Seimas ketina nustatyti sąlygas, kada išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl galėtų būti mokama nesumažinta jiems priklausanti senatvės pensija. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pateikė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kurios antradienį buvo priimtos svarstyti Seime po pateikimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paprašė Vyriausybės išvados, kurią gavęs Seimas toliau svarstys pataisas. Pakeitimus Seimui pristatęs Linas Kukuraitis BNS teigė, kad pagal siūlomą projektą išankstinės pensijos gavėjai visą jiems priklausančią pensiją vėl galėtų gauti sulaukę maždaug 85-86 metų.
L. Kukuraičio teigimu, šiuo metu išankstinę pensiją gauna apie 7,5 tūkst. gyventojų, ir ji yra apie 25 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija. „Priešingai, kalbame apie vyriausius mūsų visuomenės asmenis, tai yra tuos, kurie gyvena labai nelengvoje situacijoje“, - pridūrė jis.
Pataisos numato, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar - 0,32 proc., tačiau tik kol apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.
Parlamentarė Laima Nagienė siūlo tokiais atvejais ją perskaičiuoti. „Praktikoje problema kyla tais atvejais, kai išankstinės pensijos gavėjas nusprendžia sustabdyti išankstinę pensiją, nes, pavyzdžiui, gauna darbo pasiūlymą ir galimybę įgyti draudžiamųjų pajamų, arba dar kitas dalykas, jis gauna, pavyzdžiui, vienerius metus netekto darbingumo išmoką. O vėliau, baigęs darbo santykius ar nutrūksta netekto darbingumo išmokos mokėjimas, jis vėl grįžta ir prašo paskirti išankstinę pensiją ir niekas neatsižvelgia į tą laikotarpį, kai jis buvo darbo rinkoje“, - aiškino L. Nagienė.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo L. Kukuraičio manymu, išankstinės senatvės pensijos sistema savaime yra ydinga, nes visuomenei senėjant ir ženkliai trūkstant darbo jėgos, valstybė turėtų būti suinteresuota kuo ilgiau išlaikyti žmones darbo rinkoje, o ne išleisti į pensiją anksčiau laiko.
„Mano galva, žmogaus sprendimas rinktis išankstinę pensiją yra valstybės socialinės apsaugos sistemos pralaimėjimas. Tokio pasirinkimo neturėtų būti, nes žmogui jis nuostolingas. Jo ir neprireiktų, jei žmogui dėl įvairių priežasčių netekus darbo ar darbingumo, tinkamai suveiktų nedarbo draudimas, užimtumo skatinimo programos, netekto darbingumo, socialinės išmokos ir kitos priemonės“, - teigia parlamentaras.
Anot demokrato, tai ypač socialiai neteisinga situacija, kuriai išspręsti reikia tik politinės valios ir noro atkurti teisingumą. „Sprendimas mokėti visą pensijos dydį, kai atsiskaitoma už išankstines išmokas, niekaip reikšmingai nepaveiktų šalies biudžeto, nes valstybės mastu gavėjų skaičius yra sąlyginai nedidelis, tačiau tai labai reikšmingai įtakotų tūkstančių vyresnio amžiaus gyventojų namų ūkio biudžetus ir leistų gyventi oriau“, - sako Seimo narys L. Kukuraitis.
Įstatymo pataisas inicijavęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis sako, kad jos leistų atkurti socialinį teisingumą ir nebaustų žmonių, kurie neturėdami alternatyvų rinkosi išankstines pensijas. „Šiuo metu valstybė su išankstinę pensiją pasirinkusiais gyventojais elgiasi kaip su amžinaisiais skolininkais - nesvarbu kiek metų žmogus gauna sumažintą pensiją, nesvarbu, kada grąžina sumą, susidariusią per išankstinės pensijos laikotarpį, jo pensija lieka sumažinta iki gyvenimo pabaigos“ - sako L. Kukuraitis.
Antradienį už Seimo nario Lino Kukuraičio pateiktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 51 parlamentaras. Projektą svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jį turės įvertinti Vyriausybė. Planuojama, kad į Seimo plenarinę salę Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos sugrįš gruodžio 19 d.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Tačiau liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad tokiomis pataisomis žmonės skatinami eiti į išankstinę pensiją: „Projektas iš esmės paskatina eiti į išankstinę pensiją“.
Seimo Teisės departamentas sako, kad tokia tvarka skatintų gyventojus pasinaudoti galimybe gauti išankstinę pensiją. „Asmuo, kuris nusprendė pasinaudoti teise gauti išankstinę senatvės pensiją, ją gali gauti penkerius metus iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus, t. y. 60 mėnesių ilgiau nei tokias pačias socialinio draudimo įmokas mokėjęs, tačiau teise į išankstinę senatvės pensiją nepasinaudojęs asmuo“, - nurodo Seimo teisininkai.
L. Kukuraitis teigė, kad pataisomis nesiekiama skatinti išėjimo į išankstinę pensiją. „Išankstinės pensijos yra didžiulė bėda. Esu prieš tai, kad išankstinės pensijos iš viso egzistuotų, nes darbingo amžiaus žmogaus finansiniai ir sveikatos sunkumai turėtų būti sprendžiami užimtumo, nedarbo, netekto darbingumo draudimo ir sveikatos sistemų pagalba“, - tvirtino L. Kukuraitis.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu išankstinę pensiją gauna apie 7500 gyventojų ir ji yra apie 25 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija šalyje. Statistika rodo, anot L. Kukuraičio, kad vidutinė išankstinė pensija šiuo metu 40 procentų mažesnė už santykinio skurdo ribą šalyje.
Pensijos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Kiti svarbūs pensijų pakeitimai
Teikiamais pakeitimais numatoma įtvirtinti naują, papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai. Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 414 iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m.
Teikiamais projektais siūloma nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį, t. y. tokie pensijų gavėjai gautų viso dydžio bazinę pensiją. „Lėšų poreikis įstatymų pakeitimams 2022 metais būtų apie 138 mln. eurų, tai yra papildomam individualiosios pensijų dalies indeksavimui būtų skiriama 70 mln. eurų, o bendrosios pensijų dalies perskaičiavimui - 68 mln.
Įstatymo projektu siekiama Valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigai nustatyti pareigą skirti vienišo asmens išmoką be asmens prašymo, t. y. atsisakyti nuostatos, kad vienišo asmens išmoka skiriama asmens prašymu. Nuo 2023 m. vienišo asmens išmoka būtų lygi vienam socialinio draudimo našlių pensijos baziniam dydžiui. Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją gaus daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Pasak ministrės, 2022 metais vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4 mln.
Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tokiais atvejais į išankstinę pensiją išėjusiems žmonėms mažinti pagrindinę pensiją tiek, kiek laiko jie gavo išankstinę pensiją. Pasak pataisų iniciatorės, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės, išankstinė pensija įgyjama likus penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, todėl pagrindinė pensija mažinama 19,2 proc.
Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Gaunant išankstinę pensiją būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc. Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą.
„Tų žmonių svarus indėlis socialinio draudimo sistemoje, jie ilgai mokėjo mokesčius“, - komiteto posėdyje šią savaitę sakė E. Radišauskienė. Pasak jos, panaši sistema galioja Vokietijoje, Portugalijoje, Italijoje, Rumunijoje, Liuksemburge, Estijoje. Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų, tačiau kas mėnesį jo būsima pensija mažėja 0,4 proc. E. Radišauskienė sutinka, kad 0,4 proc. A. „Sodra“ siūlo priešpensinio amžiaus žmonėms, kurie neteks darbo iki pensijos likus trejiems metams ar mažiau, iki devynių mėnesių mokėti nedarbo išmoką, o vėliau tęsti ją, kintamą išmokos dalį sumažinus 50 proc.
„Sodra“ taip pat pastebi, kad nedarbo išmokos paskutinius dvejus metus prieš pensiją būtų apie 13 proc. Išankstinės pensijos - vidutiniškai ši pensija siekia 280 eurų - mokamos nuo 2004 metų liepos. Dabar jas gauna apie 5,7 tūkst.
| Rodiklis | 2022 m. | 2024 m. |
|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 465 Eur | 544 Eur |
| Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu | 489 Eur | - |
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
tags: #isankstiniu #pensiju #pataisos #seime