Darbo sutarties nutraukimas neretai verčia darbuotoją jaustis pažeidžiamai. Išėjimas iš darbo yra svarbus sprendimas ir darbuotojas turi laikytis tam tikrų teisinių reikalavimų bei procedūrų (įskaitant darbo sutarties nutraukimą).
Darbo sutarties nutraukimo procesas
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas.
Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 56 straipsnį
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai numatyti Darbo kodekso (DK) 53 straipsnyje. Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės.
Svarbios priežastys gali apimti:
- Darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą).
- Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.
Prašymo atleisti iš darbo pateikimas darbuotojo rašytiniu pareiškimu
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Taip pat skaitykite: Pensinis amžius Lietuvoje
Įspėjimo laikotarpis
Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.
Pravaikšos ir jų žymėjimas
Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą - jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje. Tokiu atveju, būtina įvertinti visas rizikas.
Darbdavio nesutikimas su prašymu
Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį - darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį savo iniciatyva be darbdavio, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai). Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.
Dokumentacija ir formalumai
Visi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.
Teisinės pasekmės ir konsultacijos
Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie valstybės tarnautojų pensijas
Išeitinė išmoka
Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais.
Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai darbuotojui sumokama išeitinė išmoka, būna tuomet, kai darbuotojas be kaltės yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Taip pat dviejų mėnesių VDU išeitinę darbdavys privalo išmokėti ir nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo.
Darbdavys (ir darbuotojas) visuomet gali siūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu. Darbo kodeksas nenumato prievolės mokėti išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį bendru sutarimu. Pavyzdžiui, jei darbdavys nori pakeisti darbo sąlygas, darbo vietą ar sumažinti atlyginimą, darbuotojas neprivalo su tuo sutikti. Jei darbuotojas nežino savo teisių, jam darbdavys gali pasiūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu be išeitinės išmokos, nors ją darbuotojas galėtų gauti, jei būtų atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Darbo kodekse yra numatyta ir tam tikrų papildomų sąlygų, kurias turi atitikti konkretus atleidimo atvejis, kad jam būtų taikomas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės straipsnis. Viena tokių sąlygų, jog darbuotojui apie atleidimą būtų pranešta bent prieš mėnesį, o jei asmuo dar neišdirbo metų - prieš dvi savaites. Jei darbuotojas atleidžiamas nepranešus iš anksto (apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar mažiau), turi būti taikomas kitas darbo kodekso straipsnis - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tuomet darbuotojui priklauso net šešių mėnesių VDU dydžio išmoka.
Taip pat didesnė išmoka priklauso darbuotojams, kurie įmonėje pradirbo ilgą laiką.
Taip pat skaitykite: Palinkėjimai išėjus į pensiją
Dažniausiai darbuotojai galvoja, kad išeitinę išmoką gali gauti tik tuomet, jei jie yra atleidžiami. Tačiau darbo kodeksas numato, kad darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką. Kokios yra tos svarbios priežastys? Darbo kodeksas numato baigtinį tokių priežasčių sąrašą: ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, du mėnesius iš eilės nesumokamas visas atlyginimas arba daugiau nei du mėnesius darbdavio nevykdomi įsipareigojimai, darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo arba specialios rūpybos kitu asmeniu.
Jei darbuotojas iš darbo išeina be svarbios priežasties, tuomet išeitinė išmoka jam nepriklauso. Taip pat išeitinė išmoka nėra mokama, jei darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų. Būtent dėl to pradėjus naujus darbo santykius dažniausiai yra įtraukiamas bandomasis laikotarpis - jei darbuotojas pasirodytų netinkamas pareigoms atlikti, darbo sutartį darbdavys gali nesudėtingai nutraukti be papildomų prievolių darbuotojui.
Terminuotoms sutartims bendrai taikomos tokios pačios išeitinių išmokų sąlygos. Tačiau kadangi terminuotos sutartys nustato sutarties terminą, netekus darbo dėl pasibaigusio sutarties termino išeitinės išmokos negausite. Išimtis yra terminuotos darbo sutartys, kurių terminas ilgesnis nei dveji metai - tokiu atveju darbuotojui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Išeitinės išmokos dydis priklausomai nuo darbo stažo (atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės)
| Darbo stažas pas darbdavį | Išeitinės išmokos dydis |
|---|---|
| Iki 1 metų | 0,5 VDU |
| 1-3 metai | 1 VDU |
| 3-5 metai | 2 VDU |
| 5-10 metų | 3 VDU |
| 10-20 metų | 4 VDU |
| Daugiau nei 20 metų | 6 VDU |
Kada mokama kompensacija nutraukiant darbo sutartį?
Darbo kodekso 57 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva rašytiniu pareiškimu apie tai įspėjus darbuotoją prieš 1 mėnesį.
Taigi, savanorišku darbuotojo rašytiniu pareiškimu apie išėjimą iš darbo, - darbdavys neprivalo mokėti išeitinės kompensacijos, o atleidžiant darbdavio iniciatyva - kompensacija privaloma. Todėl ir kyla daug ginčų, kai darbuotojas supranta, kad buvo priverstas pasirašyti atleidimo iš darbo prašymą ir tai darė ne savo noru.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) įspėjimai ir rekomendacijos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį savo noru yra teisėtas tik tada, kai jis išreiškia tikrąją ir laisvą darbuotojo valią. Bet koks darbdavio spaudimas, skubinimas ar apgaulės būdu gautas darbuotojo parašas laikytinas neteisėtais veiksmais.
VDI praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai į darbą iškviečiami skubiai, jiems pateikiami dokumentai neva „dėl klaidų“, o realiai - pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokiose situacijose darbuotojai neretai net nesupranta, ką pasirašo, o tik vėliau sužino, kad darbo santykiai nutraukti.
„Darbdavys neturi teisės versti darbuotoją rašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru ar gauti jo parašo apgaulės būdu. Pasak jo, darbdavio daromas spaudimas, skubinimas, grasinimai ar dokumentų pateikimas klaidinančiomis aplinkybėmis yra neteisėti veiksmai. Tokiu atveju darbuotojas gali būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, jam gali būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės prastovos laiką, taip pat - turtinė ir neturtinė žala.
Jeigu darbuotojas supranta, kad prašymą nutraukti darbo sutartį pasirašė neapgalvojęs arba ne iki galo suvokdamas pasekmes, jis turi teisę per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos jį atšaukti, jeigu darbo sutartis dar nėra nutraukta.
Jeigu prašymas nutraukti darbo sutartį neatitiko tikrosios darbuotojo valios, tai įrodyti turi pats darbuotojas.
VDI konsultacinėje veikloje nuolat sulaukia darbuotojų klausimų dėl darbdavių spaudimo išeiti iš darbo savo noru. „Darbuotojams rekomenduojame neskubėti pasirašyti jokių dokumentų, ypač jei jie pateikiami skubiai ar be aiškaus paaiškinimo. Visada verta išsamiai susipažinti su dokumentų turiniu ir pasikonsultuoti“, - pažymi Š.
Jeigu darbuotojui daromas psichologinis spaudimas, naudojamas mobingas ar apgaulė, jis turi teisę kreiptis su skundu į VDI arba ginti savo teises darbo ginčų komisijoje.
Ką daryti, norint atšaukti pareiškimą išeiti iš darbo?
Darbo kodekso 55 straipsnyje 1 dalyje reglamentuojama, kad darbuotojas, rašytiniu pareiškimu apie išėjimą iš darbo, gali nutraukti darbo sutartį apie tai įspėjus darbdavį prieš 20 dienų. Šio straipsnio 3 dalyje numatoma, kad asmuo turi teisę atšaukti pareiškimą per tris darbo dienas nuo prašymo pateikimo. Pagal darbo kodekso nuostatas, tokiu atveju darbo sutartis gali būti nenutraukiama.
Po 3 darbo dienų nebelieka teisės vienašališkai atšaukti prašymą,bet darbo sutartis nutraukiama tik pasibaigus 20 kalendorinių dienų įspėjimo terminui, jei darbdavys nesutinka kitaip.
Jeigu prašymą norima atšaukti vėliau kaip per tris darbo dienas - darbo sutartis nutraukiama. Tačiau jeigu darbuotojas buvo verčiamas pasirašyti atleidimo iš darbo prašymą, jis gali kreiptis į VDĮ darbuotojus, kurie nemokamai konsultuoja ir padeda visais klausimais, susijusiais su DK 55 straipsniu.
Kai susiduriama su spaudimu savo noru išeiti iš darbo
Jeigu darbuotojas susiduria su spaudimu pasirašyti išėjimo iš darbo prašymą, VDĮ darbuotojai pataria:
- kreiptis į VDĮ ir konsultuotis su specialistais;
- pasikonsultuoti su teisininkais;
- rinkti įrodymus apie spaudimą - balso įrašus, žinutes, el. laiškus;
- atsiimti prašymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas;
- jeigu praėjo daugiau nei 3 dienos nuo prašymo pateikimo galima kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti jo išėjimą iš darbo neteisėtu.
Krizė sprogo: Trumpas reikalauja Grenlandijos ir grasina visai Europai
VDI įspėja - daugiausiai ginčų kyla nutraukiant darbo sutartį
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis daugiausiai darbo ginčų sprendžiama dėl nesumokėto atlyginimo ir dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.
VDI darbo ginčų komisijos skyriaus vedėja Irina Janukevičienė sako, kad teismuose nagrinėjamos bylos, kai bandoma įrodyti, kad nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva rašytiniu pareiškimu, privertė darbdavys, darydamas psichologinį spaudimą ar naudodamas kitus neleistinus būdus.
Pavyzdžiui, galimos situacijos kai darbdavys nenori mokėti kompensacijos atleidžiant darbuotoją, todėl pradeda manipuliuoti ir daryti psichologinį poveikį, kad asmuo pats nutrauktų darbo sutartį rašytiniu pareiškimu apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Parašęs tokį prašymą, kuriame savo iniciatyva prašo nutraukti darbo sutartį - jis negaus išeitinės kompensacijos.
I. Janukevičienė sako, kad teisme tenka įrodyti, kad darbuotojas prašymą pateikė ne savo valia. Tokios bylos, nors ir yra sudėtingos, tačiau dažnai išsprendžiamos pripažįstant, kad atleidimas iš darbo buvo neteisėtas.
DK 55 str. ir DK 56 str. skirtumai
Lietuvos darbo kodekse 55 ir 56 straipsniai reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, tačiau jie turi esminių skirtumų.
- Darbo sutarties nutraukimo priežastys
- DK 55 str. - darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį be jokios priežasties.
- DK 56 str. - darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui:
- Darbdavys pažeidžia darbo sąlygas (nemoka atlyginimo, blogina sąlygas).
- Sveikatos būklė nebeleidžia dirbti.
- Kiti svarbūs pagrindai, numatyti įstatyme.
- Įspėjimo terminas
- DK 55 str. - privaloma įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
- DK 56 str. - darbo sutartį galima nutraukti iš karto, be įspėjimo.
- Išeitinė išmoka
- DK 55 str. - darbdavys neprivalo mokėti jokios išeitinės išmokos.
- DK 56 str. - darbuotojas gali gauti išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo:
- mokama 2 mėnesių VDU,
- jei darbo santykiai trumpesni nei 1 metai - 1 mėnesio VDU.
- Teisinės pasekmės
- DK 55 str. - tai darbuotojo sprendimas, todėl jokių papildomų teisinių pasekmių nėra.
- DK 56 str. - kadangi sutartis nutraukiama dėl darbdavio kaltės ar kitų svarbių priežasčių, darbdavys gali būti įpareigotas atlyginti žalą, jei, pavyzdžiui, nesumoka išeitinės išmokos.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar darbuotojas gali atšaukti prašymą išeiti iš darbo? Taip, per tris darbo dienas nuo prašymo pateikimo.
- Ar prašymas ir jo atšaukimas gali būti pateikti el. paštu? Ne.
- Ką daryti, jei darbdavys spaudžia išeiti iš darbo savo noru? Rekomenduojama nepateikti prašymo skubotai, rinkti spaudimo įrodymus ir kuo greičiau kreiptis konsultacijos į Valstybinę darbo inspekciją ar teisininkus.
Išmokos, priklausančios darbuotojui nutraukus darbo sutartį
Išėjimas iš darbo dažnai kelia daug klausimų: kokios išmokos priklauso, kaip jas apskaičiuoti ir kokia tvarka jas galima gauti. Nesvarbu, ar darbuotojas atsisako darbo savo noru, ar yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva, Lietuvos darbo teisė numato tam tikras garantijas, kurios užtikrina teisingą atsiskaitymą tarp darbdavio ir darbuotojo.
Išmokos, priklausančios darbuotojui nutraukus darbo sutartį, priklauso nuo priežasties, dėl kurios sutartis nutraukiama. Pagal Darbo kodekso nuostatas, darbuotojui visada priklauso kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tai reiškia, kad jei darbuotojas per darbo laiką nesuskubo pasinaudoti visomis jam priklausančiomis poilsio dienomis, darbdavys privalo už jas išmokėti piniginę kompensaciją.
Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbo stažo ir nuo to, kokiu pagrindu nutraukiama darbo sutartis.
Be pagrindinių išmokų, gali būti taikomos ir kitos - pavyzdžiui, premijos, priedai ar kompensacijos už nepanaudotą darbo grafiką, jeigu tai numatyta vidiniuose įmonės nuostatuose.
Kad gautumėte viską, kas jums priklauso, būtina laikytis nustatytos tvarkos. Visos priklausančios išmokos - nepanaudotų atostogų kompensacija, išeitinė išmoka ir kitos - turi būti išmokėtos paskutinę darbo dieną.
Išėjęs iš darbo asmuo, kuris aktyviai ieško naujo darbo, turi galimybę registruotis Užimtumo tarnyboje. Registracija leidžia gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką (vadinamą nedarbo pašalpą). Pašalpos dydis priklauso nuo buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Visi atsiskaitymai su darbuotoju privalo būti atlikti paskutinę jo darbo dieną.
Paprastai išeitinė išmoka mokama tik tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Darbuotojas pirmiausia turėtų kreiptis raštu į darbdavį ir pareikalauti atsiskaityti pagal įstatymo reikalavimus. Jei darbuotojas iš darbo pasitraukia dėl sveikatos būklės, patvirtintos gydytojo pažyma, jis turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Išėjus iš darbo, labai svarbu pasirūpinti visais dokumentais ir tinkamai fiksuoti visas finansines operacijas. Rekomenduojama pasilikti darbo sutarties kopiją, paskutinį darbo užmokesčio lapelį bei darbdavio įsakymą dėl atleidimo.