Nors ir visuotinai pasaulyje pripažinta kaip efektyvus taikus būdas spręsti įvairius ginčus, mediacija Lietuvoje ilgą laiką buvo mažai žinoma, o dažnai netgi įvardijama kaip utopinė, visiškai mūsų visuomenės mentalitetui netinkanti idėja. Tačiau šiandien mediacija ir mūsų šalyje nebėra naujovė. Vis daugiau žmonių prieš atverdami teismų duris išbando šį būdą siekdami taikiai susitarti ir išvengti varginančio, ilgai trunkančio ir brangiai kainuojančio bylinėjimosi.
Mediacija suprantama kaip tarpininkavimas ar taikus konfliktų sprendimo būdas. Mediãcija [lot. mediatio] - tarpininkavimas], trečios, ginče nedalyvaujančios valstybės tarpininkavimastarptautiniame ginče. Mediacija atskleidžiama kaip aiškiai struktūruotas metodas, kai konfliktai sprendžiami pokalbiais ir sprendimą priima ne tarpininkas, bet pačios konfliktuojančios pusės.
Mediacijos prasmė ir nauda ugdymo įstaigose
Mediacijos būdu galima taikiai efektyviai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, sutaupyti laiko ir pinigų, o svarbiausia atstatyti tarp jų buvusius santykius. Ginčo šalys mediatoriui padedant gali rasti abiejų jų interesus geriausiai atitinkantį sprendimą dėl pačių įvairiausių ginčų - šeimos, verslo, darbo, vartojimo, pacientų ir kitų.
Iš pasaulio mediacijos taikymo tyrimų matyti, kad jie yra efektyvūs. Paveikus yra paties jaunimo dalyvavimas ginčo sprendime, paties jaunimo sąmoningas sprendimas nutraukti konfliktą yra kur kas paveikesnis negu suaugusiojo sprendimas, „nuleistas iš aukščiau“, su kuriuo jie nesutinka. Todėl būtų labai efektyvu mediacijos metodą diegti Lietuvos ugdymo įstaigose.
Iš turimų mediacijos veiksmingumo tyrimų galima daryti išvadą, kad mediacijos taikymas niekam nekenkia. Priešingai, iš daugybės atliktų apklausų ir tyrimų matyti, kad mediacijoje dalyvavę mokiniai tik laimi (ir ugdytiniai, išugdyti kaip mediatoriai, ir tie ugdytiniai, kurių konfliktai buvo sprendžiami).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo mediacijos praktika ir etapai
Mediacijos vieta švietimo sistemoje ir tyrimo rezultatai
Tyrimo tikslas - atskleisti inovatyvius konfliktų ugdymo sistemoje valdymo būdus, galimus taikant mediaciją. Tyrimo dizainas: kiekybinė ugdymo įstaigose dirbančių profesionalų apklausa (imtis: 298), siekiant išsiaiškinti ugdymo sistemoje egzistuojančius konfliktus, jų paplitimą ir taikomus valdymo būdus.
Šis tyrimas padėjo patvirtinti, kad mediacijos integracija į ugdymo sistemą sudaro galimybes efektyviau spręsti iškylančius konfliktus, abiem konfliktuojančioms pusėms įsiklausant į viena kitos poreikius, išreiškiant supratimą bei priimant kūrybišką, bendrą sprendimą. Konfliktų valdymas ir konfliktinių situacijų sprendimai - viena iš prioritetinių sričių, kurios mokykloje turėtų būti nuolat tobulinamos.
Christianė Simsa atliko 30-ies Heseno mokyklų apklausą apie jų patirtį dalyvaujant mediacijos programoje. Pirmiausia buvo pastebėtas klasės klimato pagerėjimas: mokyklos kieme ir klasėje nebepasireiškė tiek daug agresyvaus elgesio, pamokose jaučiama mažiau streso, klasėje išsivystė naujas grupinis elgesys. Iš tyrimų aiškiai matyti, kad konfliktų dažnis ugdymo įstaigose, kuriose yra konfliktų sprendėjų grupės, yra ne toks didelis ir yra skiriama mažiau bausmių.
Konfliktų priežastys ir mediacijos taikymo sritis
Konfliktas yra neišvengiamas bet kurioje gyvenimo situacijoje, tuo labiau ugdymo įstaigoje. Konflikto pasireiškimai ypač ryškūs ugdymo įstaigose, kuriose jaunimas konkuruoja dėl lyderystės, pasaulėjautos, nuomonių. Dažniausios konflikto priežastys tarp ugdytinių būna lyderystės siekimas, konkurencija grupėje, antipatija. Taip pat konfliktai kyla dėl nuomonių skirtumų, religinių skirtumų, seksualinės orientacijos, aprangos ir kt. Tarp ugdytojo ir ugdytinio dažnai konfliktai kyla dėl negalios.
Kaip konfliktų priežastys paprastai išskiriami išoriniai veiksniai, tarpusavio santykiai, vertybės, informacija bei interesai - visa tai yra paradigmos, nuolat besikeičiančios skalėje, priklausančioje nuo aplinkybių, pačių konfliktuojančiųjų ir dažnai- trečiųjų šalių.
Taip pat skaitykite: Darnumas, parama ir inovacijos „Maximoje“
Mediatoriaus vaidmuo, principai ir procesas
Mediatorius yra neutralus pagalbininkas, padedantis konflikto dalyviams identifikuoti ginčo objektą žiūrėdamas į situaciją taip, kaip atrodo jam ir išreikšdamas nešališką nuomonę apie galimą situacijos sprendimą. Mediatorius negali nei patarti, nei daryti kokio nors spaudimo, kad būtų nuspręsta vienaip ar kitaip. Konflikto dalyviai turi patys valdyti situaciją ir būti atsakingi.
Apibrėžiant mediaciją iškyla keli svarbūs dalykai. Vienaip ar kitaip, pagrindinis mediacijos tikslas yra suvaldyti konfliktą derybomis. Anot Berkovičiaus (Bercovitch, 2006), mediacija iš principo ir yra „derybos tarpininkaujant“.
Pagrindinės mediacijos apibrėžties schema yra kitos pusės interesų bei požiūrių suvokimas bei supratimas, jausmai bei abipusis empatijos pajautimas, įsiklausymas į kitų poreikius, susitarimas bei kūrybiška sprendimų paieška. Svarbu, kad konflikto sprendimo vykdymo susitarimas būtu abipusis.
Mediacijos proceso žingsniai
- Schrumpf (1994) teigia, kad mediacijos procesui būdingi šeši žingsniai, kurių metu aiškinamos mediacijos taisyklės, mediatoriaus neutralumas, konfidencialumas, nesikišimas ir padėjimas spręsti konfliktą;
- mediatoriaus informacijos surinkimas ir situacijos reziumavimas;
- mediatorius identifikuoja, dėl kurių dalykų vyksta ginčai, apibendrina abipusius interesus;
- ginčo dalyviai ieško konflikto išsprendimo būdo, mediatorius dalyvauja procese, teiraujasi, kokie gali būti ginčo sprendimo būdai;
- priimamas sprendimas, įsiklausant į kiekvieno ginče dalyvavusio nario nuomonę;
- galutinis žingsnis - konflikto sprendimo pasirašymas.
Mediacija - griežtai struktūruotas ir itin imlus laiko resursams tarpininkavimo būdas. Pasaulinė praktika liudija: būtina užtikrinti, kad abi sukonfliktavusios šalys galėtų ramiai išsakyti, kaip mato ir supranta situaciją, pažvelgti į ją iš kitos perspektyvos, atpažinti, kokie kyla jausmai, įsivardinti poreikius ir interesus, atrasti ir pasirinkti sprendimus, leidžiančius abiem konfliktavusioms pusėms pasijusti laimėtojais.
Mediacijos diegimas mokykloje: praktinės gairės socialiniams pedagogams
Siekiant efektyviai taikyti mediaciją ugdymo įstaigoje, ypač svarbu, kad mediatoriais taptų patys mokiniai, kurie turėtų būti atidžiai atrenkami. Mediacijos metodas padeda būti sąmoningesniems esant konflikto situacijai, suvokti, kad yra toks konflikto būdas kaip mediacija.
Taip pat skaitykite: Kompetencijos ir efektyvumo vertinimas
Mediacija ugdymo įstaigoje vyksta pagal tą pačią schemą, tik jos specifika yra ta, kad ir konfliktuojantys dalyviai, ir mediatoriai yra patys ugdytiniai. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos ugdymo įstaigose paprastai visa grupė dalyvauja mokymuose, kaip spręsti konfliktus - dažniausiai tai trunka visus metus.
Po mokymų ugdytiniai, kurie yra susidomėję, pakviečiami dalyvauti tolesniuose mokymuose. Apmokyti mediatoriai dirba poromis, visada su jaunesniais už save ugdytiniais. Tokio amžiaus mediatoriams yra lengviau atskleisti situacijas, kai į ugdytinių santykius būtinas suaugusiųjų įsikišimas - smurto apraiškas ar kitus ypatingus atvejus (Baginsky, 2004).
Mediacijos programos dėka sumažinamas mokytojų, kaip konfliktų sprendėjų, veiklos krūvis. Iš tyrimų aiškiai matyti, kad konfliktų dažnis ugdymo įstaigose, kuriose yra konfliktų sprendėjų grupės, yra ne toks didelis ir yra skiriama mažiau bausmių.
Teoriniai pagrindai ir metodologiniai žvilgsniai
Konfliktų valdymo ir mediacijos teorinės apibrėžtys: teoriniu požiūriu, konfliktas turi kelias apibrėžtis. Tai - situacija, kai vienos grupės tikslai kelia pavojų kitos grupės nariams, atviras individų ar grupių priešiškumas; taisyklių ir procedūrų pažeidinėjimas. Kita nuomonė - konfliktas yra priešingų nesuderinamų tendencijų susidūrimas, sukeliantis nemalonius potyrius. Ir pagaliau konfliktą galime traktuoti kaip veiksmų, tikslų ir idėjų nesuderinamumą.
Pačia bendriausiąja prasme mediacija siekia įtvirtinti būtent trečiosios šalies dalyvavimą kaip konflikto sprendimo būdą. Mokslinės teorinės įžvalgos bei praktiniai tyrimai leidžia manyti, jog toks dalyvavimas tam tikromis aplinkybėmis gali būti maksimaliai efektyvus.
Doičas (Deutsh) pabrėžia, kad konfliktas kyla kiekvienąkart, kai tik susiduria nesuderinamos veiklos. Nesuderinami veiksmai gali kilti iš vieno asmens, grupės ar tautos, taigi tokie konfliktai yra intergrupiniai, interpersonaliniai ir intranacionaliniai.
Mediacijos standartai, mokymai ir kompetencijos socialiniams pedagogams
Mykolo Romerio universiteto pradedančiųjų mediatorių rengimo programa 2025-2026 m. buvo įvertinta Tarptautinio mediacijos instituto (IMI) ir pripažinta atitinkančia aukščiausius tarptautinius mediacijos standartus ir įtraukta į IMI pripažintų mediatorių mokymo programų sąrašą. Į mokymų ciklą registruojama tik iki 20 dalyvių.
1 modulis. Mediacijos samprata, principai ir struktūra. Mediatoriaus profesinė veikla. Pasirengimas mediacijai. Ginčo tinkamumo mediacijai nustatymas. Dėstytoja: prof. dr. 2 modulis. Konfliktai ir jų sprendimas. Pozicijos ir interesai. Konflikto eskalacija ir deeskalacija. 6 modulis. Praktinių mediacijos įgūdžių ugdymas. 7 modulis.
Prof. dr. CEDR akredituota mediatorė, MRU Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijos vadovė, Teisės fakulteto Privatinės teisės instituto docentė, arbitrė. MRU Mokymosi visą gyvenimą centro vadovė dr. Didlaukio g. Prof. dr. CEDR akredituota mediatorė, MRU Teisės fakulteto profesorė, daktarė.
Svarbu akcentuoti ir tai, kad mediatoriais išklausę 40 valandų mokymus ir išlaikę kvalifikacinį egzaminą gali tapti įvairių specialybių atstovai. „Tarp mediatorių galima rasti daug skirtingos lyties, amžiaus, profesijų atstovų, - pastebi A. Tvaronavičienė. - Mediatoriais dirba teisėjai, advokatai, notarai, antstoliai, vaiko teisių apsaugos specialistai, psichologai, socialiniai darbuotojai, komunikacijos specialistai, koučeriai, pedagogai.
Rekomenduojamas mokymų apimtis socialiniams pedagogams
Daugiau nei dveji metai praėjo nuo 2016 m. lapkričio mėn., t.y. Keturiasdešimt. Tiek minimaliai profesinių kompetencijų plėtojimui būtina skirti akademinių valandų, kad socialinis pedagogas galėtų pradėti švietimo institucijoje tarpininkauti mediacijos metodu. Trylika. Daugiau nei dveji metai praėjo nuo 2016 m. lapkričio mėn., t.y. Keturiasdešimt.
Trylika. Keturiasdešimt. Tiek minimaliai profesinių kompetencijų plėtojimui būtina skirti akademinių valandų, kad socialinis pedagogas galėtų pradėti švietimo institucijoje tarpininkauti mediacijos metodu. Keturi šimtai. Toks yra maksimalus vienam socialinio pedagogo etatui galintis tekti švietimo institucijoje esančių vaikų ar mokinių skaičius.
Mediatoriaus priemonių dėžutė ir praktiniai patarimai
Mediatoriaus vadovas-metodinė priemonė, skirta mediatoriams ir visiems kitiems asmenims, kurie savo profesinėje veikloje susiduria su konfliktais ir ieško būdų, kaip rasti tvarius jų sprendimus. Spręsti ginčą mediacijos būdu reiškia net sudėtingiausiose situacijose tikėti žmonių bendravimo galia, norėti ir gebėti ieškoti kūrybiškų ginčų išsprendimo būdų, individualiai parinkus optimaliausias priemones.
Leidinys pateikia informaciją apie: tinkamus atsakymus į mediatoriams dažniausiai užduodamus klausimus; prielaidas ginčo mediacijai; mediacijos principus; mediatoriaus vaidmenį; mediacijos procesą; mediatoriaus įrankių dėžutę; šeimos ginčų mediaciją; kitų ginčų mediacijos ypatumus; informacinių technologijų panaudojimą mediatoriaus veikloje.
Labai svarbu, kad mediatoriumi būtų užtikrintas objektyvus tarpininkas, kuris padėtų abiem konfliktuojančioms pusėms suprasti ir išreikšti savo jausmus, poreikius; turėtų atsirasti abipusė konfliktuojančių pusių empatija bei supratimas, susitarimas ir pačių konfliktuojančių priimtas konflikto sprendimas, kad nebūtų nei laimėtojų, nei pralaimėtojų.
Šeimos mediacija ir teisės reguliavimas
Be to, nuo 2020 metų Lietuvoje įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostata dėl privalomosios mediacijos šeimos ginčuose. Tai reiškia, kad jau kitais metais prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčų (pavyzdžiui, santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir / ar išlaikymo) bus privaloma pirmiausia bandyti įveikti kilusius nesutarimus pasitelkus profesionalius pagalbininkus - mediatorius.
Šeimos ginčų mediacija yra ypatingai jautri sritis, kurioje mediatorius turi laikytis konfidencialumo, neutralumo ir ypač aiškiai išaiškinti mediacijos taisykles bei proceso ribas. Ši sritis reikalauja tiek teisinių, tiek emocinio darbo įgūdžių.
Praktiniai pavyzdžiai ir tarptautinė patirtis
Lampen ir Lampenas analizuodami konfliktus ir jų sprendimo svarbą teikia reikšmės požiūrių sąveikai, konflikto priežasčių ir konfliktuojančiųjų elgesio sąveikai ir nurodo būdus, kuriais konfliktas gali būti sprendžiamas, siūlydami pradėti nuo to, kas gali būti padaryta čia ir dabar, konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sustabdytos muštynės. Jie siūlo į konflikto atomazgą žiūrėti kaip į siekimą ieškoti sprendimo, o ne siekimą laimėti.
„Karo progresas gali būti dvejopas: arba karas baigiasi, arba tęsiasi“, - teigia E. A. Hofmanas. Tarp tokių būdų yra ir mediacija, kai trečioji šalis bando savo įsikišimu palengvinti derybas dėl esminių klausimų.
Etika, kompetencijos ir ilgalaikė integracija
2002 m. buvo paskelbta „Mediacijos žalioji knyga“, o 2004 m. paskelbtas Europos Mediacijos etikos kodeksas. Šie dokumentai kartu su Mediacijos direktyva (2008/52/EG) davė postūmį parengti ir priimti Vokietijos Mediacijos įstatymą (2012.07.21), kuriame yra duotas išsamus mediacijos apibrėžimas bei nustatytos mediatorių teisės ir pareigos.
Konfliktų valdymo ir mediacijos prielaidos: Edelmanas akcentuoja komunikacijos svarbą esant konfliktui bei nevengimą išklausyti ir įsigilinti į kito nuomonę bei pažiūras. Doičas pabrėžia, kad svarbiausia yra konflikto ne vengti, bet jį valdyti.
Rekomendacijos socialiniams pedagogams
- Įgyti pradinę mediatoriaus kvalifikaciją - ne mažiau kaip 40 akad. valandų mokymų ir išlaikyti kvalifikacinį egzaminą;
- formuoti mokinių mediatoriams atrankos ir mokymų programas bei užtikrinti tęstinumą;
- diegiant mediaciją, užtikrinti konfidencialumą, neutralumą ir aiškias proceso taisykles;
- naudoti mediacijos įrankius kaip dalį švietimo programos - bendrų vertybių, empatijos ir konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymui;
- bendradarbiauti su teisės, psichologijos ir socialinių paslaugų specialistais;
- užtikrinti, kad mediatoriai turėtų prieigą prie supervizijos ir nuolatinio profesinio tobulėjimo.
Praktinio vadovo paskirtis ir nauda
Šis praktinis vadovas atsako į daugelį klausimų, kurie kyla savo profesinę veiklą pradedančiam mediatoriui. Patyrusiems specialistams leidinys yra naudingas kaip apibendrintos informacijos apie kitų mediatorių patirtį šaltinis. Leidinyje pateikiama informacija apie mediatoriams dažniausiai užduodamus klausimus, prielaidas ginčo mediacijai, mediacijos principus, mediatoriaus vaidmenį ir mediacijos procesą.
Mediacija, kaip konfliktų valdymo ir sprendimo būdas, iš principo gali būti naudojama labai plačiai, tarpininkavimo principą pritaikant įvairioms konfliktinėms situacijoms, nuo šeimyninių tarpusavio nesutarimų iki karinių konfliktų. Tai būdas padėti žmonėms, esantiems konfliktinėje situacijoje, savanoriškai priimti sprendimus ir taip išspręsti kilusią problemą ne konfliktuojant, o bendradarbiaujant.
| Modulis | Pagrindinė tema |
|---|---|
| 1 | Mediacijos samprata, principai ir struktūra; pasirengimas mediacijai |
| 2 | Konfliktai ir jų sprendimas; pozicijos ir interesai; eskalacija ir deeskalacija |
| 6 | Praktinių mediacijos įgūdžių ugdymas |
| 7 | Tolesnės praktinės ir specializuotos temos |
Tokiu būdu konfliktuojantys asmenys yra atsakingi ir sąmoningai apsisprendžia dėl savo vidinės laikysenos, jausmų bei išorinio elgesio. Konfliktas yra neišvengiamas ir jo valdymas - galimybė atrasti naują posūkį ir atsakomybės prisiėmimas.
tags: #mediacijos #vadovas #socialiniams #pedagogams