Oficialiai prasidėjus rudeniui, daugelis tėvų susiduria su dilema - ilgos darbo valandos neretai prasilenkia su vaiko pamokų laiku ir užsiėmimais. Ne visos šeimos turi galimybę pasirinkti prailgintą grupę ar auklės paslaugas. Tuomet bent kiek vyresnių vaikų tėvai ir ima svarstyti idėją, jog galbūt vaiką būtų galima palikti namuose vieną. Vis dėlto, ar tai yra įmanoma ir teisiškai legalu?
Įstatyminiai aspektai ir tėvų atsakomybė
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nustato, kada vaikas vienas gali būti namuose. Vieno vaiko palikimas namuose - galima, bet reikia sekti įstatymus. „Kiekvienas tėvas ir mama geriausiai jaučia, kada vaikas yra pakankamai subrendęs ir pasiruošęs leisti laiką be jų priežiūros viešoje vietoje. Kiekviena situacija, kurioje šeima priima sprendimą, kada galima palikti vaikus namuose vienus, yra individuali ir dažnai paremta konkrečios šeimos narių susitarimais, abipusiu pasitikėjimu ir, žinoma, paties vaiko sąmoningu pasirengimu namuose likti vienam“, - teigia specialistė.
Vis dėlto, situacija keičiasi kalbant apie pačius mažiausius vaikus. U. Klingerė pažymi, kad mažesniųjų vaikų priežiūros specifiką konkrečiai numato įstatymas. „Visgi, įstatymuose taip pat numatytos tokio klausimo orientacinės gairės, kurios nusako, jog tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros“, - akcentuoja U. Klingerė.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus žmonėmis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti jaunesniu.
Tėvams verta žinoti, kad jaunesnius vaikus iš darželio ar mokyklos gali paimti ir vyresnės atžalos. Tokią tvarką nustato kiekviena ugdymo įstaiga. Vaiką paimti galima ir kitiems suaugusiems asmenims, kurie turi raštišką tėvų leidimą arba prašymą. Tėvų raštiškame prašyme nurodoma, su kuo vaikas gali būti išleidžiamas namo: su motina, tėvu, globėjais, rūpintojais, seneliais, broliais, seserimis ir kitais aiškiai nurodytais asmenimis. Tėvai pasirašo tokį sutikimą ir pagal jį, ugdymo įstaiga sprendžia, kam atiduoti vaiką.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
Ar saugu leisti vaiką vieną į lauką?
Dėmesys gali būti atkreiptas į tai, kad nors teisės aktai nereglamentuoja iki kokios valandos vaikas vienas gali būti lauke be tėvų priežiūros, gimdytojai ar globėjai turi įvertinti visas galimas grėsmes ir rizikas. Tėvai turi įvertinti vaiko amžių, suvokimą, laiką, kai jis vienas yra lauke, bei vietą. Svarbu kiekvieną situaciją įvertinti individualiai. Pagal įstatymą tėvai turi užtikrinti, kad nepilnamečiai gauna pakankamai poilsio, kad vaikai kieme ar viešose vietose netrikdo viešosios tvarkos, netrikdo kaimynų. Todėl rekomenduojama, kad nepilnamečiai vaikai neturėtų būti vieni lauke nakties metu, nuo maždaug 22 valandos.
Be to, paliekant vaiką vieną namuose, tėvams svarbu aptarti su juo galimas situacijas: užrakinti ir atidaryti duris, atidaryti ir uždaryti langus, susisiekti su tėvais ar kitais suaugusiais, ir gebėti iškviesti pagalbą nelaimės atveju. Taip pat pabrėžiama, kad technologijos gali padėti palaikyti kontaktą su vaiku per mobiliuosius ryšius, vaizdo pokalbius ar panašias programas.
Kaip paruošti vaiką pasirūpinti savimi?
Dažniausiai tėvai, ieškantys pagalbos prižiūrėti mažamečius, kreipiasi į vyresnius giminaičius ar kaimynus, tačiau taip pat naudojamos auklės ar valandinės vaikų priežiūros paslaugos. „Vaiko gebėjimas laikytis taisyklių ir susitarimų labai svarbus, kai tėvams iškyla klausimas, ar jų vaikas jau pasirengęs likti vienas namuose“, - teigia U. Klingerė. Svarbu aptarti tiksliai, kokios užduotys galimos, o kokios ne, ir užtikrinti, kad vaikas sugebėtų iškviesti pagalbą bei saugiai pasinaudoti namų priemonėmis.
Pagrindinės rekomendacijos: įsitikinti, kad vaikas geba užrakinti ir atrakinti duris, paskambinti, įsigyti gėrimo, žinoti, kaip ištraukti pavojingus daiktus iš tyriklių, ir turėti aiškius kontaktinius numerius bei planą skubiam atvejui. Taip pat reikšminga, kad vaikas žinotų, ką daryti susidūrus su nenumatytais įvykiais, pavyzdžiui, įjungus dūmų detektorių ar praradus elektros tiekimą. Kai atžala viename name, rekomenduojama susidalyti su trumpais užimtumo planais, pvz., nedideliais darbais ar įdomiomis knygomis.
Be to, svarbiausia - pasiruošimas tėvams: tai ne tik vaiko, bet ir jų pačių nuotaikos, energijos ir sveikatos klausimas. Tyrimai rodo, kad tuščio lizdo sindromas dažnai palydi vaikus ištuštėjus namams, o tėvai patiria didelį emocinį stresą ir galimą emocinį išsekimą. Todėl rekomenduojama planuoti laiką, bendrauti su partneriu ir artimaisiais, bei atvirai kalbėtis apie jausmus, susikaupusius ištuštėjus namams.
Taip pat skaitykite: Sakytinė kalba kūdikių namuose
Vaiko teisės ir emocijų reguliavimas
Suaugę dažnai bijo termino „vaiko teisės“, tačiau tikslas - užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti nuo fizinio ir psichologinio smurto, turėtų teisę išreikšti nuomonę ir turėti savo pažiūras. Jei kyla įtarimų, kad vaiko teisės pažeidžiamos, būtina informuoti atitinkamas institucijas. Svarbiausi vaiko teisių principai: vaikai nėra tėvų nuosavybė; jos teisės liečia orumą, ir būtina įsiklausyti į vaiko nuomonę bei poreikius.
Emocijų reguliacija yra būtina tėvams: ji apima gebėjimą išgyventi jausmus, o ne jų slopinimą. Emocijų reguliavimo įgūdžiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir padeda išvengti didesnių sunkumų vėliau. Daugelis suaugusiųjų turi išmokti kalbėtis su savo partneriu, teikti vienas kitam saugų ryšį ir supratimą, ypač kai vaikai išskrenda iš namų. Tuščio lizdo sindromas gali būti jautri temą, tačiau jį galima įveikti atviru bendravimu, naujais užsiėmimais ir naujais tiksliais planais.
Specialūs atvejai: žaidimai, fantazijos ir raidos sutrikimai
Vaiko fantazijos ir žaidimai yra natūrali vaikų raidos dalis. Mažyliai gali kurti vaidmenimis, žaisti šuniukus ar kitus personažus, kurie padeda jiems išreikšti jausmus bei pasinaudoti kūrybiškumu. Tačiau kartais vaikai persikūnija į vieną vaidmenį, kai tai tampa giliu ir ilgalaikiu elgesio modeliu. Tokiu atveju tėvams svarbu įsiklausyti į vaiko poreikius, išsiaiškinti priežastis, ir prireikus kreiptis pagalbos į specialistus. Tokios situacijos gali nurodyti į įvairiapusio raidos sutrikimą arba emocinį poreikį, kuriam reikia dėmesio, terapijos ar elgesio korekcijos.
Jei vaikas persikūnija į šuniuko vaidmenį ar kuria panašius scenarijus ilgą laiką, būtina įvertinti, ar tai netrukdo kasdieniams įsipareigojimams ar gyvybiniams poreikiams. Jei tai tampa nuolatinėse situacijose, galima svarstyti terapijos ar specialisto pagalbą, kad padėtų vaikui įveikti sunkias patirtis ir vystyti sveikus pavyzdžius bei elgesio modelius.
Gairės, kaip palikti vaiką vieną namuose
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Šakių globos namai