Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais. Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai darbuotojui sumokama išeitinė išmoka, būna tuomet, kai darbuotojas be kaltės yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Taip pat dviejų mėnesių VDU išeitinę darbdavys privalo išmokėti ir nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo. Darbdavys (ir darbuotojas) visuomet gali siūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu. Darbo kodeksas nenumato prievolės mokėti išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį bendru sutarimu. Pavyzdžiui, jei darbdavys nori pakeisti darbo sąlygas, darbo vietą ar sumažinti atlyginimą, darbuotojas neprivalo su tuo sutikti.
Jei darbuotojas nežino savo teisių, jam darbdavys gali pasiūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu be išeitinės išmokos, nors ją darbuotojas galėtų gauti, jei būtų atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Darbo kodekse yra numatyta ir tam tikrų papildomų sąlygų, kurias turi atitikti konkretus atleidimo atvejis, kad jam būtų taikomas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės straipsnis. Viena tokių sąlygų - apie atleidimą darbuotojui turi būti pranešta bent prieš mėnesį, o jei asmuo dar neišdirbo metų - prieš dvi savaites. Jei darbuotojas atleidžiamas nepranešus iš anksto (apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar mažiau), turi būti taikomas kitas darbo kodekso straipsnis - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tuomet darbuotojui priklauso net šešių mėnesių VDU dydžio išmoka. Taip pat didesnė išmoka priklauso darbuotojams, kurie įmonėje pradirbo ilgą laiką.
Dažniausiai darbuotojai galvoja, kad išeitinę išmoką gali gauti tik tuomet, jei jie yra atleidžiami. Tačiau darbo kodeksas numato, kad darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką. Kokios yra tos svarbios priežastys? Darbo kodeksas numato baigtinį tokių priežasčių sąrašą: ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, du mėnesius iš eilės nesumokamas visas atlyginimas arba daugiau nei du mėnesius darbdavio nevykdomi įsipareigojimai, darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo arba specialios rūpybos kitu asmeniu. Jei darbuotojas iš darbo išeina be svarbios priežasties, tuomet išeitinė išmoka jam nepriklauso. Taip pat išeitinė išmoka nėra mokama, jei darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų.
Būtent dėl to pradėjus naujus darbo santykius dažniausiai yra įtraukiamas bandomasis laikotarpis - jei darbuotojas pasirodytų netinkamas pareigoms atlikti, darbo sutartį darbdavys gali nesudėtingai nutraukti be papildomų prievolių darbuotojui. Terminuotoms sutartims taikomos tos pačios išeitinių išmokų sąlygos. Tačiau kadangi terminuotos sutartys nustato sutarties terminą, netekus darbo dėl pasibaigusio sutarties termino išeitinės išmokes negausite. Išimtis - terminuotos darbo sutartys, kurių terminas ilgesnis nei dveji metai - tokiu atveju darbuotojui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pareiškimas nutraukti darbo sutartį arba prašymas atleisti iš darbo turi būti rašytinis. Praktikoje toks prašymas atleisti iš darbo dažniausiai siunčiamas el. Paštu. Pagal Darbo kodekso 55 str. 2 d., galioja bendras principas, kad darbo sutartis baigiasi suėjus įspėjimo terminui. 55 straipsnis. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos.
Kas yra išeitinė išmoka ir kaip ji apskaičiuojama
Išeitinė išmoka yra Darbo kodekse numatyta piniginė kompensacija, mokama tam tikrais darbo sutarties nutraukimo atvejais. Ji moka darbdavys, o ilgalaikio darbo išmoka gali būti skiriama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo administruojamo „Sodros“ įstatymais. Išeitinė išmoka apsaugo darbuotoją, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės, teikiant laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio. Išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į darbo stažą: dažnai ilgesnis stažas - didesnė išmoka. Paveiksliuke pateikiama DK 57 išeitinė išmoka bei papildomos išmokos pagal stažą.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti darbdavio pašalpą po artimojo mirties?
- 0,5 VDU iki 1 metų stažo; nepriklauso papildoma išmoka
- 2 VDU 1 metų ir daugiau stažo
- 5-10 metų: papildoma 1 VDU
- 10-20 metų: papildoma 2 VDU
- > 20 metų: papildoma 3 VDU
Išeitinė išmoka nepriklauso, jeigu darbuotojas atleidžiamas terminuotos sutarties pabaigoje, darbdaviui pasiūlius nutraukti sutartį bendru sutarimu, ar dėl netinkamo elgesio. Išimtis taikoma ilgesnėms nei dvejų metų terminuotoms sutartims - tokiu atveju darbuotojui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Be to, išeitinė išmoka gali būti mokama, kai darbuotojas iš darbo išeina savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, teikiant dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką.
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka? Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir nustatoma išmokos suma. Darbo užmokestis apima bazinį atlyginimą, priedus už kvalifikaciją, papildomą darbą, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, naktinį darbą ir kt. Darbo stažas, pranešimo laikotarpiai ir kitos sąlygos lemia galutinę išmokos dydį.
Kada mokama išeitinė išmoka Lietuvoje? Paprastai išeitinė išmoka mokama per 5 darbo dienas po oficialaus darbo sutarties nutraukimo, lygiomis dalimis per nustatytą laikotarpį. Išeitinė išmoka mokama tik tuo atveju, jei darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, arba dėl svarbių priežasčių. Jei darbuotojas negali persikelti į kitą pareigą dėl sveikatos problemų, jam taip pat gali būti mokama išeitinė išmoka. Dokumentų pateikimas darbdaviui gali būti reikalingas siekiant įsitikinti teisėtumo.
Kaip išeitinė išmoka gali padėti pradėti naują veiklą
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka. Išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdytų jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą. Sąskaita123 yra internetinė apskaitos programa, skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ji siūlo intuityvią vartotojo sąsają, automatizuoja daug apskaitos procesų ir leidžia greitai tvarkyti finansinius duomenis. Naudodamiesi Sąskaita123, pradedantieji verslininkai gali efektyviai tvarkyti savo veiklos apskaitą, sutaupydami laiko ir užtikrindami tikslumą.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Socialinės apsaugos įsakymai
Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo. Išeitinės išmokos: kada ir kiek mokėti? Įsigaliojęs darbo kodeksas aiškiai numatė atvejus ir sumų dydžius, kurias darbdavys privalo sumokėti darbuotojui nutrūkus darbo santykiams. 1. nutraukus darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką; 2. nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės - dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka; 3. trumpesniu nei vienerių metų laikotarpiu dirbusiam - pusės VDU dydžio išmoka. Taip pat ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo triūso laikotarpio, jei asmuo per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos sutarties. Šios išmokos mokamos visiems dirbantiems pagal darbo sutartis, išskyrus biudžetinių įstaigų darbuotojus.
Ilgalaikio darbo išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas gauna kitų išmokų. Ji skiriama ne anksčiau kaip po 3 mėnesių po atleidimo ir mokama už praėjusį mėnesį. Tokiu būdu išeitinė išmoka gali būti papildoma papildoma parama įmonių restruktūrizacijos ar kito tipo pokyčių atvejais. Be to, įspėjimo laikotarpiu yra dvigubos normos, kai kalba eina apie specialias grupes - vyresni nei pensijos amžiaus, neįgalieji, auklėjantys vaikus iki 14 metų ir kt.
Nuo šių taisyklių priklauso, kada mokama išeitinė išmoka. Išmokos dydžiai gali būti papildyti iš įmonės vidaus reglamentų ar tarptautinės įmonės šalies teisės aktų. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra vienas paprasčiausių būdų, tačiau joks darbuotojas neprivalo sutikti dėl papildomų įsipareigojimų ar sąlygų. Pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, bet kuri šalis gali pasiūlyti nutraukti sutartį raštu; jei kita šalis sutinka - raštu per penkias darbo dienas. Darbuotojas turi teisę nutraukti sutartį raštu įspėjęs darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų. Tačiau, jei darbuotojas išeina dėl svarbių priežasčių, jam priklauso išeitinė kompensacija.
Svarbios nuorodos ir praktinės rekomendacijos
Darbo kodeksas - tai pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis išeitinę išmoką. Darbdaviai turi laikytis nustatytų procedūrų ir teisingai apskaičiuoti išmokos dydžius, kad išvengtų teisinių ginčų. Jei reikia, kreipkitės į teisininką ar darbo inspekciją. Dokumentuokite savo įdarbinimo istoriją, supraskite sutarties sąlygas ir žinokite teises. Taip pat svarbu žinoti, kaip mokesčiai veikia išeitinę išmoką.
Kaip gauti didesnę išeitinę išmoką – paaiškina darbo teisės advokatas
Praktiniai patarimai darbuotojams: dokumentuokite įdarbinimo istoriją, supraskite sutarties sąlygas, žinokite teises pagal darbo įstatymus, kreipkitės į teisininkus, tvarkykite bendravimo įrašus ir įvertinkite mokesčių pasekmes. Sekdami šiuos patarimus, galite užtikrinti, kad gautumėte jums priklausančią išeitinę išmoką ir apsaugotumėte savo finansinį stabilumą.
Taip pat skaitykite: Praktinis vadovas
Be to, išeitinė išmoka dažnai gali būti papildoma finansinė pagalba net kai darbuotojas nusprendžia palikti darbą savo noru dėl svarbių priežasčių ar išėjimo į pensiją. Išmokos dydžiai ir sąlygos priklauso nuo stažo, pareigų ir darbo užmokesčio, todėl svarbu žinoti konkrečias situacijas ir teises, kad būtų galima tinkamai planuoti finansinę ateitį.
tags: #isakymas #del #iseitines #kompensacijos #skyrimo