Išėjimas į pensiją vis dar išlieka opia problema, kai senjorai, palikę darbo rinką, tampa situacijos įkaitais ir dažnai atsiduria ties skurdo riba. Nustatyta, kad Lietuvos senjorai negali pasigirti oriu gyvenimu išėjus į pensiją, mat jie negauna net trečdalio iki tol gautų pajamų, kas reiškia ženklų gyvenimo būdo ir įpročių pasikeitimą. Santykis tarp mokamos pensijos ir iki jos gauto atlyginimo Lietuvoje išlieka vienas mažiausių tarp išsivysčiusių šalių ir siekia tik 31 proc.
Liūdna „Sodros“ statistika rodo, kad mažesnę nei 200 eurų senatvės pensiją Lietuvoje gavo 52 tūkst. šalies gyventojų. Skelbiama, kad 200-300 eurų siekiančią senatvės pensiją gauna maždaug 230 tūkst. šalies pensininkų, 300-400 eurų dydžio pensijas - 190 tūkst. Lietuvos pensininkų, o 400-500 eurų gauna beveik 60 tūkst. pensinio amžiaus sulaukusių asmenų. Didesnėmis, nuo 500 iki 600 eurų dydžio pensijomis gali džiaugtis tik 14 tūkst. gyventojų, 600-700 eurų - 5 tūkst. ir vos 2,5 tūkst. gyventojų gauna 700 eurų ir didesnes pensijas.
Tačiau neramina ir kiti rodikliai. Pavyzdžiui, tai, kad lyginant skurdo lygį tarp 65 m. ir vyresnių žmonių, Lietuva yra viena iš prasčiausių šalių ES kontekste. Visgi, lietuviai taupumu ES kontekste neblizga, todėl, anot G. Skačkauskaitės, apie orią senatvę reikėtų pradėti galvoti dar jaunystėje.
Pensijų sistemos pokyčiai ir antroji pakopa
Vos po kelių mėnesių laukia ypač svarbus pokytis - galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas. Prognozuojama, kad sprendimą trauktis gali priimti daugiau nei pusė kaupiančiųjų šiuo metu. „Antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema patyrė ne vieną reformą, tačiau būsimoji - bene reikšmingiausia ir realiai paveiks būsimųjų senjorų galimybes gyventi visavertį gyvenimą, gauti socialines bei medicinines paslaugas.
Investuotojas, investicijų valdytojas TAUTVYDAS MARČIULAITIS pritaria, kad suplanuoti pokyčiai, viena vertus, liberalizuos sistemą, kita vertus, suskubę atsiimti sukauptas lėšas, labiausiai nukentės mažiau finansiškai raštingi žmonės. „Turintieji žinių, patirties, žinantieji, kaip valdyti savo finansus, investuos ir toliau. O tie žmonės, kuriuos reikėtų saugoti ir skatinti atsakingai ruoštis pensijai, taupyti bei likti antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje, tikėtina, pirmieji iš jos pasitrauks ir tuomet džiugins kelionių organizatorius, naujų ar senų automobilių bei buitinės technikos pardavėjus. Manau, kad būsimi pokyčiai ne tik susilpnins antrąją pensijų pakopą, bet ir visą mūsų pensijų sistemą, nes išaugs skaičius žmonių, kurie nebus pasiruošę ateičiai, o atėjus laikui teks ieškoti sprendimų, iš kur gauti pinigų jų pensijoms. Visuomet maniau ir turbūt manysiu, kad tam tikras įpareigojimas kaupti senatvei turėtų egzistuoti. Kitaip tie žmonės, kurie rūpinasi savimi ir savo ateitimi, turės sumokėti už tuos, kurie šiandien nori gyventi džiugiai, o sulaukę pensijos skųstis, kad jiems neužtenka pinigų pragyventi ir valstybė jais nesirūpina“, - kalba T. Marčiulaitis.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Pašnekovo žodžiais, jeigu iki pensijos likę keleri metai - verta pagalvoti, ar imtis aktyvių veiksmų. Ką tik dirbti pradėjusių jaunų žmonių situacija kiek kitokia - jiems labai svarbu įsivertinti, ar turi pakankamai žinių ir galimybių patys kaupti pensijai. Maždaug 1 proc. žmonių yra sukaupę 40-50 tūkstančių eurų. Jiems investuotojas pataria atidžiai skaičiuoti. „Jei dalis šių žmonių neturi sprendimo, kur toliau investuoti sukauptus pinigus, tiesiog išsiimti juos nėra racionalu. Žinoma, galima nusipirkti automobilį. Bet ar tikrai jis svarbesnis už saugią pensiją?“ - svarsto pašnekovas.
Kurie žmonės pirmiausia trauksis iš antrosios pensijų pakopos? T. Marčiulaitis prognozuoja, kad tie, kuriems pinigų reikia čia ir dabar, nes galbūt paimta greitoji paskola, būtina įsigyti naują šaldytuvą ar norisi atostogų. Antroji grupė - tie žmonės, kurie pakankamai finansiškai raštingi, kad toliau investuotų savarankiškai.
Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ kuriamoje tinklalaidėje „Daugiau nei finansai. Su M. Dubnikovu“ kalbėta ir apie tai, ar yra daugiau žmonių, kuriems geriausias sprendimas - likti antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje. „Ši sistema užtikrina nuolatinį kaupimą. Kaupiant joje nereikia asmeninės disciplinos, didelių pastangų. Ir vien tai - labai didelis privalumas, nes, kiek man tenka susidurti, daugelis žmonių nepradeda investuoti ne todėl, kad jiems trūksta pinigų. Jie neinvestuoja todėl, kad trūksta disciplinos ir noro, visada atsiranda svarbesnių dalykų. Taigi antroji pensijų pakopa - vertingesnė, nei daug kas įsivaizduoja. Juolab egzistuoja valstybės paskatos, mokestinės lengvatos išsiimant sukauptus pinigus ir pan. Manau, kad vidutines pajamas gaunančiam žmogui antroji pensijų pakopa - tinkama sistema, jeigu kažkas galėtų pažadėti, kad ji nesikeis ateinančius 20 metų“, - komentuoja T.
Pajamos ir išlaidos pensijoje
Išėjusieji į pensiją iš pirmosios pakopos gali tikėtis gauti apie 40-45 proc. savo esamų pajamų. Tam, kad galėtume gyventi oriai, reikėtų, jog senatvėje ši dalis siektų apie 75 proc. „Ką reiškia 70 proc. pajamų? Manau, kad kiekvienas turėtų atsisėsti ir pasiskaičiuoti, kiek iš tiesų pinigų jam gali prireikti pensijoje, kurią visi įsivaizduoja skirtingai. Vieni mielai dirbs sode, kiti galbūt visą gyvenimą taupė, o sulaukę pensijos norės pakeliauti po pasaulį. Skaičiai negali būti bendri, jie yra labai asmeniški“, - kalba investuotojas. Ekspertai pabrėžia, kad 10-20 proc. pajamų svarbu skirti investicijoms. Pasak T. Marčiulaičio, siekiamybė yra 20-25 proc., tačiau pradžia galėtų būti 10-15 proc.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pastebėjo, kad dalis žmogaus išlaidų priklauso nuo to, ar jis dirba. „Kai žmogus senatvėje nebedirba, jo išlaidos sumažėja. Pavyzdžiui, atkrenta transporto išlaidos, drabužių tiek daug nebereikia. Taip pat išlaidos maistui sumažėja, nes nebereikia eiti pietauti į kavines. Sudėjus šias išlaidas, skaičiuojama, kad vyresnis žmogus išėjęs į pensiją, patiria mažiau išlaidų. Tačiau yra viena sąlyga. Į pensiją išėjusio žmogaus gydymo išlaidos turi būti padengiamos iš sveikatos draudimo fondo. Vis tik realybė yra kitokia. Pensininkai dažnai skundžiasi, kad jie labai daug pinigų išleidžia vaistams, nes tik dalis jų yra kompensuojami“, - komentavo profesorius.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Ekonomisto R. Kuodžio teigimu, oriai senatvei užtenka ir apie dviejų trečdalių iki tol buvusių pajamų, nes dalis išlaidų dingsta. „Pavyzdžiui, žmonės pradeda valgyti namuose, o ne restoranuose. Atkrinta tokie dalykai kaip būsto paskolos, vaikų rėmimas“, - vardija R. Kuodis.
Išankstinė pensija: galimybės ir trūkumai
Priešlaikinė pensija yra galimybė asmenims anksčiau laiko pasitraukti iš darbo rinkos ir pradėti gauti pensiją dar nesulaukus įprasto pensinio amžiaus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, egzistuoja įstatymų numatyta tvarka, kuri leidžia gauti išankstinę senatvės pensiją tam tikromis sąlygomis. Ši galimybė yra aktuali daugeliui žmonių, kurie dėl sveikatos, darbo rinkos ar asmeninių priežasčių nori pasitraukti iš aktyvaus darbo anksčiau. Priešlaikinė pensija yra valstybės garantuojama pensija, kurią galima pradėti gauti iki oficialaus pensinio amžiaus, kuris Lietuvoje šiuo metu yra apie 64 metai vyrams ir 63 metai moterims (nors jis palaipsniui kyla).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė pensija dažnai yra mažesnė nei įprasta senatvės pensija, nes ji apskaičiuojama pagal mažesnius pensijos dydžius ir suma yra proporcingai mažinama priklausomai nuo to - kiek anksčiau asmuo nusprendžia ją pradėti gauti. Nuo 2021-01-01 visos išankstinės senatvės pensijos (neatsižvelgiant į tai, kiek asmuo turi stažo ir kokiam laikotarpiui pensija skirta) mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį. Asmenų, gavusių išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos taip pat mažinamos po 0,32 proc.
Vienas iš pagrindinių priešlaikinės pensijos privalumų - galimybė turėti daugiau laiko sau, šeimai ar hobiams. Daugeliui žmonių darbo krūvis su amžiumi tampa per didelis, o sveikatos problemos gali trukdyti tęsti darbą. Nors priešlaikinė pensija dažnai būna mažesnė nei įprasta, ji vis tiek užtikrina tam tikrą stabilų pajamų šaltinį.
Pagrindinis priešlaikinės pensijos trūkumas - mažesnė pensija visam likusiam gyvenimui. Lietuvoje už kiekvienus išankstinės pensijos metus pensija sumažinama apie 0,4 % už kiekvieną mėnesį, kurį asmuo anksčiau išeina į pensiją. Tai reiškia, kad jei žmogus išeina į pensiją penkeriais metais anksčiau - jo pensija gali būti sumažinta apie 24%.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Sąlygos gauti išankstinę pensiją:
- Iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
- Turi būtinąjį stažą senatvės pensijai, galiosiantį tais metais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.
- Negauna kitų periodinių išmokų ir pajamų.
- Nedirba, negauna jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų.
- Nėra ūkininkas ar jo partneris.
„Sodra“ informuoja, kad į išankstinę pensiją gali išeiti gyventojai, kurie atitinka šias sąlygas: iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai; turi būtinąjį stažą senatvės pensijai, galiosiantį tais metais, kai sukaks senatvės pensijos amžius; negauna kitų periodinių išmokų ir pajamų; nedirba, negauna jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų (pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iš savarankiškai vykdomos veiklos, užsienio valstybėje); nėra ūkininkas ar jo partneris.
Jei priešlaikinė pensija nėra pakankamai didelė padengti visus jūsų gyvenimo poreikius - galite tapti finansiškai priklausomi nuo artimųjų ar valstybės paramos. Mažesnė pensija gali būti ypač paveikiama infliacijos. Jei kainos kyla sparčiai, o pensijos dydis išlieka pastovus - jūsų perkamoji galia gali greitai sumažėti.
Prieš priimant sprendimą dėl priešlaikinės pensijos - svarbu sudaryti išsamų finansinį planą. Atsižvelgiant į mažesnį pensijos dydį - gali prireikti įvertinti, ar turite pakankamai santaupų, investicijų ar kitų pajamų šaltinių, kurie galėtų papildyti jūsų biudžetą. Jei turite investicijų, pavyzdžiui, II arba III pakopos pensijų kaupimo fondus - būtina įvertinti, ar iš šių šaltinių gaunamos pajamos bus pakankamos.
Jei jūsų sveikata silpsta, darbas tampa per sunkus ar turite pakankamai finansinių išteklių užtikrinti savo gerovę - priešlaikinė pensija gali būti logiškas sprendimas.
Pensijų dydžiai ir skurdas
Konferencijoje „Lietuvos pensininkai: du dešimtmečiai ES, pensijų lūkesčiai ir realybė, bendruomenių svarba“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, kad per 20 metų pensija didėjo kelis kartus. „2004 vidutinė pensija nesiekė 100 eurų, o dabar jos dydis siekia beveik 600 eurų. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ir kainos per šį laikotarpį išaugo dvigubai“, - komentavo ekonomistas.
Anot jo, skurdas matuojamas dviem rodikliais. „Absoliutus skurdas yra toks, kai gyventojams trūksta pinigų patenkinti savo būtinuosius poreikius. Pagal šį rodiklį Lietuvoje 2004 metais buvo daugiau negu 1 mln. gyventojų, šiuo metu tokių gyventojų turime vos 100 tūkst. Kitas rodiklis - skurdo rizikos lygis. Jis apima žmones, kurių pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų. Tačiau tai nereiškia, kad šie žmonės neturi pinigų pirmo būtinumo prekėms. Tai daugiau yra pajamų nelygybės rodiklis, kokai dalis gyventojų atsilieka nuo vidutinių šalies pajamų. Tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 20 proc.“ - komentavo N. Mačiulis.
Anot jo, vidutinė senatvės pensija nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų. „Todėl didelė dalis pensijos gavėjų gyvena santykiniame skurde. Ši problema ateityje taps dar opesne, nes didžioji dalis Lietuvos pensininkų pajamų priklauso nuo „Sodros“ pajamų. Kiek į „Sodrą“ sumoka dirbantieji, tiek mokama ir pensininkams. Tačiau ateityje darbingo amžiaus žmonių mažės. Todėl užtikrinti didesnes pensininkų pajamas bus sudėtinga“, - sakė N. Mačiulis.
„Sodros“ atstovė sako, kad mažiausias pensijas gaunantys žmonės gali gauti mažiau nei 350 eurų. Neturintiems minimalaus darbo stažo, šalpos pensija siekia apie 250 eurų. Tokiais atvejais mokamos vadinamosios mažųjų pensijų priemokos, kad bendros išmokos būtų ne mažesnės nei 450 eurų - toks nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis. Jei stažas nepakankamas, priemoka skaičiuojama proporcingai mažesnė.
Statistiniais duomenimis, 2019 metais mažėjo tiek skurdo rizikos lygis, tiek absoliutaus skurdo lygis. Didžiausias skurdo pokytis - tarp senjorų. Jų skurdo rizikos lygis nuo 2018 iki 2019 metų sumažėjo net 6,1 proc. Vis dėlto naujausi „Sodros“ duomenys rodo kiek kitokią realybę. Lietuvoje yra net 82 tūkst. senjorų, kurių pensija siekia iki 257 eurų per mėnesį.
2020 m. šis dydis siekia 257 eurus. Bene daugiausia kiekvieną mėnesį tenka išleisti maistui, vaistams ir komunalinėms įmokoms. Tiesa, vasarą jos šiek tiek mažesnės, todėl per mėnesį pavyksta susitaupyti kiek daugiau nei 50 eurų.
Kaip taupyti netaupant: 3 efektyvūs taupymo būdai. Praktiniai pavyzdžiai SEB, Swedbank ir Revolut
Pensijos apskaičiavimas
Senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas kaip jos bendrosios ir individualiosios dalių suma. Bendrosios dalies dydis nustatomas asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo (35 m.) santykį padauginus iš tuo metu galiojančio bazinės pensijos dydžio (šiemet - 269,77 euro). Jeigu, kaip minėtame pavyzdyje, žmogus bus sukaupęs 45 metus būtinojo stažo, tai jo bendroji pensijos dalis bus 346,85 euro (45/35*269,77=346,85). Individualioji pensijos dalis yra lygi asmens sukauptų apskaitos vienetų sandaugai su tais metais galiojančia vieno vieneto verte (šiemet - 6,38 euro). Jeigu išeidamas į pensiją žmogus turėtų 92,1 apskaitos vieneto, kaip minėtu pavyzdžiu, tuomet jo individualioji pensijos dalis būtų lygi 587,6 euro (92,1*6,38=587,6). Vadinasi, visa žmogaus senatvės pensija būtų 934,45 euro. Tai būtų tik „Sodros“ senatvės pensija. Jeigu žmogus kaupia pensiją II pakopos fonduose, jis gali tikėtis ir papildomos išmokos prie senatvės pensijos.
Pensijų apskaičiavimo formulė:
- Apskaičiuojama bendroji dalis: (įgytas stažas / būtinasis stažas) * bazinė pensija.
- Apskaičiuojama individualioji dalis: sukaupti apskaitos vienetai * vieno vieneto vertė.
- Senatvės pensija = bendroji dalis + individualioji dalis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad vidutinė pensija 2025 metais sudarys 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), 2026 metais - 51 proc., 2027 metais - 53 proc., o su stažu jau 2025 metais ji viršys VDU (51 proc.), o 2026 ir 2027 metais šis santykis pasieks atitinkamai 55 proc. ir 58 proc.
Apibendrinant, pragyvenimas su 500 eurų pensija Lietuvoje yra iššūkis, reikalaujantis kruopštaus planavimo, taupymo ir finansinio raštingumo. Svarbu įvertinti visas galimybes, susijusias su pensijų sistema, išankstine pensija ir papildomais pajamų šaltiniais.