Jau ne vienerius metus šalies ugdymo įstaigose 5-10 (II gimnazijos) klasių mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, privaloma socialinė-pilietinė veikla. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali priimti sprendimą šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus.
Socialinė-pilietinė veikla yra pagrindinio ugdymo programos sudedamoji dalis. Tad jos neatlikus nėra išduodamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, o mokiniams skiriamas papildomas laikas šioms valandoms surinkti.
Tačiau pasigirsta nuomonių, jog tai tarsi sovietinis palikimas, kai mokiniai dirbti įvairių lauko darbų buvo vežami į kolūkius. Arba - ne visos Kėdainių mokyklos šiai veiklai sudaro tinkamas sąlygas.
Privaloma socialinė-pilietinė veikla moksleiviams kelia klausimą: kodėl ji negali būti savanoriška? Toks klausimas kyla ne vienam mokiniui ir jų tėvams, kai pradedama kalbėti apie vadinamąsias socialines valandas. Mokyklų vadovai tvirtina, kad ši veikla suteikia didelės pridėtinės vertės tiek mokyklos bendruomenei, tiek patiems mokiniams.
Kova už jūsų laiką: socialinių tinklų kainos atskleidimas | Dino Ambrosi | TEDxLagunaBlancaSchool
Socialinės-pilietinės veiklos tikslai
Socialinė-pilietinė veikla prisideda prie mokinio saviraiškos, asmeninių tikslų įgyvendinimo, pasirinktos veiklos, padeda atrasti jam asmeniškai prasmingą veiklą bei skatina jį orientuotis ne tik į rezultatą, bet ir į patį veiklos procesą, mokytis iš savo klaidų ir pasiekimų bei reflektuoti apie įvairių patirčių naudą.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų patyčias globos namuose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, dalyvaudami socialinėje veikloje mokiniai mokosi būti atsakingais, pareigingais Lietuvos piliečiais, aktyviais bendruomenių nariais, įgyja žinių ir patirties, kaip elgtis tam tikrose situacijose, kurios dažnai yra naujos ir jiems ligi tol būna nepatirtos. Atlikdami socialinę veiklą mokiniai ugdosi socialines kompetencijas, pagarbų, tolerantišką, empatišką santykį su kitais žmonėmis, apskritai stiprėja jų asmenybė. Taip pat sustiprėja motyvacija aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Socialinė-pilietinė veikla nėra savitikslė, ji turi padėti mokiniams tobulėti, plėsti savo pažinimo ribas, išbandyti save atliekant naujus vaidmenis, patirti naujus kontekstus.
Mokinys turi suvokti, kad jis yra didesnės bendruomenės ir visuomenės narys ir kad nuo kiekvieno asmeninio indėlio priklauso visuomenės gerovė.
Socialinė-pilietinė veikla turi padėti mokiniui suprasti, kad demokratinės visuomenės grįstos jų piliečių įsitraukimu ir dalyvavimu sprendžiant visuomenei aktualius klausimus ir kad kolektyvinėmis pastangomis galima pasiekti daugiau, nei veikiant individualiai. Mokiniai skatinami dalyvauti bendrose veiklose, kurių metu jie mokytųsi pažinti vieni kitus, išklausyti skirtingas nuomones, ieškoti sutarimo, argumentuoti nuomones, atlikti įvairus socialinius vaidmenis, dalintis, bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems.
Veiklos sritys
Mokiniai gali rinktis iš įvairių veiklos krypčių, pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija: jausmų svarba
- Sportinių renginių, varžybų organizavimas, teisėjavimas juose.
- ...
Mokinių patirtys ir iššūkiai
„Tyrime dalyvavusių mokinių nuomone, mokykloje atlikta socialinė-pilietinė veikla labiausiai prisideda prie mokyklos gerovės. Mokiniai vertina veiklos prasmingumą, pripažįsta, kad patobulėjo mokinio asmenybė, pagerėjo socialiniai įgūdžiai, prisidėta prie mokyklos įvaizdžio gerinimo.
Tačiau, anot ministerijos, naujausių tyrimų duomenys visgi rodo, kad bene svarbiausia socialinės-pilietinės veiklos organizavimo problema išlieka ta pati - prasmingų, mokiniams patrauklių veiklų stoka, ir tai ypač aktualu mažesnėms rajonų mokykloms.
Vieniems moksleiviams socialinės-pilietinės valandos - galimybė save realizuoti naujoje veikloje, kitiems jos skamba tarsi bausmė.
„Aktyviam, žingeidžiam, atsakingam mokiniui nebuvo ir nėra sunku dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje. Aišku, visada atsiranda mokinių, kuriuos įtraukti gana sunku, jie nemato prasmės ar tiesiog nenori veikti kitų labui. Kartais tampa tikru iššūkiu įkalbinti mokinį dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje ir visų pirma klasės vadovui, kuris yra arčiausiai vaiko.
Kai valandos renkami „popieriuje“, mokinys nemato jokio tikro ryšio su bendruomene, nors pati idėja iš esmės yra gera.
Taip pat skaitykite: Pagalbos teikimo tvarkos aprašas
Socialinė-pilietinė veikla yra mokinio laisvai pasirenkama. Per mokslo metus privaloma pasirinkti veiklas ne mažiau kaip iš dviejų skirtingų veiklos krypčių.
Atliktos veiklos įrodymus (pvz., veiklą patvirtinančius dokumentus, nuotraukas) ir refleksijas mokiniai kaupia socialinės-pilietinės veiklos aplanke, kuris gali būti pildomas tinklaraštyje, Moodle platformoje, Google.doc arba tekstiniame dokumente.
Pirmojo pusmečio metu mokiniams rekomenduojama atlikti ne mažiau kaip pusę numatytų socialinės-pilietinės veiklos valandų.
Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr.
II pusmečio pabaigoje įvertinimai fiksuojami elektroniniame dienyne, nurodant veikloms įgyvendinti panaudotą valandų skaičių. Mokiniui, negavusiam metinio įskaityto socialinės-pilietinės veiklos įvertinimo, skiriama papildomo laiko jai atlikti.
Organizacijos, siūlančios socialines valandas
VšĮ „Gerumo rankos“ siūlo moksleiviams už savanoriavimą išrašyti atitinkamą kiekį socialinių valandų.
Trumpalaikė savanorystė - tai savanoriška veikla, kurios metu galima įsitraukti į organizuojamas veiklas: renginiai, atviro jaunimo centro veiklos, pagalba buityje, savanorystė organizacijose, su kuriomis bendradarbiaujama: slaugos ligoninė, beglobių gyvūnų prieglauda, „Kartų namai“, „Caritas“ ir kt. Net trumpa akimirka gali būti prisiminima amžinai ir maža pagalba gali suteikiti kitiems džiaugsmo.
Lina Blinstrubienė apie vietas, kur gimnazistai atlieka socialinę-pilietinę veiklą: „Vaikus noriai priimdavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, kitos įstaigos. Smagu būdavo sutikti savo mokyklos mokinius „Maisto banko“ vykdomose akcijose. Mūsų gimnazija iki pandemijos gražiai bendradarbiavo su lopšeliu-darželiu „Vaikystė“ ir šiandien esam labai dėkingi direktorei Neringai Vaicekauskienei bei pavaduotojai ugdymui Almai Sungailienei už suteiktą galimybę veikti kartu. Mūsų gimnazijos vaikai organizavo veiklas, vedė pamokėles mažiesiems.
Statistika
Mokinių pasirinkimai, atliekant socialinę-pilietinę veiklą:
| Veikla mokyklos aplinkoje | Procentas |
|---|---|
| Mokyklos renginių organizavimas | 95,5% |
| Mokyklos puošimas | 93,4% |
| Pagalba klasės vadovui arba dalykų mokytojams | 90,5% |
| Veikla už mokyklos ribų | Procentas |
|---|---|
| Dalyvavimas ekologinėse akcijose | 85% |
| Pagalba tvarkant miesto, rajono aplinką | 80% |
| Mokyklos vardo garsinimas dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, koncertuose, parodose ir pan. | - |
tags: #istaigoje #lankosi #moksleiviai #socialines #valandas