Socialinis darbas Lietuvoje, nors ir viena iš naujausių profesijų, yra svarbus reiškinys, orientuotas į socialinių problemų sprendimą. Socialinis darbas dar besivystanti sistema, kuri orientuota ne vien į bendruomenės gerovę, taip pat ir į atskirų asmenų gerovę. Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui.
Socialinis darbuotojas, kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo atliekamus vaidmenis.
Įvaikinimo samprata ir teisiniai pagrindai Lietuvoje
Įvaikinimas Lietuvoje - legalus socialinis procesas, nustatantis tėvų ir vaikų, nesusijusių giminystės ryšiais, santykius. Tai vaiko, gimusio vienai porai (biologiniams tėvams), tapimas kitos poros (įtėvių, turinčių tas pačias teises ir pareigas) vaiku, lyg jie būtų biologiškai susiję. Vienas iš pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių vaikų teises, tėvų pareigas, vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimo klausimus, yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (LR CK). Šis įstatymas numato du savarankiškus institutus - vaiko globą ir vaiko rūpybą. Įvaikinimas - ilgalaikis liekamasis (permanentinis) pasikeitimas šeimoje, leidžiantis vaikams pajusti nuolatinių šeimos ryšių privalumus, kurių kitaip jie nepajustų (Braslauskienė, 2002).
Autorė akcentuoja socialinį įvaikinimo aspektą, t.y. socialinio statuso pasikeitimą bei šeimos, kaip socialinio vieneto, kūrimą. Kiti autoriai, pateikdami įvaikinimo sampratą, akcentuoja teisinius aspektus, pabrėždami, kad tai ne tik formaliai suteikiamos naujos teisės ir prisiimamos atsakomybės. Įvaikinimas - sudėtingas procesas, kurio metu biologinius tėvus praradęs vaikas vis dar išgyvena emocinius bei elgesio sunkumus (Gončiarova ir Tamutienė, 2016).
Įvaikinimo procedūros apima etapus: galimybių tyrimą, būsimųjų įtėvių tinkamumo įvertinimą, parinkimą, vaiko parengimą įvaikinimui, būsimųjų įtėvių parengimą, susitikimą. Svarbu išsiaiškinti vaiko psichinį, fizinį, emocinį ir tarpasmeninį įvertinimą bei aplinkybes, kuriomis vaikas patyrė prieraišių santykių nutraukimą, ligas ir pan. Remiantis vertinimu, nustatoma, ar įvaikinimas yra tinkamas sprendimas vaikui. Įvaikinimo bylos reglamentavimas įtvirtintas įvairiais teisės aktais, įskaitant LR CK, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucijų nuostatas.
Taip pat skaitykite: socialinio darbuotojo atsakomybė įvaikinimo procedūrose
Globos koordinatorius ir paslaugos šeimai
2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas. Jame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos, o globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinėmis paslaugomis, įstaigomis, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigomis, bei kitais globos centro teikėjais. Globėjai vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą į sprendimų paiešką, planuojant biologinių šeimų susitikimus, ir bendradarbiaudami su globėjais bei biologiniais tėvais, sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl ši pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013).
Kalbant apie pagalbą globėjams, svarbu atsiminti, kad paslaugų sistema Lietuvoje dažnai laikosi skurdi, o socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis nei su globėjais (Harber ir Oakley, 2012). Vis dėlto globos centrų steigimas padeda orientuotis į globėjų ir globojamų vaikų grupes, o jų paslaugos tampa svarbiu komponentu vaikų apsaugos srityje. Socialiniai darbuotojai turi suteikti reikiamą informaciją bei pagalbą, kad įvaikinimo procesas vyktų sklandžiai.
Socialinio darbuotojo vaidmuo šeimai ir bendruomenei
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko aplinka, kurioje formuojasi jo vertybės, emocinis saugumas, socialiniai įgūdžiai ir požiūris į pasaulį. Šeimoje vaikas pirmą kartą patiria rūpestį, meilę, pagarbą, mokosi bendrauti, spręsti problemas, pasitikėti savimi ir kitais. Kai vaikas auga saugioje, stabilioje ir palaikančioje aplinkoje, sudaromos tvirtos prielaidos jo visapusiškam vystymuisi. Tokie sunkumai kaip skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas ar psichikos sveikatos problemos gali kelti grėsmę vaikų gerovei, todėl socialinis darbas tampa būtina socialinės įtraukties priemonė.
Socialinis darbas orientuojasi ne tik į problemas, bet ir į stiprinimą - socialiniai darbuotojai dirba su vaikais, šeimomis, senyvo amžiaus asmenimis ir kitomis grupėmis, siekdami gerinti gyvenimo sąlygas ir skatinti visuomenės gerovę. Jie teikia emocinę bei socialinę pagalbą, konsultuoja individualiai ir grupėse, prisidėdami prie tėvystės įgūdžių ugdymo, programų prevencijai, smurto atsisakymo ir priklausomybių gydymo. Direktyvus ir etikos principus laikosi konfidencialumas, pagarba, tarpusavio supratimas ir empatiškumas.
Iššūkiai ir jų įveikimas
Vienas iš didžiausių iššūkių - šeimų nenoras keisti savo gyvenimo situaciją ir motyvacijos stoka. Dalis šeimų nenoriai prisipažįsta turinčios problemų, vengia atvirumo, įpratę prie žalingo gyvenimo būdo. Socialiniai darbuotojai susiduria su nepasitikėjimu, pasipriešinimu, žemo lygio motyvacija ir baimėmis dėl institucijų pasekmių. Tai sudaro rimtas kliūtis siekiant ilgalaikių pokyčių. Nepaisant to, socialinio darbuotojo veikla išlieka itin reikšminga: ji ne tik sprendžia problemas, bet ir stiprina šeimos vidinius resursus, skatina atsakomybę, savarankiškumą bei įtraukimą į bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Situacija ir nuostatos dėl įvaikinimo
Vaikų dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant vaikų socialines problemas - ten vaikai įsisavina socialinius įgūdžius, tokias kaip savarankiškumas, mandagumas, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas spręsti konfliktines situacijas. Socialinis darbuotojas veikia kaip elgesio keitėjas šiame procese, o dienos centrai sudaro sąlygas vaikui vystytis ir augti, net kai gyvena globos namuose ar globojant šeimose.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaiko įvaikinimo procesas būtų kuo sklandesnis: išsamus vaiko psichikos, fizinio ir socialinio įvertinimas, parengimas įvaikinimui bei atitinkamai parengti įtėvius. Įtėvių tinkamumas, jų finansinė padėtis, būsto situacija ir praeities traumos gali įtakoti sprendimą dėl įvaikinimo ir vaiko gerovę.
Darbas su globėjais ir įtėviais
Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį bendravime su biologine šeima, todėl būtina, kad vaikas būtų tinkamai paruošiamas susitikimams su šeima. Specialistai teikia profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui, planuoja susitikimus ir formuoja veiksmų planus. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl ši pagalba yra gyvybiškai svarbi (Austerberry, et. al., 2013). Informacijos perdavimas ir koordinavimas tarp globėjų, biologinių tėvų ir socialinių darbuotojų yra esminė proceso dalis. Harber ir Oakley (2012) pažymi, kad paslaugų sistema kartais yra skurdi, ir nors globėjai susiduria su iššūkiais, socialiniai darbuotojai turi teikti reikšmingą pagalbą, siekiant užtikrinti, kad įvaikinimo procesas vyktų sklandžiai.
Globos koordinatoriaus paslaugos ir jų poveikis
Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą: koordinuoja teikiamas paslaugas, užtikrina ryšį su kitomis institucijomis, padeda biologinei šeimai išlikti artimai su vaiku. Globėjai vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą sprendžiant problemas ir jų pagalbą planuojant susitikimus su biologine šeima. Dažnai globėjams reikia pagalbos planuojant susitikimus ir įtvirtinant veiksmų planą, o kartais kontaktų su tėvais palaikymas yra labai svarbus globos proceso dalis (Austerberry, et. al., 2013).
Nepaisant iššūkių, socialinis darbas Lietuvoje išlieka gyvybingas: įvaikinimo ir globos klausimai reikalauja nuolatinio kvalifikuotų specialistų įsitraukimo, o globos centrų veikla kuria specializuotas paslaugas socialiniams teisiniams procesams. Globos centrai ir jų tarnybos siekia užtikrinti vaikų gerovę, tęstinumą ir stabilias šeimos sistemas, įtraukdami ir biologinius tėvus į pagalbos procesus, siekiant geresnių rezultatų vaikams.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo tyrimai
Išvada
Socialinis darbas - tai darbas su žmogumi, jo jausmais ir poreikiais, mokėjimas pastebėti kiekvieno žmogaus gebėjimus bei juos ugdyti ir įgalinti veikti. Socialinis darbuotojas turi būti gebantis prisitaikyti prie individualių poreikių ir situacijų, nuolat tobulinti savo kompetencijas ir žinias, o svarbiausia - su fare sklandžiai bendradarbiauti su šeimomis, globėjais ir įtėviais. Įvaikinimo procesas Lietuvoje reikalauja plataus teisinio, organizacinio ir emocinio pasiruošimo, tačiau tinkamai koordinuojama pagalba, profesionali pagalba iš globos koordinatorių ir socialinių darbuotojų užtikrina vaikų gerovę ir galimybę augti šeimoje.
Kaip įvaikinti sutuoktinės (-io) vaiką?
- Socialinio darbo tikslas - spręsti socialines problemas bendruomenėje bei asmenų gerovė.
- Globos koordinatoriai užtikrina pagalbą šeimoms ir vaiko gerovę globos laikotarpiu.
- Įvaikinimo procedūros reikalauja išsamaus vaiko ir būsimos šeimos įvertinimo, parengimo ir susitikimų planavimo.
- Iššūkiai - šeimų motyvacijos stoka, nepasitikėjimas institucijomis, baimės dėl pokyčių.
- Vaikų dienos centrai formuoja socialinius įgūdžius ir skatina vaikų integraciją į bendruomenę.
Naujos žinutės socialinio darbo praktikoje
Šeima yra pirmoji vaiko aplinka, todėl socialinis darbuotojas turi kurti pasitikėjimą, skatinti saugų, palaikantį ir teigiamą santykį, kuris padėtų vaikui ir šeimai įveikti sunkumus. Darbe svarbus nuolatinis profesinis tobulėjimas, empatija ir laikymasis etikos principų. Socialiniai darbuotojai turi gebėti tarpusavyje koordinuoti veiksmus, teikti informaciją ir padėti šeimoms susivienyti siekiant bendro gerbuvio.
tags: #ivaikinimas #socialinis #darbuotojas