Karantino laikotarpis ypatingai išryškino socialinių paslaugų poreikį: ir senjorams, ir šeimoms su vaikais, ir vienišiems asmenims. Tikimės, kad pokyčiai padės užtikrinti vienodą socialinių paslaugų kokybę visoje šalyje. Socialinis darbas įgalina asmenis, šeimas, bendruomenes ir visuomenę įveikti kylančias socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje.
Įstatymo kontekstas ir tikslai
Vienas iš pagrindinių pokyčių - iš šiuo metu šalyje veikiančių bendruomeninių šeimos namų atrinkti įstaigą, kuri bus metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras. Numatoma, kad metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro kokybiškoms funkcijoms vykdyti kasmet prireiks apie 500 tūkst. eurų. Socialinių paslaugų srities darbuotojų specifinių kompetencijų trūkumas lemia netolygią teikiamų socialinių paslaugų kokybę, paslaugų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“.
Vienas iš būdų spręsti išvardintas problemas - stiprinti socialinių darbuotojų profesines kompetencijas dalyvaujant mokymuose ir supervizijoje. Kompetencijos tobulinimas bus įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas lemia paslaugų kokybę gyventojams. Tie darbuotojai, kurie yra arčiausiai žmogaus, ypatingai kai mes kalbame apie socialinių darbuotojų padėjėjus, turi išmanyti kaip geriausiai padėti žmogui.
Savireguliacija ir kvalifikacija kaip kokybės užtikrinimo pagrindai
Taip pat siūloma sukurti socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliacijos mechanizmą. Aukštos kvalifikacijos turėjimas - viena iš socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sudedamųjų dalių. Būtent individualios priežiūros darbuotojas (socialinio darbuotojo padėjėjas ir lankomosios priežiūros darbuotojas) yra specialistas, esantis arčiausiai socialinių paslaugų gavėjo: senyvo amžiaus, neįgalaus, vaiko ar šeimos, kuriems reikalinga pagalba. Siūloma patikslinti reikalavimus individualios priežiūros darbuotojui (socialinio darbuotojo padėjėjui ir lankomosios priežiūros darbuotojui). Šiam pakeitimui įgyvendinti reikės apie 28 mln. eurų.
Informaciniai tyrimai ir visuomenės požiūris
Remiantis 2020 m. liepos mėn. atliktais „Spinter tyrimais“, 69 proc. šalies gyventojų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei. Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (57 proc.), 42 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. - su specialistu, 37 proc. Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip socialinių paslaugų organizavimas (48 proc.). 39 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip pagalbos teikimą asmenims, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją. Beveik pusė (48 proc.) respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais. 36 proc. apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje. Trečdalio (34 proc.) tyrimo dalyvių teigimu socialinis darbuotojas prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Techniniai sprendimai ir investicijos
Siūlomi pokyčiai įgyvendinantys reikalavimus individualiam darbuotojui bei kuriant centrą turės reikšmės ilgalaikėje perspektyvoje: kokybės užtikrinimas, profesionalus gebėjimų plėtojimas, savireguliacijos mechanizmas. Numatomi finansiniai poreikiai ir įsipareigojimai bus svarstomi kaip prioritetiniai darnaus socialinio sektoriaus plėtrai.
Įstatymo praktinis poveikis
Šalies socialinių paslaugų sistemos stabilizavimas ir kokybės vienodumo siekis atspindi politinį tikslą: užtikrinti profesionalią pagalbą įvairioms gyventojų grupėms - senyvo amžiaus, neįgaliems, vaikams ir jų šeimoms. Socialinį darbą suprantama kaip kompleksinių paslaugų teikimą, o ne vien atskiro paslaugų teikėjo funkciją. Darbuotojų raidai ir savireguliacijai skiriamas dėmesys - tai garantija, kad paslaugos bus prieinamos ir efektyvios tiek didžiuosiuose, tiek regioniniuose kontekstuose.
Pasaulinė patirtis ir Lietuvos kontekstas (duomenys iš tyrimų)
Spinter tyrimai rodo, kad socialinis darbas vertinamas kaip būtinas visuomenės gerovei. Socialinių paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų kompetencijų ir jų išsilavinimo. Didelę reikšmę turi profesionalus mokymas, supervizija bei savireguliacijos mechanizmai, kurie skatina nuolatinį tobulėjimą ir atsakomybę už paslaugų rezultatą.
| Parametras | Reikšmė (duomenys) |
|---|---|
| Svečių įvertinimas | 69% įvertina socialinį darbą kaip naudingą |
| Apibūdinimas | 56-57% - „padėjėjas“; 42% - „konsultantas“; 38% - „specialistas“ |
| Apsaugos naudą visuomenei | 48% mato naudą rūpinantis vienišais senoliais |
| Socialinės problemų mažinimas | 34% - prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo |
Esminiai laikmečio iššūkiai
Labiausiai akcentuojami iššūkiai - netolygi paslaugų kokybė, paslaugų trūkumas, darbuotojų perdegimas. Todėl prioritetas - kompetencijų didinimas, išplėstas mokymas ir supervizija, bei aiškiai apibrėžti reikalavimai individualios priežiūros darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius