Seksualinio smurto prieš vaikus Lietuvoje daugėja. 2025 metais užregistruota 53 proc. daugiau mažamečių (vaikų iki 14 metų) seksualinio prievartavimo atvejų, 18 proc. daugiau vaikų tvirkinimo atvejų. Vaikų skriaudėjais dažniausiai tampa jų pasitikėjimą pelnę žmonės - giminaičiai, globėjai, virtualūs draugai. Patys vaikai nėra pajėgūs nei apsiginti, nei sustabdyti seksualinio smurto. Valstybės pareiga - užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir užtikrinti geresnę vaikų apsaugą. Didžiausia grėsmė - telefone: seksualiniai nusikaltėliai naudoja modernias technologijas, ieško aukų skaitmeninėje erdvėje.
Seksualiniai nusikaltėliai žengia pirmyn su naujausiomis technologijomis, tobulina įrankius, ieško naujų aukų skaitmeninėje erdvėje. Užkirsti tam kelią ir apsaugoti vaikus - valstybės pareiga. Vaikų viliojimas į seksualinio smurto pinkles šiandien prasideda ne gatvėje, o telefone, žaidimų platformose ir pokalbių programėlėse. Lietuvoje kas trečias nepilnametis jau yra patyręs seksualinį smurtą internete. Paaugliais apsimetę pilnamečiai smurtautojai siūlo draugystę, ragina dalytis intymiais atvaizdais, vėliau imasi šantažo ir grasinimų, taip įviliodami vaikus į pornografijos ir seksualinės prievartos nusikaltimus.
Vaikų seksualinio išnaudojimo skaitmeninės erdvės mastas auga nesuvokiamu greičiu, ir ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. 2023 metais Europoje gauta rekordiškai daug - daugiau kaip 36 milijonai - pranešimų apie seksualinio smurto internete atvejus. Viliojimo pranešimų skaičius per dvejus metus išaugo daugiau kaip 300 procentų. Tai rekordiniai skaičiai, kurie rodo didžiulę nesuvaldytą grėsmę vaikams. Dabartinis reguliavimas numato baudžiamąją atsakomybę už vaikų tvirkinimą ar įtraukimą į pornografiją, tačiau nėra kriminalizuoti vaikų viliojimo veiksmai ir prašymai siųsti intymius vaizdus, skaitmeninis šantažas.
Seksualinį smurtą internete patyrė kas trečias. Europos Komisija dar 2022 metais paragino šalis išplėsti ir griežtinti atsakomybę už vaikų seksualinį išnaudojimą internete. Seimo valdybos sudaryta darbo grupė parengė pasiūlymus, kurie leis veiksmingiau atgrasyti nuo viliojimo ir užtikrinti į vaikų interesus orientuotą teisingumo procesą. Siūloma nustatyti atsakomybę pilnamečiam asmeniui, įkalbinėjusiam vaiką atsiųsti intymių jo kūno vaizdų, taip pat atsakomybę už patį viliojimą - nepriklausomai nuo to, ar po to buvo imtasi veiksmų susitikti.
Antras svarbus pokytis - siūlome atsisakyti dirbtinio seksualinės prievartos skirstymo. Dabar kartais daugiau dėmesio skiriama techniniam aiškinimuisi, kaip įvyko nusikaltimas, o ne pačiam faktui. Taip atsiranda situacijų, kurias sunku paaiškinti; pavyzdžiui, už seksualinę prievartą prieš mažametį berniuką kartais gali būti taikoma švelnesnė atsakomybė negu prieš mergaitę. Pirminis šio skirstymo tikslas praranda prasmę, todėl siūloma nustatyti vieną straipsnį už vaiko seksualinį prievartavimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo tarifai
Iki 14 metų - jokio sutikimo. Parengti įstatymų pakeitimai leis pastebimai sustiprinti teisinius instrumentus vaikų apsaugai nuo seksualinio smurto. Pirma, aiškiai įtvirtinama, kad vaikas iki 14 metų negali duoti sutikimo lytiniams santykiams - jokio prievartą pateisinančio argumento. Antra, pilnamečių atsakomybė už santykius su jaunesniais nei 16 metų asmenimis išlieka. Trečia, 16-18 metų nepilnamečių apsauga stiprinama įvedant laisvanoriško sutikimo sąvoką; jei paaugliai nedavė sutikimo, gali būti nusikaltimas net be fizinio smurto. Ketvirta, kriminalizuojami atvejai be fizinio smurto, bet su kontrolės praradimu ar priklausomumu - teisiškai aiškinama, kad seksualiniai veiksmai be laisvanoriško sutikimo yra nusikaltimas. Esant sunkinančioms aplinkybėms, atsakomybė griežtėja.
Būtina ilginti senaties terminą. Siūloma 5 metus ilginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį iki nukentėjusiajam sueina 30 metų. Taip pat siūloma įpareigoti teismus svarstyti baudžiamojo poveikio priemonę - gyventi skyrium nuo aukos ir nesikišti arti jos. Seksualinė prievarta yra labiausiai psichiką žalojanti smurto forma, todėl apsaugoti vaikus - prioritetas. Reikia, kad Seimas palaikytų šių teisės aktų pakeitimus, ir veiksminga prevencija, ir pagalba suteiktų saugią vaikystę.
Istorinis kontekstas ir vaidmenys institucijose
Seimas 2017 m. priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios uždraudė visų formų smurtą prieš vaiką. Tai apima ir fizines bausmes, ir seksualinį smurtą bei visokį pažeminimą. Tačiau bendrosios statistikos tebegalima tikėtis, o konkrečios smurto artimoje aplinkoje atskaitos trūksta. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pabrėžia duomenų rinkimo plėtrą ir prieinamumą kaip būtinybę tiksliai matuoti vaikų padėtį. 2023 m. smurto atvejai artimoje aplinkoje buvo: 41 proc. - psichologinis smurtas, 38 proc. - fizinis smurtas, 22 proc. - seksualinis smurtas; 98 proc. nepaleidimo atvejų - artimoje aplinkoje. Tokie duomenys rodo, kad smurto mastai nemažėja, o tik keičia daugiausia visuomenės požiūrį ir reagavimą.
Prevencijos taryba ir savivaldybių komisijos kuruoja prevencijos priemones, įrašus, priemones ir teisėkūros pasiūlymus. Apsaugos nuo smurto orderiai taikomi laikinti, kai rizika yra aktuali. Nevyriausybinės organizacijos vaidina esminį vaidmenį - išlaisvina paramą smurtą patyrusiems vaikams, šviečia visuomenę ir inicijuoja įstatymų pataisas.
Teisinė bazė ir institucinė sistema
Lietuvoje smurtas prieš vaikus yra draudžiamas pagal JT Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Konstituciją ir VTAPĮ. VTAPĮ 49 straipsnyje numatyta, kad vaikas negali būti drausminamas fizine ar psichine kančia, o 56 straipsnis reglamentuoja draudimą netinkamai drausminimo. Smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas kaip bet koks fizinis, psichinis, seksualinis arba kitas poveikis, dėl kurio kyla žala. Institucijose dirba Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o kiekvienoje savivaldybėje - prevencijos komisija. Apsaugos nuo smurto orderiai padeda užtikrinti laikinos apsaugos priemones aukoms. Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Už vaiko teises”, teikia kovinį ir edukacinį palaikymą. Fizinės bausmės draudimas Lietuvoje ne tik teisinis principas, bet ir švietimo, pagalbos bei prevencijos dalis, siekiant kurti saugesnę vaikų aplinką.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Taip pat skaitykite: 32 straipsnio komentaras