Įdarbinimas subsidijuojant yra viena iš Užimtumo tarnybos priemonių, skirta skatinti darbo ieškančių asmenų įdarbinimą ir padėti darbdaviams užpildyti trūkstamas darbo vietas. Remiant darbo ieškančių žmonių įdarbinimą darbdaviui sutartą laikotarpį mokama subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti. Panagrinėkime, kam ši priemonė reikalinga, kas ir kokiomis sąlygomis gali dalyvauti, kiek ir kokios subsidijos mokamos bei kokios pasekmės laukia darbuotojo, jei jis išeina iš darbo savo noru.
Kam reikalinga priemonė?
Taigi įdarbinimo subsidijuojant priemonė padeda darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją, užpildyti trūkstamas darbo vietas ir dar už tai gauti pinigus. Taip pat tai - ir pagalba darbuotojams, nes subsidijų paskatinti darbdaviai įdarbina socialiai pažeidžiamus, nekvalifikuotus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius, kurių be šio paskatinimo galbūt net neįdarbintų. O taip yra prisidedama prie užimtumo didinimo, sunkiai darbą randančių asmenų integracijos į darbo rinką. Tad laimi abi pusės.
Kas gali dalyvauti?
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškino, kad įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali dalyvauti asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Ji nurodė, kad prioritetas yra skiriamas vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių darbo ieškantiems asmenims, turintiems du ir daugiau darbo rinkoje papildomo rėmimo požymių, numatytus Užimtumo įstatyme. Taip pat pirmumas yra teikiamas niekada priemonėse nedalyvavusiam ar ilgesnį laiką Užimtumo tarnyboje registruotam gyventojui.
Pasak V.Kamandulienės, darbuotojų atrankoje svarbiausia aplinkybė - klientui turi būti suteiktas bedarbio statusas ir ilgesnį laiką registruotas Užimtumo tarnyboje bei bent pagal vieną požymį yra darbo rinkoje papildomai remiamas. Kai nedirbantis gyventojas įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, įvertinamos jo įsidarbinimo galimybės, individuali situacija ir numatomi siektini užimtumo tikslai. Jeigu paslaugų teikimo metu nustatoma, kad asmuo patiria sunkumų įsidarbinti, kaip viena iš pagalbos priemonių, gali būti siūlomas remiamas įdarbinimas.
Kokie darbdaviai gali kreiptis?
Darbdaviai taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pvz.: jie negali turėti įsiskolinimų, sankcijų, baudų, negali būti likviduojami, bankrutuojantys ir kt. Darbdavys turi turėti bent vieną įdarbintą darbuotoją. Darbdaviams, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, nustatytos papildomos sąlygos: jie neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ar „Sodra“, neturi neįvykdytų sutartinių ar Užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai, nėra bausti už nelegalų darbą, neturi dviejų ar daugiau nuobaudų už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, darbo laiko apskaitos pažeidimus ar kitus pažeidimus, susijusius su darbuotojų darbu, sauga ir sveikata, o taip pat vykdomos komercinės ar ūkinės veiklos tvarka.
Taip pat skaitykite: "Sodros" gidas užsieniečiams
Kaip vyksta paraiškos ir atrankos procesas?
Darbdaviui pateikus paraišką dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, Užimtumo tarnyba įvertina, ar yra registruotų darbo ieškančių asmenų, kurių turima kvalifikacija ar kompetencija atitinka darbdavio nurodytus reikalavimus. Paslaugos teikimo metu nustatoma asmens individuali padėtis, ir tik tada, kai asmuo patiria sunkumų įsidarbinti, kaip viena iš pagalbinių priemonių gali būti siūlomas remiamas įdarbinimas.
Subsidių dydžiai ir trukmė
Įgyvendinant remamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Subsidijos dydis sudaro 50-75 proc. nuo priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų. Jos mokamos nuo 6 iki 36 mėn. arba neterminuotai, priklausomai nuo to, kokiai tikslinei bedarbių grupei priklauso įdarbintasis.
Darbdaviai, įdarbinantys sunkiausią negalią turinčius žmones, pretenduoja į neterminuotą 75 proc. siekiančią subsidiją darbo užmokesčiui. Už įdarbintą jaunuolį iki 29 metų Užimtumo tarnyba iki 6 mėn. laikotarpį moka 50 proc. dydžio subsidiją darbo užmokesčiui.
| Asmenų grupė | Subsidijos dydis | Trukmė |
|---|---|---|
| Darbingo amžiaus asmenys su negalia (iki 25% dalyvumo arba sunkus neįgalumas) | 75% | Neterminuotai |
| Asmenys su pabėgėlio, papildoma ar laikina apsauga | 75% | Iki 36 mėn. |
| Darbingo amžiaus asmenys su negalia (30-40% dalyvumo arba vidutinis neįgalumas) | 60% | Iki 36 mėn. |
| Nekvalifikuoti bedarbiai, ilgalaikiai bedarbiai, vyresni kaip 45 m., bedarbiai iki 29 m. ir kt. | 50% | Iki 6 mėn. |
Už ką mokama subsidija ir atsakomybės
Įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, apskaičiuojama procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama iki 6 mėn. arba iki 36 mėn., priklausomai nuo tikslinei grupei priskirto asmens.
Subsidijai kas mėnesį gauti darbdavys turi „Sodrai“ laiku deklaruoti įdarbintajam apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, o Užimtumo tarnybai pateikti įrodymus, kad darbo užmokestis yra išmokėtas. Subsidijos darbo užmokesčiui nemokama įdarbinto asmens tikslinių atostogų, laikinojo nedarbingumo laikotarpiais ar kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimo gidas MB
Kokios pasekmės darbuotojui išeinant iš darbo?
Aptardama konkretų atvejį M. Jankauskienė pabrėžė, kad subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama ir mokama darbdaviui, todėl darbuotojui jokiu atveju subsidijų Užimtumo tarnybai grąžinti nereikia. Vis tik darbuotojas, subsidijos mokėjimo laikotarpiu išėjęs iš darbo savo noru, t. y. nutraukęs dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje be svarbių priežasčių, netenka bedarbio statuso 6 mėnesiams, o tuo pačiu ir bedarbiui mokamos išmokos. Nebent įdarbinimo subsidijuojant priemonė yra taikoma neterminuotai - tuomet ši nuobauda yra netaikoma.
Be to, įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavę asmenys, išskyrus išimtis, pakartotinai dalyvauti priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės dalyvavimo šioje priemonėje dienos. Vis tik, jei darbuotojas iš darbo išeina dėl svarbios priežasties - ligos, karo prievolės, įstatymo pareigų vykdymo ar darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nėra patenkinami - bedarbio statusas iš darbuotojo nėra atimamas.
Kada darbdavys gali atleisti subsidijuotą darbuotoją?
Pasak M. Jankauskienės, darbdaviai, įgyvendinantys įdarbinimo subsidijuojant priemonę ir per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną Užimtumo tarnybos siųstą asmenį, pakartotinai dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti nurodytą subsidiją. Ji įvardijo, kad šis draudimas 12 mėn. dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje darbdaviui nėra taikomas, kai darbuotojai yra atleidžiami: šalims susitarus dėl išbandymo; darbuotojo iniciatyva; dėl darbuotojo kaltės; nesant darbo sutarties šalių valios; asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį; darbuotojui mirus.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Darbuotojui: žinoti, jog jis turi dirbti įmonėje visą subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpį ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamų priežasčių, t. y. savo noru ar būti atleistas už darbo drausmės pažeidimus. Tokiu atveju pusę metų negalės registruotis Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu.
- Darbdaviui: laiku deklaruoti „Sodrai“ draudžiamąsias pajamas ir Užimtumo tarnybai pateikti įrodymus apie darbo užmokesčio išmokėjimą. Kompensuojamas įdarbinimas įpareigoja darbdavį išlaikyti įdarbintus darbuotojus dar 6 mėnesius, priešingu atveju pakartotinai gauti subsidiją jis gali praėjus metams.
- Abi pusės: aiškiai aptarti bandomojo laikotarpio sąlygas, jeigu tokios numatomos, nes darbdavio ir darbuotojo susitarimai dėl atleidimo yra jų reikalas, tačiau turi būti suderinti su priemonės reikalavimais dėl išlaikymo laikotarpio.
Veiksmingumas ir iššūkiai
Ši įdarbinimo forma 2023 metais veiksmingiausia jaunimui iki 29 metų - beveik 72 proc. dirbo ir po 6 mėnesių, vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų įsidarbinimo efektyvumas siekė 69 proc., o mažiausias asmenų su negalia - 59,4 proc. Tokia pat įdarbinimo tendencija su šiek tiek mažesniu nuokrypiu išliko ir po 12 mėnesių, pasibaigus darbo vietos finansavimui. Šiais metais iki sausio 30 d. subsidija darbo užmokesčiui skirta 739 darbdaviams už 980 įdarbintų asmenų. 2023 metais įdarbinimo subsidijomis pasinaudojo 13,7 tūkst. darbdavių, kurie įdarbino 16,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
Vis dėlto, ne viskas klostosi sklandžiai. Konservatorė Paulė Kuzmickaitė atkreipė dėmesį, kad lėšos subsidijų pratęsimui kitų metų biudžete nėra numatytos. Susitikimuose girdime, kad žmonės liks be darbo“, - posėdyje pabrėžė E.Anot A. Dalis įmonių priėmė sprendimus remtis šia priemone tik su aiškia valstybės žinute, kad priemonė bus tęstinė. Atsižvelgiant į tai, reikės peržiūrėti visą įdarbinimo subsidijuojant mechanizmą.
Taip pat skaitykite: Įdarbinimo subsidijos nepilnamečiams
Problemos ir ministerijos diskusijos
L. K. teigimu, „Dar konservatorių Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą dėl trejų metų (sutarčių galiojimo - BNS) laikotarpio. Kai klausta kodėl ne penki, kodėl ne visą laiką, buvo sakyta, kad per tą laiką mes parengsime tam tikrą pagalvę tiems žmonėms, parengsime kitas užimtumo didinimo priemones, kurios padės išlikti darbo rinkoje. Atėjus naujai Vyriausybei tos priemonės nebuvo parengtos“. K. teigė, kad „Vidutinę negalią ir lengviausią negalią (turintiems asmenims - BNS) atšalimo laikotarpis yra vieneri metai. Po to reikės ne 19 mln. Eur, o žymiai daugiau“.
Kam dar galima kreiptis ir papildoma parama
Smulkiau apie mokestines lengvatas ir paramą steigiant neįgaliojo darbo vietą galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje. Darbdaviams, įdarbinant neįgaliuosius, taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui. R. Užimtumo tarnybos parama verslo kūrimui (PVK) rengia projektus nuo paraiškos pateikimo iki darbo vietos įsteigimo ir teikia asmenines konsultacijas.
Į subsidijas gali pretenduoti darbdaviai, įdarbinę našlaičius-globotinius iki 25 metų, vyresnius nei 50 metų asmenis, nėščias moteris, tėvus auginančius vaikus iki 8 metų ar prižiūrinčius neįgalius šeimos narius. Darbdaviai, įdarbinę karo prievolininkus, gali gauti iki 100 proc. kompensaciją iki 1,5 MMA dydžio.
Pastaba dėl darbuotojų teisų
Asmeniui, kuris įdarbinamas į subsidijuojamą darbo vietą, svarbu žinoti, jog jis privalo dirbti visą subsidijos mokėjimo laikotarpį ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamų priežasčių. Jei darbuotojas iš darbo išeina dėl svarbios priežasties - ligos, karo prievolės, įstatymo pareigų vykdymo ar darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nėra patenkinami - bedarbio statusas iš darbuotojo nėra atimamas.
tags: #janimo #idarbinimas #subsidijuojant