Karščiuojančio vaiko slauga: patarimai tėvams

Kurios mamos vaikas nėra karščiavęs? Atrodo, labiau pažįstamo rūpesčio ir būti negali.

Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų.

Daugelis sergančio vaiko slaugos principų yra lyg savaime suprantami. Svarbu suteikti kuo geresnes sąlygas ligoniukui kovoti su liga.

Kodėl vaikas karščiuoja?

Kaip žinome, temperatūra tėra gynybinė organizmo reakcija prieš puolančius mikrobus.

Pasak gydytojos, kūno temperatūros padidėjimas yra natūrali organizmo reakcija į įvairius sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, peršalus, dygstant dantims ar jaučiant nuovargį.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?

„Padidėjusi kūno temperatūra mums parodo, kad organizmas kovoja su jį užklupusiomis bakterijomis, pradeda gaminti interferoną ir padidina leukocitų skaičių. Kūno temperatūra iki 38,5 °C yra priimtina ir jos tikrai nereikėtų bijoti.

Kita vertus, karščiavimas, net jei tai tik paprasčiausias „peršalimas“, pablogina savijautą, o itin didelis ar ilgai užsitęsęs, vaikams gali sukelti traukulius.

Kai ligos mikrobas puola, vaiko imuninė sistema per mediatorius „praneša“ termoreguliacijos centrui, esančiam pogumburyje, o iš ten duodamas ženklas raumenims gaminti daugiau šilumos (pradeda krėsti šaltis), be to, siunčiamas signalas ir kraujagyslėms susitraukti (neatiduoti šilumos).

Jei įmanoma, pirmiausia reikia nustatyti vaiko karščiavimo priežastį (uždegiminė liga, dehidratacija - skysčių netekimas, pvz. viduriuojant, perkaitimas, kt...). Tai nustato GYDYTOJAS. Jis turi įvertinti vaikelio būklę, nuspręsti, ar karščiuojantį vaiką galima gydyti namuose, ar būtina jį siųsti į ligoninę.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Kaip slaugyti karščiuojantį vaiką?

Slaugant vaiką tikslas nėra iš karto numušti temperatūrą, o pagerinti vaiko savijautą ir neleisti temperatūrai pakilti pernelyg aukštai.

Nereikia pamiršti kelis kartus pravėdinti kambarį, taip ore tvyros mažesnė mikrobų koncentracija. Būtina suteikti vaikui ramybę, bet, jei nori, jis gali užsiimti daug jėgų nereikalaujančia veikla.

Jei įmanoma, ligoniukui geriau būti atskirame kambaryje, tiek tam, kad kiti vaikai neužsikrėstų, tiek tam, kad pats geriau pailsėtų. Būtina suprakaitavusio vaiko drabužius pakeisti sausais, o mažo vaiko odelę nuvalyti.

Norint palengvinti karščiuojančio vaiko sveikatos būklę, tėvai gali naudoti kūno temperatūrą mažinančius vaistus, ant blauzdų ir kaktos dėti drėgnus kompresus, taip pat užtikrinti gausų šiltų skysčių vartojimą ir duoti vaikui valgyti kuo lengvesnį maistą.

Fizinės priemonės temperatūrai mažinti

Fizinėmis priemonėmis mes galime palengvinti natūralius šilumos atidavimo būdus.

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

Šilumą atiduodame pro odą. Taigi karščiuojančio vaiko šiltai prirengti nereikia, užkloti užtenka plona antklode.

Kad vaikui būtų kuo šilčiau, reikia pasirūpinti, kai krečia drebulys, vaikas skundžiasi, kad jam šalta, vėsios rankytės ir kojytės.

Norėdami sumažinti temperatūrą, galime ištrinti vaiko odą drėgnu rankšluosčiu.

Šilumą atiduodame prakaituodami. Todėl svarbu vaiką sausai perrengti, duoti gerti kuo daugiau skysčių, kad būtų ką išprakaituoti.

Pakilus kūno temperatūrai vienu laipsniu daugiau nei 37,5°C, skysčių papildomai netenkama (dėl prakaitavimo, padažnėjusio kvėpavimo, pro odą) apytiksliai 10 ml/kg kūno svorio, tad šiuos netekimus reikia kompensuoti.

Vaistai nuo karščiavimo

Temperatūrą mažina beveik visi vaistai nuo uždegimo. Vaikams saugiausi - patikrinti ir gerai žinomi - paracetamolis (acetaminofenas) ir ibuprofenas.

Dozė priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio. Pakartotinai vaisto galima duoti po keturių valandų, tačiau ne daugiau negu keturis kartus per parą.

Karščiuojančiam vaikui skiriami tik šie priešuždegiminiai vaistai: Paracetamolis ir Ibuprofenas. Aspirino, analgino ir amidopirino NEGALIMA.

Jei kūno temperatūra nėra labai didelė, tikslinga pradėti nuo Paracetamolio. Esant poveikiui, temp. sumažėja po 15-60 min., veikimas trunka 3-6 val. Kartotinai galima vartoti po 4-6 val., bet ne dažniau kaip 5 kartus per parą.

Jei Paracetamolis kartu su aukščiau išvardytomis priemonėmis nepadėjo, gydytojas gali paskirti Ibuprofeną. Jo temperatūrą mažinantis poveikis yra stipresnis negu Paracetamolio, nes jis veikia ilgiau (6-8 val.).

Vaikelio karščiavimui mažinti šie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai paprastai skiriami ne ilgiau kaip 3-5 dienas. Ilgalaikis gydymas gali užmaskuoti ligos simptomus.

Paracetamolis neskirtinas vaikams, sergantiems kepenų liga.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kartais karščiuojant išsiverčiama be gydytojo. Tačiau, jei abejojate, visada geriau kviesti pagalbą.

Ypač rizikinga, jei karščiuoja kūdikis arba jei vaikas yra vangus, mieguistas, atsirado bėrimas, ar karščiuoja kelinta para, o priežastis neaiški, kai sergantis vaikas negeria skysčių, kai būklė blogėja.

Šeimos gydytoja M. Mickevičienė sako, kad vaikui susirgus tėvai nebūtinai turėtų skubėti į vaistinę ar patys imtis gydytojų vaidmens.

„Vaikams sergant, tėvai turėtų atidžiai stebėti savo atžalų būklę. Jeigu ji nesikeičia ar ilgą laiką negerėja, reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ar profesionalios pagalbos ieškoti skubios medicinos pagalbos skyriuje.

Svarbu žinoti, kad esant tam tikroms indikacijoms, pavyzdžiui, labai aukštai temperatūrai, pacientas pas šeimos gydytoją (arba budintį gydytoją) turi būti priimtas tą pačią dieną, o tuo atveju, jeigu paūmėjo lėtinė liga - per 7 darbo dienas.

Tam tikrais atvejais šeimos gydytojas paslaugas teikia paciento namuose. Paslaugos namuose gali būti teikiamos ligoniams, kuriems pakilo aukštesnė nei 38,5o C temperatūra ir kurios neveikia temperatūrą mažinantys vaistai, ar kuriems karščiavimo metu atsirado naujų odos bėrimų.

Taip pat šios paslaugos gali būti teikiamos naujagimiams, sergantiems vaikams iki vienerių metų arba sunkų neįgalumą turintiems vaikams, asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba specialus nuolatinės slaugos poreikis, gyventojams, kuriems ūmiai sutriko judėjimo funkcija ir jie negali savarankiškai judėti.

Tuo tarpu gripo epidemijos metu pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos turi savo darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų (ypač sergančių lėtinėmis ligomis, neįgalių) būtų lankomi namuose.

Be to, esant gripo epidemijai, gydymo įstaigos privalo užtikrinti vaikų iki 10 metų vizitavimą namuose tais atvejais, kai temperatūra aukštesnė nei 38,5o laipsnio.

Paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos vadovas. Tad pacientui (tėvams, jei serga vaikas) reikia kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios jis yra prisirašęs.

Be to, pasikonsultuoti dėl karščiuojančio vaiko gydymo galima ir paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 033.

Ko nedaryti?

„Pavyzdžiui, pasitikėdami draugų, kaimynų ar senelių patarimais, tėvai vaikui duoda gerti namuose turimus antibiotikus, kad tik šis nepradėtų dar labiau sirgti.

Labiau pakenkti negu padėti sergančiam vaikui gali ir neleistinas vaistų maišymas bei gydymo kurso nutraukimas anksčiau arba vėliau nei rekomenduoja gydytojas.

Gydymą Paracetamoliu tikslinga derinti su kitomis priemonėmis: nurenkite vaikelį ir trinkite odą frotiniu rankšluosčiu, sudrėkintu drungnu vandeniu (šaltas vanduo, spiritas, degtinė trinti nenaudotini - jie nėra pranašesni už drungną vandenį), trinti 5 min., po to po pusvalandžio, valandos, pusantros val.

Ir, manau, nereikia rašyti, kad kambarys turi būti vėdinamas, kad vaikas nenorės valgyti, kad jam prakaituojant - keisti drabužėlius.

Vaistinėlė: ką turėti namuose?

Permainingi rudens orai - pats palankiausias klimatas plisti virusams ir bakterijoms, tad karščiavimas, kosulys ar sloga mažuosius gali užklupti bet kada. Pastebėjus pirmuosius peršalimo simptomus, būtina reaguoti greitai, todėl namuose svarbu turėti kelias pagrindines priemones, kurios padės sustabdyti ligą ir vaikui pasijusti geriau.

„Eurovaistinė internete“ vaistininkė Vilija, konsultuojanti klientus el. paštu ar aktyviame pokalbio lange, kviečia pasitikrinti, ar vaikų vaistinėlėje turite viską, kas būtiniausia?

• BEKONTAKTIS TERMOMETRAS. Juo per kelias sekundes pamatuosite kūno temperatūrą net ir naktį, be reikalo nežadindami karščiuojančio vaiko. Matuoti galima kaktos srityje, ties smilkiniu arba ausies landoje (priklausomai nuo termometro modelio), išlaikant 5-10 cm atstumą nuo kūno. Tai vietos, kurios tiksliausiai parodo kūno temperatūrą matuojant be kontakto su oda. Termometro tikslumas siekia 0,2 laipsnio.
• NUO TEMPERATŪROS. Tam, kad vaikui stipriai sukarščiavus nereikėtų bėgti į vaistinę, namie reikėtų turėti temperatūrą mažinančių vaistų. Nuo temperatūros ir skausmo vaistininkė rekomenduoja vaistus su veikliosiomis medžiagomis ibuprofenu bei paracetamoliu. Abu vaistai mažina skausmą, kūno temperatūrą bei veikia priešuždegimiškai. Ibuprofenas skausmą malšina kiek stipriau, tuo tarpu paracetamolis gali efektyviau sumažinti aukštą temperatūrą. Vaistai vaikams gali būti kapsulių, miltelių, žvakučių ar suspensijos formos ir parenkami pagal amžių. Paaugusiems vaikams nuo temperatūros galima duoti suspensiją su skoniu, kramtomąsias minkštas kapsules ar miltelius. Patiems mažiausiems įprasta ir patogiausia temperatūrą mažinti žvakutėmis - jų nereikia vartoti per burną, tad nedirginamas skrandukas ir mažesnė perdozavimo tikimybė.
• NUO PERŠALIMO. Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, svarbu namie turėti priemonių, kurios neleistų ligai įsismarkauti, palengvintų simptomus. Tokia „greitoji pagalba“ gali būti arbatos ar milteliai su augaliniais ekstraktais karšto gėrimo ruošimui, homeopatiniai preparatai. Erškėtis, vitaminas C ir šeivamedis mobilizuoja imunitetą kovai su ligų sukėlėjais, o gyslotis, ramunėlė ir islandinė kerpena stos į pagalbą gerklei. Vaikui pajutus peršalimo simptomus, galima išbandyti ir augalinius vaistinius preparatus krūtinės, nugaros ir pėdų įtrynimui, garų inhaliaciją specialiai tam skirtais preparatais.
• NUO SLOGOS. Pradėjus varvėti nosytei, purškalai, lašiukai augaliniu pagrindu ir druskos-vandens tirpalai nuo slogos yra pirmoji pagalba. Vieni jų gali sumažinti nosies gleivinės paburkimą ir uždegimą, taip palengvindami kvėpavimą per nosį. Kiti - suskystinti „tirštas“ gleives užkirsdami kelią sinusito atsiradimui. Vis tik negalima šiais vaistais piktnaudžiauti ir vartojami jie turi būti ne ilgiau kaip 5 dienas. Jei vaikui sunku išpūsti nosį, nors akivaizdžiai sekreto joje yra, verta pasikliauti natūraliu jūros druskos vandeniu - tai geras pasirinkimas, kai reikia išplauti nosį. Taip pat nuo slogos mažylius gelbsti ir natūralūs aliejų mišiniai. Pavyzdžiui, „Baubukas“ iš „Aromama“ gali atkimšti nosį, palengvinti kvėpavimą. Jeigu vaikas leidžiasi ir nėra alergiškas, galima kas dvi valandas aliejų mišiniu vatos pagaliuku ar pirštu patepti nosį, panosę.
• NUO GERKLĖS SKAUSMO IR KOSULIO. Gerklės skausmui ar perštėjimui nuraminti galite naudoti burnos gleivinės purškalus. Renkantis vaistus nuo kosulio, pirmiausia reikia atpažinti koks jis - sausas, šlapias ar dirginantis gerklę. Namuose vaistininkė rekomenduoja turėti universalios paskirties vaistinį preparatą, kuris galėtų palengvinti bet kokios rūšies kosulį. Tai galėtų būti augalinės sudėties - homeopatinis preparatas. Jei per 5-7 dienas gerklės skausmas ir kosulys nepraeina arba stiprėja - būtina gydytojo konsultacija.
• PREVENCIJAI. Visus metus, o ypač šaltuoju periodu, vaistininkė rekomenduoja vaikų imunitetą stiprinti vitaminu D bei žuvų taukais. Jei vitaminas D ir žuvų taukai vartojami kartu, būtina atlikti kraujo tyrimus ir su gydytoju pasitarti dėl dozavimo. Suvartojus 8 sav. kursą, vaistininkė pataria padaryti 4 sav. pertrauką. Galima rinktis mažylių pamėgtus skystus, guminukų formos žuvų taukus, o vitaminą D dozuoti lašiukais. Vaikams galima virti ir imunitetą stiprinančias arbatas su vitaminu C bei erškėtuogėmis. Kvėpavimo takų ligų prevencijai vaistininkė rekomenduoja namuose turėti eterinių aliejų mišinius garinimui difuzoriuje, aromatinėms vonioms.

Vaistininkė pabaigai priduria, jog turėdami savo namuose visas šias priemones galėsite reaguoti laiku ir stengtis sustabdyti ligą natūraliomis, homeopatinėmis priemonėmis, o jau tik prireikus - ir vaistais. Prieš vartojant bet kokius vaistus būtina įdėmiai perskaityti informacinius lapelius, naudoti juos kaip nurodyta ir neviršyti numatytų dozių.

Sloga: ar galima vesti vaiką į darželį?

Sloga - bene dažniausia vaikų liga. Darželinukui suslogavus mamos nežino, ką daryti: ar leisti vaiką į darželį, ar likti su juo namie. Pastaruoju atveju tenka imti nedarbingumą, o juk slogos rimta liga įprastai niekas nė nelaiko. Jei tik yra galimybė, geriau vaiko į ugdymo įstaigą neleisti.

Pirmiausia reikia įvertinti, kokių nuostatų laikosi ugdymo įstaiga. Kai vaikai leidžia laiką kartu ir glaudžiai kontaktuoja, sudaromos palankios sąlygos virusams plisti. Jei vaikui pasireiškė viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai (sloga, kosulys ar gerklės skausmas), vaikas turėtų likti namie, net jeigu ir nekarščiuoja. Į darželį vaiką galima leisti, kai jis nekarščiuoja mažiausiai 24 valandas.

Sloga nelygu slogai: tą gali patvirtinti ir suaugusieji. Kas yra slogos sukėlėjas? Pavyzdžiui, jei sloga prasidėjo dėl peršalimo ir greta jos pasireiškia ir gerklės, galvos skausmas, kosulys, laužo kaulus ir vaikas jaučiasi prastai, į darželį jo leisti nereikėtų.

Taip pat vaikas į darželį galėtų eiti lengvai sloguodamas, kai sloga jau beveik praėjusi, jis jaučiasi gerai, neturi temperatūros, nekosti, jam neskauda gerklės. Kiek intensyvi sloga? Pirmomis dienomis nosis bėga labai stipriai, ją reikia išsipūsti kas kelias ar keliolika minučių, tad nė pačiam vaikui nebus malonu laiką leisti darželyje.

tags: #karsciuojancio #vaiko #slauga