Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje auga vaikai iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų dėl socialinių įgūdžių stokos, naudoja prieš vaikus psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, arba gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams. Dėl šių priežasčių kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.
Socialinės rizikos šeimų problemų pobūdis
Ne visos socialinės rizikos šeimos yra vienodos, tačiau joms būdingi bendri bruožai - negebėjimas savarankiškai spręsti savo problemų, šeimos funkcijų sutrikimas, jos narių poreikių netenkinimas. Šeimų problemos dažnai yra kompleksinės, apimančios skurdą, alkoholizmą, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimą, smurtą, depresiją, diskriminaciją šeimoje ir visuomenėje, vaikų mokyklos nelankymą, bėgimą iš namų, įsitraukimą į nusikalstamą veiklą.
Daugelis socialinės rizikos šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Vaikai tokiose šeimose tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių trūkumo šeimoje, nepriežiūros, netinkamo ar negatyvaus elgesio. Dėl to vystosi vaikų elgsenos, emocinės, mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemos.
Priežastys, lemiančios socialinės rizikos šeimų atsiradimą
Socialinės rizikos šeimų atsiradimą lemia įvairūs socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai veiksniai. Vienas svarbiausių - menkas šeimos aprūpinimas, bendrų interesų tarp šeimos narių nebuvimas, skirtingos tėvų pažiūros įvairiais gyvenimo klausimais, tėvų psichologinės bei psichosocialinės problemos. Lietuvos prasta ekonominė situacija ir socialinių įgūdžių stoka tarp šeimų dar labiau apsunkina situaciją.
Daugelis problemų yra tarpusavyje susijusios ir vienos veiksmai sąlygoja kitų atsiradimą: skurdas, alkoholizmas, narkotikų vartojimas, smurtas, depresija ir vaikų nepriežiūra dažnai sudaro užburtą socialinės rizikos ratą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Statistiniai duomenys apie socialinės rizikos šeimas
| Metai | Socialinės rizikos šeimų skaičius | Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose |
|---|---|---|
| 1995 | 9 700 | - |
| 2002 | 18 500 | - |
| 2003 | 17 889 | 39 233 |
Per septynerius metus (1995-2002 m.) socialinės rizikos šeimų skaičius Lietuvoje išaugo 87 %. Didžiausia dalis socialinės rizikos šeimų yra daugiavaikės, turinčios 3 ir daugiau vaikų. Nepilnamečiai padaro apie 14 % visų nusikaltimų, iš kurių 61 % yra vaikų iš šeimų, kuriose tėvai sistemingai girtauja arba yra iš vieno tėvo šeimų.
Pagalbos sistema socialinės rizikos šeimoms
Socialinių paslaugų tarnybos įrašant šeimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą siekia organizuoti pagalbą, teikti reikalingas socialines paslaugas, kurios užkirstų kelią problemų kintimui ir užtikrintų vaikų saugumą. Socialinių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas šeimai ugdyti ir stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti savo problemas, palaikyti socialinius ryšius bei įveikti socialinę atskirtį.
Vadovaujantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsniu, svarbiausia veiksmai turi būti nukreipti į vaiko interesus, suteikiant reikalingą socialinę apsaugą ir globą užtikrinant geriausias sąlygas vaikui gyventi ir vystytis.
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis
Socialinio darbuotojo veikla - tai kompleksiškas procesas, apimantis šeimos išsaugojimą, pagalbą problemų sprendime, motyvaciją keistis. Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su šeimų pasipriešinimu, motyvacijos stoka ir neišreikštu pageidavimu keistis. Dažnai socialinės rizikos šeimos nesupranta pagalbos tikslo, nepasitiki socialiniais darbuotojais, todėl užmezgti pasitikėjimu grįstą santykį yra sudėtinga.
Ypatingas dėmesys skiriamas šeimų įgalinimui - socialinis darbuotojas yra konsultantas, patarėjas ir pagalbininkas, padedantis šeimai rasti savarankiškus problemų sprendimus, bet nedarantis visko už juos. Tai būtina, kad šeima nesukurtų priklausomybės nuo pagalbos teikėjo, o gebėtų savarankiškai funkcionuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Darbo praktikoje pasitaiko ir situacijų, kai socialiniai darbuotojai saugo šeimos dokumentus ar pinigus, tačiau svarbu skatinti šeimos atsakomybę ir patiems tvarkytis svarbius klausimus - tai sudaro sąlygas įgalinti šeimos narius keistis.
Socialinių darbuotojų bendradarbiavimas ir iššūkiai
Optimaliausia, kai socialinės rizikos šeimai pagalbą teikia keli specialistai - socialiniai darbuotojai, gydytojai, mokytojai, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai bei kiti specialistai. Kompleksinė pagalba leidžia geriau spręsti sudėtingas šeimos problemas.
Tačiau socialiniai darbuotojai susiduria ir su praktiniais iššūkiais, pavyzdžiui, ribotais finansiniais ištekliais, nebuvimu automobilio norint aplankyti atokiai gyvenančias šeimas, apribotomis darbo valandomis, sunkumais įeiti į šeimas, kurios neprisileidžia pagalbos.
Socialinės rizikos šeimų motyvacijos problemos
Socialinės rizikos šeimų nenoras keisti gyvenimo būdą yra viena didžiausių pagalbos kliūčių. Šeimos dažnai neigia savo problemas, nemano, kad yra būtina keistis, baiminasi institucijų ir galimų pasekmių. Šis priešinimasis ir nepasitikėjimas socialiniais darbuotojais apsunkina pagalbos teikimą ir santykių užmezgimą.
Specialistų profesionalumas, lankstumas, nuoširdumas bei empatija yra būtini siekiant užmegzti pasitikėjimu grįstus ryšius su šeimomis, padėti jas įgalinti ir skatinti pokyčius.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Prevencinės ir kompleksinės pagalbos formos
Prevencija socialinės rizikos šeimoms yra orientuota į ilgalaikę asmenybės ir visuomenės kaitą. Ji apima mokymus, bendruomenės įtraukimą, paramą užimtumo didinimui, prevencines akcijas, socialinių įgūdžių lavinimą, psichologines konsultacijas ir socialinį ugdymą.
Vaikų dienos centrai teikia kompleksinę pagalbą vaikams ir jų šeimoms, stiprina tarpusavio ryšius ir ugdo socialinius įgūdžius, o socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomene.
Socialinis darbas kaip sprendimas
Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti šeimoms įveikti sunkumus ir efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Socialiniai darbuotojai konsultuoja šeimas, teikia emocinę ir socialinę pagalbą, skatina atsakomybę ir savarankiškumą, padeda stiprinti šeimos vidinius resursus ir socialinius ryšius.
Socialinis darbas - tai darbas kartu su šeima, mažais žingsneliais siekiant pokyčių, atsižvelgiant į individualias šeimos aplinkybes ir poreikius. Labai svarbu, kad specialistas veiktų ne autoritariškai kontroliuodamas, bet partnerystėje ir empatijoje su šeima.
Socialinės rizikos šeimų pagalbos sistemos tobulinimo poreikis
Šiuo metu Lietuvoje nėra išvystyta vieninga socialinės pagalbos sistema socialinės rizikos šeimoms su aiškiai apibrėžta atsakomybe ir koordinacija. Socialinių paslaugų sistema dažnai apsiriboja finansinės paramos teikimu ir jos naudojimo kontrole, o veiksmingos integruotos pagalbos trūksta.
Būtina plėtoti socialinių darbuotojų darbo mobilumą, stiprinti socialinių paslaugų sklaidą ir koordinavimą, skatinti šeimų motyvaciją keistis, gerinti specialistų kvalifikaciją ir bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų. Tik tokiu būdu galima pasiekti tvarių rezultatų socialinės rizikos šeimų situacijų gerinime.
tags: #socialines #rizikos #seimos #apklausa