Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas. Už šias pataisas balsavo 77 iš 77 Seimo narių. Įstatymo pakeitimai įsigalios 2026 m.
Sausio 1 dieną Lietuvoje prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas. Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Jei atsisakydavo prisijungti prie kaupimo, kvietimas buvo kartojamas kas trejus metus, kol žmogui sukakdavo 40 metų.
Nuo 2026 m. apsisprendę kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti. Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. Vieną kartą per visą gyvenimą bus galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau nei paties gyventojo įmokėtą sumą). Tokiu atveju GPM mokėti nereikės, tačiau bus pritaikytas 3 proc. Galimybė dalyviui nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas netaikant jokio apmokestinimo bus sudaryta ir tada, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis (netekus 70-100 proc.
Kaip pasitikrinti sukauptas lėšas?
Norint pasitikrinti sukauptas lėšas, reikia atlikti kelis paprastus žingsnius:
- Prisijungti prie savo pensijų fondo paskyros. Prisijungus turėtumėte matyti savo sukauptų lėšų sumą.
- Prisijungti prie savo „Sodros“ paskyros. Vos tik prisijungus matysite informaciją apie į sąskaitą pensijų fonde pervestą sumą.
Pavyzdžiui, jei fonde yra sukaupta 8 tūkst. eurų, „Sodros“ įmokų nebuvo, o įmokos iš valstybės biudžeto sudarė 1 tūkst. eurų, gyventojas galės gauti 7 tūkst. eurų. Į šią 7 tūkst. eurų sumą įeina ir gyventojo sumokėtos įmokos, ir valstybės įmokos.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Ar verta kaupti antrą pensijų pakopą 2026? | Q&A
Išankstinės senatvės pensijos mokėjimo sustabdymas ir atnaujinimas
Paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktuose nustatytų sąlygų arba asmuo pateikia prašymą sustabdyti išankstinės senatvės pensijos mokėjimą.
Jeigu išankstinės senatvės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 1 dalį, asmens prašymu anksčiau paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti atnaujintas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo kreipėsi dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo, pirmos dienos, jei asmuo atitinka sąlygas išankstinei senatvės pensijai gauti.
Jeigu išankstinės senatvės pensijos sustabdymo laikotarpiu asmuo įgijo papildomo stažo ir apskaitos vienetų, atnaujinus šios pensijos mokėjimą pagal šio straipsnio 2 dalį, ji naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
20 straipsnis. 1. 3) negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Socialinės paramos pokyčiai nuo 2026 metų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigė, kad pokyčiais siekiama dar labiau palengvinti galimybę gauti socialinę pašalpą ir šildymo kompensacijas, dvigubai padidinti sukauptų piniginių lėšų „finansinės pagalvės“ normatyvą, išplėsti būsto ploto ribas, peržiūrėti turto vertinimo kriterijus.
Nuo 2026 metų ketinama ilgiau mokėti ir papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Be to, keisis ir daug diskusijų kėlusi visuomenei naudingos veiklos atlikimo koncepcija.
Nuo šiol visuomenei naudingai veiklai visų paramos gavėjų nepasitelks, vietoje jos - pirmiausia didins piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir projektuose, o visuomenei naudingai veiklai pasitelkti tik atsisakiusius dalyvauti užimtumo programose.
Lengvinamos paramos gavimo sąlygos
- Lengvinant paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę, atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Tai reiškia, kad norint gauti socialinę pašalpą, nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje.
- Lengvinamos socialinės pašalpos gavimo sąlygos ir šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms.
Parama vienišiems tėvams
„Siūloma nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas. Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo“, - remdamasi įstatymu dėstė SADM.
Iki šiol minėtu atveju socialinė pašalpa buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis
Parama šeimoms, auginančioms vaikus su negalia
Tuo tarpu siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Daugiau pašalpų net įsidarbinus
Nurodoma, kad bus sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.
Įstatymo pakeitimus rengusi SADM teigia, kad siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą.
Bus mokama 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius. Iki šiol buvo mokama 3 mėnesius.
Taip pat bus trumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių, o papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo buvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Palankesni turto bei pajamų vertinimo kriterijai
Seimas priėmė ir pataisą 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti.
Tai reiškia, kad vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių.
2026 m. patvirtintas VRP dydis sieks 233 Eur.
Tuo tarpu šeimai vertinama būtų taip: vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP.
Patvirtinta ir „Finansinė pagalvė“, kuri, teigiama, gelbės darbo netekusius, ligos ar nelaimės ištiktus asmenis.
Siūloma, kad, pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 13 260 Eur (skaičiuojant, kai 2025 m. VRP - 221 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.
Atsiimtos II pakopos pensijos pašalpų ir kompensacijų gauti nesutrukdys
Įstatymo 17 straipsnyje, nurodančiame, kokios pajamos įskaitomos skaičiuojant socialinę pašalpą ir kompensacijas, nauju reglamentavimu dėstoma, kad bus įskaitomos pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės, negalios, netekto darbingumo arba invalidumo pensijų priemokos (toliau - pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (įskaitant pensijų anuitetą, vienkartinę pensijų išmoką, periodines pensijų išmokas).
Taip pat - išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, šalpos išmokos, išskyrus šalpos negalios pensiją, mokamą asmenims, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Šildymo kompensacijas mokės už didesnį plotą
Seimas pritarė 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.
Įstatyme nurodoma, kad jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose, - 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose, - 90 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Taip pat įstatymas papildytas nauja nuostata, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems būsto, taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas būsto ploto normatyvas.
Visuomenei naudinga veikla ir užimtumo didinimo programos
Nuo kitų metų pasikeis ir visuomenei naudingai veiklai atlikti numatyta tvarka.
„Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, siūloma nustatyti, kad kiekviena savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose.
Tuo tarpu visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės“, - pažymėjo SADM.
Įstatyme pažymima, kad jeigu asmenys pasiūlymo dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose negavo, jie visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami.
Ištraukos iš įstatymo
2023 12 14 įstatymu Nr. Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas neįgalumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidumas), nepaisant jų neįgalumo lygio (iki 2005 m. liepos 1 d - invalidumo grupės), arba savo vaikus (įvaikius), pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, iki 2004 m. balandžio 1 d. - I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba iki 2005 m. liepos 1 d. - tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) buvo nustatytas neįgalumo lygis arba šie jų vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų, bei asmenims, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis, iki 2005 m. liepos 1 d.