Šiame komentare analizuojama Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio nuostata, ypač 10 dalis, ir jos sąsajos su kitomis įstatymo nuorodomis bei praktine pensijų apskaičiavimo ir stažo vertinimo taikymo tvarka. Pateiktos nuostatos išdėstytos remiantis Įstatymo tekstu ir susijusiais pakeitimais, atliktais per pastaruosius metus.
2 straipsnio esmė ir reikšmės
2 straipsnyje Įstatymas pateikia pagrindines sąvokas, reikalingas socialinio draudimo pensijų teisiniam reguliavimui. Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. Būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas - šio įstatymo tam tikrai socialinio draudimo pensijos rūšiai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui apskaičiuoti.
Taip pat 2 straipsnyje apibrėžiama individualioji socialinio draudimo pensijos dalis - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį. Pensijos apskaitos vienetas - santykinis matas, naudojamas asmens individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti. Pensijų socialinio draudimo stažas - laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.
10 straipsnio nuostatos - stažo įskaitos principai
10 straipsnyje nustatytos taisyklės, kaip į stažą įskaitomi metai ir mėnesiai nuo Įstatymo įsigaliojimo momento. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos.
Jeigu yra nustatyti skirtingi minimalaus dydžio MPA, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga, o jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos.
Taip pat skaitykite: Naujausi pensijų įstatymo pakeitimai
Išėjimo į pensiją metus taikomi mėnesiai
Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį.
Apskaitos vienetų (taškų) skaičiavimas ir ryšys su 2 straipsnio sąvokomis
11 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, o per metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali viršyti 5. 12 straipsnyje reglamentuota, kaip apskaitos vienetų skaičius nustatomas: jis apskaičiuojamas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Taigi 2 straipsnio sąvokos - individualioji dalis, apskaitos vienetas, stažas - yra tiesiogiai susijusios su apskaitos vienetų skaičiavimo tvarka ir apsprendžia individualiosios pensijos dalies dydį.
Specialūs laikotarpiai ir prilygintinas stažas
10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tam tikrų išmokų gavimo laikas į stažą įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. - socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims. Įskaitant į stažą šiuos laikotarpius, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką).
Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų pensijų dydžius, nurodyti Įstatymo priede.
Taip pat skaitykite: Naujausia Pensijų Įstatymo redakcija
Praktinis poveikis pensijų dydžiui
2 straipsnio apibrėžimai kartu su 10, 11 ir 12 straipsniais lemia, kaip paskaičiuojama bendroji ir individualioji pensijos dalys. Bendroji dalis apskaičiuojama pagal asmens įgytą stažą ir bazinės pensijos dydį, o individualioji dalis priklauso nuo per visą draudžiamą laikotarpį sumokėtų įmokų dydžio ir įgytų apskaitos vienetų skaičiaus.
Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų). 2024 m. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Indeksavimo ir bazinių dydžių įtaka
8 straipsnyje reglamentuota, kad kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai bei našlių pensijos bazinis dydis indeksuojami pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą (IK). IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų.
Be to, IK gali būti koreguojamas pagal pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukas ir išlaidas, kad indeksavimo metu pensijų išlaidos neviršytų tam tikrų finansinių ribų. Indeksavimas nevykdomas, jeigu apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 arba kai ekonominės prognozės rodo neigiamus darbo užmokesčio fondo pokyčius ir (ar) BVP pokyčius.
Įstatymo pakeitimų ir susijusių socialinių dydžių poveikis
Pastaraisiais metais priimti pakeitimai ir valstybės sprendimai turi tiesioginį poveikį pensijų gavėjams. Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas ir kiti teisės aktai padidino bazinius dydžius: valstybinių pensijų bazė padidinta nuo 68,29 iki 72,35 Eur, našlių pensijos bazinis dydis ir vienišo asmens išmoka padidintos nuo 34,89 iki 38,23 Eur. Socialinio draudimo pensijos didinamos vidutiniškai tiek, kiek auga šalies ekonomika ir darbo užmokesčio fondas; vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 Eur.
Taip pat skaitykite: Pensijų įstatymo analizė
Minimali mėnesio alga (MMA) didinama nuo 840 iki 924 Eur, o minimalus valandinis atlygis - nuo 5,14 iki 5,65 Eur. Šie pokyčiai tiesiogiai veikia 10 straipsnio taikymą dėl stažo įskaitos sąlygų, nes stažo skaičiavimo riba susieta su minimalios mėnesinės algos dydžiu.
Atidėto pensijos skyrimo ir mokėjimo nuostatos
Įstatyme numatyta, kad jei asmuo dėl pensijos skyrimo kreipiasi praėjus 12 ar daugiau mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos, laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas, išskyrus tam tikrus atvejus. Dėl atidėto senatvės pensijos skyrimo apskaičiuotos senatvės pensijos bendroji ir individualioji dalys padidinamos 8 procentais už kiekvienus atidėtus 12 mėnesių, bet ne daugiau kaip 40 procentų, su nustatytomis išimtimis.
Senatvės pensijos mokėjimas asmens prašymu gali būti atidedamas ir vėliau atnaujinamas, o mokėjimo atidėjimo pasekmės ir padidinimo tvarka yra aiškiai reglamentuotos Įstatyme.
Įvadas į pensijų apskaitą: pagrindai
Praktiniai patarimai taikant 2 straipsnio nuostatas
- Stebėti, ar per metus priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma atitinka reikalavimus, leidžiančius įskaityti pilną kalendorinį metus į stažą.
- Atkreipti dėmesį į minimalią mėnesinę algą, nes ji lemia, ar metai įskaitytini pilnai ar tik proporcingai.
- Rinkti ir saugoti dokumentus, įrodančius draudimo laikotarpius, ypač laikotarpius iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie gali būti prilyginami stažui pagal Įstatymo priede nustatytas taisykles.
- Skaičiuojant apskaitos vienetus, įvertinti tiek sumokėtas įmokas, tiek jų santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu atitinkamais metais.
Lentelė: Stažo ir apskaitos vienetų ryšio santrauka
| Veiksnys | Įtaka stažui / apskaitos vienetams |
|---|---|
| Minimalioji mėnesinė alga | Nustato ribą, ar metai įskaitomi pilnai; taikoma mažiausia atlyginimo reikšmė, jei nustatyti skirtingi dydžiai. |
| Sumokėtos pensijų įmokos | Nustato apskaitos vienetų skaičių pagal 12 VDU dydį per metus. |
| Išmokų laikotarpiai (pvz., ligos, motinystė) | Gali būti prilyginti stažui, jei asmuo buvo privalomai draustas atitinkamais socialiniais draudimais. |
Santrauka ir aktualumas
2 straipsnis kartu su 10, 11 ir 12 straipsniais sudaro teisinį pagrindą, pagal kurį nustatomas pensijų stažas, apskaitos vienetų skaičius ir apskaičiuojamos bendrosios bei individualiosios pensijos dalys. Pastarųjų metų pakeitimai baziniuose dydžiuose, MMA ir indeksavimo metodikoje turi tiesioginį poveikį pensijų gavėjams ir 10 straipsnio taikymui praktikoje. Asmenims, siekiantiems aiškumo dėl savo teisės į pensiją ir pensijos dydžio, rekomenduojama kruopščiai vertinti turimus dokumentus apie įmokas ir draudimo laikotarpius bei atsižvelgti į indeksavimo ir bazinių dydžių pokyčius.