Lietuvos vyriausybė pritaria siūlymui pratęsti subsidijų mokėjimą darbdaviams už įdarbintus asmenis, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo procentas. Šis sprendimas įtrauktas į 2026 metų valstybės biudžeto projektą ir siekia padidinti neįgaliųjų užimtumą bei sumažinti jų atskirtį darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, subsidijų pratęsimas iki 2027 metų ir platus jų panaudojimas gali padėti daugiau žmonių su negalia išlaikyti darbuose.
Subsidijų pratęsimas: sąlygos ir tikslai
Pataisomis siūloma darbdaviams iki 2027-ųjų pabaigos mokėti subsidijas, jei jie įdarbins žmones su 30-40 proc. darbingumu arba vidutiniu neįgalumu. Dabar tokia subsidija galima mokėti trejus metus, tačiau dauguma sutarčių baigiasi jau šiemet, todėl norima pratęsti terminą iki penkerių metų. Be to, siūloma leisti subsidijuoti ir kitas darbo priemones, pavyzdžiui, kompiuterinę įrangą, o nuotoliu dirbantiems asmenims būtų kompensuojama jos pristatymo išlaidos.
Šiuo metu darbdaviams mokama 50-75 proc. darbo užmokesčio už įdarbintus neįgaliuosius. Maksimali subsidijos suma siekia 1,5 MMA. Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė MMA didinimui kitais metais iki 1153 eurų (iki mokesčių). Ministerija skaičiuoja, kad subsidijoms kitąmet reikės apie 19,9 mln. eurų biudžeto lėšų.
Darbo vietų išsaugojimas ekstremaliomis sąlygomis
Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu Seimas priėmė pokyčius, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams rūpintis asmenimis su negalia. Pakeistas Darbo kodeksas, taip pat Užimtumo įstatymas, įtvirtinantis nuostatas dėl nušalinimo nuo darbo ir prastovų valdymo ekstremaliose situacijose. Darbdaviai privalo pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, o darbuotojai turi įsiregistruoti dėl nuotolinio darbo arba informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.
Ekstremalios situacijos ar karantino metu gali būti skelbiama prastova arba dalinė prastova, kai sumažinamas darbo laikas ar darbo dienų skaičius. Tokiu atveju darbdavys turi mokėti MMA, o subsidijos už prastovas moka užimtumo tarnyba. Taip pat numatoma subsidijų sistema už prastovas ir darbo vietų išsaugojimą krizės laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Nuotolinio darbo ir darbo vietų pritaikymas reguliavimas
Nuotolinio darbo principas taikomas kai įmanoma, o darbdaviai turi sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, tęsiančio sutarties sąlygas. Nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms bei tėvams, auginantiems vaikus iki tam tikro amžiaus, darbdaviai privalo apskaityti prašymo dėl nuotolinio darbo įforminimą. Jei darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys gali nušalinti jį nuo darbo laikotarpiu, kuriuo būtų rizika kitiems darbuotojams, o mokėjimas už prastovą priklauso nuo teisinių nuostatų.
Prastovos ir dalinė prastova
Prastova gali būti paskelta dėl objektyvių aplinkybių (pvz., karantino ribojimų), o už šį laikotarpį mokamas MMA. Dalinę prastovą galima taikyti kai darbo laikas ar dienų skaičius sutrumpinamas. Darbdaviai turi informuoti darbuotoją raštu ir pateikti justificaciją, dėl ko prastovos reikia. Už laikotarpį, kai darbuotojas dirba dalinai, mokamas atitinkamas atlyginimas, o prastovos laikui - kompensacijos dydžiai skaičiuojami pagal atitinkamas nuostatas.
Garantijų ir išmokų mechanizmas
Išmoks dirbantiems savarankiškai žmonėms bus mokama Garantinio fondo lėšomis - 257 eurų per mėnesį, kai jie anksčiau mokėjo socialinio draudimo įmokas bent 3 mėnesius per metus. Taip pat numatoma išmoka už savarankiškai dirbančius asmenis, o esant ekstremaliajai situacijai ar karantinui, valstybės lėšos gali būti naudojamos kompensuoti darbo užmokesčiui už prastovas ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims.
Garantinio fondo lėšomis gali būti kompensuojamos ir išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims bei subsidija darbo užmokesčiui. Taip pat planuojama remti darbo vietos pritaikymo išlaidas, įrenginių įsigijimą, darbo vietos aplinkos pritaikymą bei darbo asistento paslaugą. Priemonės derinamos siekiant sukurti vienodas sąlygas negalią turintiems asmenims dirbti atviroje darbo rinkoje.
Vaizdinės priemonės ir papildomi duomenys
Specialios nuostatos dėl “Job carving” ir darbuotojų, įsikūrusių socialinėse įmonėse, taip pat planuojama teikti daugiau paramos užimtumui prieinamumo didinimui. Taip pat numatoma, kad priemonės bus taikomos kompleksiškai, derinant profesinį mokymą, stažuotes, įdarbinimą subsidijuojant ir kitas aktyvaus įsidarbinimo priemones, siekiant optimalaus rezultatų.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Teisinės apsaugos priemonės ir darbuotojų teisės
Darbo sutarties nutraukimas turi būti atliktas laikantis Darbo kodekso reikalavimų: įspėjimai, išeitines išmokas pagal darbo stažą, ir kitos garantijos, net jei įmonėje paskelbta ekstremali situacija ar karantinas. Ypač svarbu, kad negalią turinčių darbuotojų teisės būtų apsaugotos - įstatymai nustato, kada galima nutraukti sutartį be darbuotojo kaltės, ir kokios kompensacijos mokamos.
Užimtumo tarnyba pabrėžia, kad net ir pasitraukus iš subsidijuojamos vietos į darbo rinką, neįgalus darbuotojas gali registruotis toliau ir gauti konsultavimo ar tarpininkavimo paslaugas. Ministerija užtikrina, kad reformos tikslas - suteikti „laisvę pasirinkti“ ir neatsirimti nuo asmens poreikių bei galimybių, o valstybės parama keliauja su žmogumi, nepriklausomai nuo darbdavio statuso.
Sritis ir įgyvendinimo perspektyvos
Nuo 2023 m. pradžios planuojama diegti daugiau priemonių, skirtų neįgaliųjų įdarbinimui: darbo vietų pritaikymas, darbo asistento išlaidos, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas bei įdarbinimas subsidijuojant. Tikslas - iki 2025 m. padidinti neįgaliųjų darbo vietų dalį iki 39 proc. ir iki 2030 m. - iki 47 proc. Įvairios institucijos pabrėžia, kad neįgaliųjų įdarbinimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip kvalifikacija, motyvacija, darbo patirtis ir būklė, ir kad subsidijos yra tik vienas iš įrankių užtikrinti jų sėkmingą integraciją į atvirą rinką.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
tags: #isteigti #x #neigaliuju #darbo #vietu #valstybinese