Šiame straipsnyje aptarsime nedarbingumo pašalpos apmokestinimą Lietuvoje 2019 metais. Ligos ir nedarbingumo išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą.
Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvos Respublikoje. Ligos išmoka skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka nėra rūšiuojama pagal ligas ir visų susirgimų atvejais yra apskaičiuojama pagal tą pačią tvarką.
Jos dydis priklauso nuo asmens gaunamo darbo užmokesčio. Už pirmas dvi ligos dienas pašalpą (62,06-100 proc.) moka darbdavys, nuo trečiosios - 62,06 proc. dydžio išmoką moka „Sodra“. Asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, 77,58 proc. Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. turi biuletenį).
Pagrindiniai Teisės Aktai ir Mokesčio Mokėtojai
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ). Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Mokesčio Objektas
Mokesčio objektas:
- Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
- Šios nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos:
- Per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje.
- Taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
- Palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius.
- Pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.
- Pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą.
- Honorarai.
- Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.
- Sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu.
- Atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu.
- Pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.
- Kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.
Pajamų Mokesčio Tarifai 2019 Metais
Pajamų mokesčio tarifai 2019 metais:
- 20 % - Pajamų mokesčio tarifas.
- 27 % - Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) dalis, viršijanti 120 VDU* (2019 m.).
- 15 % - 2018 m. ar ankstesniais metais apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 m. ir vėliau (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).
- 15 % - Ligos išmokos (įskaitant išmokamas darbdavio), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).
- 15 % - Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).
- 15 % (atėmus mokesčio kreditą) - Individualios veiklos pajamos.
- 5 % - Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.).
- 20 % - Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, viršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.).
- 27% - Tokių nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais metinių pajamų dalis, neviršijanti** 120 VDU* (2019 m.): tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su jomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų autorinių atlyginimų, mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.
- 15 % - Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų (kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai) pagal paslaugų sutartį gautas pajamas) dalis, neviršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.): palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt.
- 20 % - Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal paslaugų sutartį gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.): palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt.
- Fiksuoto dydžio - Už pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą.
* VDU - vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti: 2019 m.: 1 VDU - 1 136,20 Eur; 120 VDU - 136 344 Eur.
** 120 VDU viršijanti / neviršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros šių metinių pajamų sumos: susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) pajamų, tantjemų ir atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, pajamų, gautų iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.
Mokesčio Lengvatos
Mokesčio lengvatos:
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
- Neapmokestinamosios pajamos (GPMĮ 17 straipsnis).
- Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis).
- Iš pajamų atimamos išlaidos (GPMĮ 21 straipsnis).
Pavyzdžiai
Aptarkime kelis pavyzdžius, kaip apskaičiuojama nedarbingumo pašalpa:
Pavyzdys 1
Darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai, kad susirgo ir negali atvykti į darbą, informuoja darbdavį. Iki 2018-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 500 Eur.
Kaip buvo minėta, už pirmas dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys. Kadangi 2019 m. sausio 12 diena yra šeštadienis, nesutampa su darbo grafiku, darbdaviui reikia mokėti tik už vieną darbo dieną, t. y. 2019-01-11.
Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš 2018 m. 10, 11 ir 12 mėnesių. Kai nuo 2019 sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, buvęs iki 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
Apskaičiuojame:
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
- 500 x 1,289 = 644,50 Eur
- Vidutinis darbo valandos užmokestis 1933,50 /495 = 3,91 Eur
- Vidutinis darbo užmokestis 1933,50/62 = 31,19 Eur
- Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už vieną darbo dieną 31,19 x 62,06 proc. = 19,36 Eur
Suskaičiavus nedarbingumo pašalpą, užpildomas ir pateikiamas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų bus sumokėta kartu su darbo užmokesčiu vasario mėnesį.
Pavyzdys 2
Darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Iki 2018-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 432 Eur. Nuo 2019 m. sausio - 557 Eur. Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš 2018 m. 11, 12 mėnesių ir 2019 m. 1 mėn. Kaip buvo minėta, nuo 2019 m. sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
Apskaičiuojame:
- 432 x 1,289 = 556,85 Eur
- Vidutinis darbo valandos užmokestis 1670,70 /488 =3,42 Eur
- Vidutinis darbo užmokestis 1670,70/61 = 27,39 Eur
Tikriname, ar vidutinis dienos darbo užmokestis nėra mažesnis už VDU skaičiavimo mėnesį LRV nustatytos MMA pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.
2019 m. vasario mėnesį MMA buvo 555 Eur, darbo dienų skaičius - 20 (tarkime, kad darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę). Reiškia, kad vasario mėnesį apskaičiuotas dienos VDU negali būti mažesnis kaip 27,75 Eur (555 Eur / 20 d. d.). Šis apskaičiuotas VDU turi būti naudojamas apskaičiuojant nedarbingumo pašalpos dydį. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi darbo dienas 55,50 (27,75*2) x 62,06 proc. = 34,44 Eur.
Gyventojų Pajamų Mokesčio Įstatymo Pakeitimai Nuo 2019 Metų
Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 21 str. 1 d. 21 punktu, nuolatinis Lietuvos gyventojas (toliau- gyventojas) iš savo per mokestinį laikotarpį gautų apmokestinamųjų pajamų gali atimti į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, sumokėtas pensijų įmokas, kurias jis moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir tokiu būdu susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio.
Šia mokesčio lengvata galės pasinaudoti gyventojai, kurie dalyvaudami II pakopos pensijų kaupime, nuo 2019 metų pagal pensijų kaupimo sutartį į pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą mokės / pasirinks mokėti 3 procentų įmoką nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau - VSD įmoka) bei kartu su šia įmoka dar mokės papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas. Lengvata taikoma tik papildomai sumokėtų pensijų įmokų sumai.
Tarkime, 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos - 430 Eur per metus. Gyventojas pensijų bendrovei papildomai sumokės dar 100 Eur. Iš savo pajamų gyventojas galės atimti 100 Eur ir nuo šios sumos susigrąžinti pajamų mokestį. Papildomoms pensijų kaupimo įmokoms apskaičiavimo tvarka nenustatyta. Gyventojas gali pats nuspręsti, kokio dydžio sumą jis nori papildomai mokėti kartu su 3 procentų įmokų suma, kuri yra apskaičiuojama nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos.
Papildomas gyventojo pasirinkto dydžio pensijų įmokas gyventojas turės mokėti pats į pensijų bendrovės valdomame pensijų fonde atidarytą jam pensijų sąskaitą. Lengvata pasinaudoti negalima, nes tokiu atveju gyventojas išlaidų nepatiria.
Lengvata negali pasinaudoti gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu gavo: tik ne individualios veiklos pajamas už parduotas atliekas, apmokestintas taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, ir / ar pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas, įsigyjant verslo liudijimą, nes, vadovaujantis GPMĮ 21 straipsnio 3 dalimi, iš tokių pajamų GPMĮ 21 str. 1 dalyje nurodytos išlaidos negali būti atimamos.
Lengvata yra ribojamo dydžio. Bendra visų GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų atimamų išlaidų (gyvybės draudimo įmokų, įmokų į pensijų fondus (II ir III pakopos), mokėjimų už studijas, palūkanų už kreditą, paimtą iki 2009-01-01 būstui įsigyti) suma negali viršyti 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20, 27 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos.
Įmokų į II pakopos pensijų fondus suma bet kokiu atveju negali viršyti 1500 Eur (atskirai ar bendroje sumoje su pensijų įmokomis į III pakopos ir / ar gyvybės draudimo įmokų suma. Gyventojas, norėdamas pasinaudoti mokesčio lengvata, turi pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Deklaraciją reikia pateikti iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, už kurį deklaracija yra teikiama, gegužės 1 dienos (pvz., už 2019 metus iki 2020-05-04).
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų apie nedarbingumo pašalpų apmokestinimą:
- Ar ligos išmoka apmokestinama? Taip, įskaitant ir darbdavio išmokamai ligos išmokai už pirmas ligos dienas. Taikomas 15 proc. tarifas - neatsižvelgiant į jų sumą.
- Ar galiu sumažinti apmokestinamąsias pajamas? Taip, apmokestinamąsias pajamas nuo 2019 m. bus galima sumažinti: iki 1500 eurų suma, sumokėta kaip: papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimą, kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos įmokos į III pakopos pensijų kaupimą gyvybės draudimo įmokos.
Išvados
Ši informacija yra informacinio pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Siekiant tikslaus teisinio vertinimo bei atsakymo, rekomenduojama kreiptis į specialistą.
tags: #isskaitymai #is #nedarbingumo #pasalpos #2019m