Smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena opiausių problemų Lietuvoje, o karantinas šią situaciją dar labiau išryškino. Siekiant veiksmingiau apsaugoti smurto aukas, būtina nuodugniai analizuoti esamus įstatymus ir ieškoti būdų, kaip juos patobulinti.
Prieš trejus metus Civilinio kodekso pataisą inicijavusi Seimo narė Ona Valiukevičiūtė tikisi, kad tai turės ir prevencinį poveikį smurtauti šeimoje linkusių asmenų elgsenai, užkirs kelią fizinei ir psichologinei prievartai šeimoje.
Esama teisinė bazė ir jos trūkumai
Iki šiol Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta teismo teisė skirti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą vienam sutuoktiniui gyventi atskirai. Tačiau toks įpareigojimas galėjo būti skiriamas tik esant galimybei.
O. Valiukevičiūtė teigia: "Nesant tokios smurtautojo galimybės, jis ir toliau lieka gyventi kartu su sutuoktiniu ir vaikais bei gali toliau nevaržomai smurtauti. Smurtautojo teisių prioritetą patvirtina ir teismo teisė laikinai atskirti vaiką nuo šeimos, t. y. teismui nesuteikiama teisė besąlygiškai įpareigoti smurtautoją laikinai gyventi skyrium (pavyzdžiui, pas giminaičius, laikinosios nakvynės namuose ir pan.), tačiau suteikta teisė atskirti smurtą patyrusį vaiką, perkeliant jį nepažįstamą aplinką".
Pasak jos, šios normos taikymą iliustruoja gyvenimo pavyzdžiai - labai dažnai smurtą patyrusios moterys su vaikais, bėgdamos nuo smurtaujančio sutuoktinio, atsiduria tiesiog gatvėje arba priverstos ir toliau kęsti smurtą, gyvendamos kartu su smurtaujančiu sutuoktiniu.
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
Ilgai lauktas „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įstatymas įsigaliojo 2011 metų gruodžio 15 dieną. Praėjus vos penkioms paroms po įstatymo įsigaliojimo buvo pradėti 166 ikiteisminiai tyrimai dėl smurtavimo prieš šeimos narius.
2012 metų sausio mėnesį policijos įstaigose buvo užregistruota 3489 pranešimai apie smurtaujančius artimuosius ir pradėti 1176 ikiteisminiai tyrimai, vasario mėnesį užregistruota - 2220 pranešimų, pradėti 737 ikiteisminiai tyrimai, kovo mėnesį - 1977 pranešimai, 674 ikiteisminiai tyrimai.
Policijos departamento vadovai dėl šios tendencijos daro prielaidą, kad suveikė prevencinis įstatymo efektas - smurtautojai suprato, kad smurtas šeimoje neliks nenubaustas ir tai sulaiko juos nuo smurtinių veiksmų.
Viena iš priežasčių kodėl taip atsitiko gali būti tai, kad įsigaliojus įstatymui, žymiai padidėjo policijos pareigūnų darbo krūvis, bet nebuvo padidintas policijos įstaigų finansavimas. Pareigūnai disponuojantys tokiais pat finansiniais ir žmogiškaisiais resursais neturi galimybės susidoroti su padidėjusiomis darbo apimtimis. Ar yra daugiau priežasčių kodėl įstatymas neveikia taip kaip buvo tikėtasi.
Šių metų kovo mėnesį Kauno apskrities moterų krizių centro bei Kauno apskrities vyrų krizių centro darbuotojai dalyvavo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus organizuotame susitikime, kurio tikslas buvo aptarti įstatymo taikymo problemas. Susitikimo dalyviai įvardijo įstatymo spragas, dėl kurių įstatymo tikslas - apginti asmenis, kurie patiria savo šeimos narių smurtą, tampa sunkiai įgyvendinamu. Labai svarbios, šiame įstatyme numatytos, priemonės atskirti smurtautoją nuo aukos, tuo apribojant jo galimybę toliau smurtauti, daryti poveikį aukai kol vyksta ikiteisminis ir teisminis bylos tyrimas.
Taip pat skaitykite: Socialinis būstas: ką reikia žinoti?
2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių įgyvendinimo tvarką nustatė LR Policijos generalinis komisaras, kardomosios priemonės - Generalinis prokuroras. Šios tvarkos tarpusavyje šiek tiek skiriasi.
Taikant įstatymą kilo klausimas, kokiais atvejais turi būti skiriama Įstatymo 5 straipsnyje numatyta apsaugos priemonė, o kuriais atvejais Baudžiamojo proceso kodekso 132(1 ) straipsnyje numatyta kardomoji priemonė.
2012-05-23 LR Seime įregistruotas įstatymo pakeitimo projektas. Projekte atsisakyta 5 straipsnyje numatytos apsaugos priemonės ir numatyta, kad nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, taikoma kardomoji priemonė pagal Baudžiamojo proceso kodekso 132(1) straipsnį „Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo“.
Taip pat šiame projekte sukonkretinta kokios priemonės turi būti naudojamos nukentėjusiajam apsaugoti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Jei Seime bus priimti šie įstatymo pakeitimai, įstatymo taikymas turėtų vykti sklandžiau.
Įstatyme reikia aiškiau apibrėžti psichinio ir ekonominio smurto sąvokas. Geriausiai šiuos apibrėžimus pateikti, derinant su nusikalstamų veikų apibrėžimais konkrečiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Sukonkretinus smurto apibrėžimą Įstatyme taip, kad būtų pateiktos aiškios nuorodos į Baudžiamojo kodekso kriminalizuotas nusikalstamas veikas, smurtautojui liktų mažiau galimybių išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Taip pat skaitykite: Globos namų išlaidos
Praėjo lygiai metai, kai Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pakeitęs atsakomybės taikymo smurtautojui praktiką. Šis įstatymas įtvirtino naują sąvoką - artima aplinka. Tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Todėl gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą.
Nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą ir siekiant apsaugoti smurtą patyrusį asmenį, teismas smurtautojui gali skirti įpareigojimus: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo.
Šios priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių - suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Šias priemones skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi ne vėliau kaip per 48 valandas. susiję su smurtu artimoje aplinkoje.
Atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes teismas skyrė smurtautojams įvairiais bausmes, pvz. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo, viešuosius darbus (nuo 3 iki 7 mėnesių), areštą (nuo 30 iki 70 parų), laisvės apribojimą (nuo 6 iki 10 mėn.), laisvės atėmimą su bausmės vykdymo atidėjimu arba be (nuo 8 mėn.
Daugiausiai smurto atvejų buvo tarp sutuoktinių (53%) ir sugyventinių (26%) taip pat užfiksuoti atvejai, kai suaugę vaikai smurtavo prieš savo tėvus, tėvai prieš vaikus - viso 21%. Visi smurtautojai buvo vyrai.
Analizuojant smurtautojų amžių pastebima, kad dažniausiai tai 30 - 45 metų vyrai (50%), 20% sudaro smurtautojai, kuriems iki 30 metų ir 30% - kuriems daugiau kaip 46 metai. Jauniausiam smurtautojui buvo 19 metų, o vyriausiam - 72 metai.
Iki Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo nebuvo žinoma, kiek iš tikrųjų moterų, vaikų ar tėvų kenčia nuo artimųjų smurto. Tai rodo faktas, kad per 2011 metus buvo gauti tik 6 prokuroro prašymai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Remiantis pateiktais duomenis atrodo, kad įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui padaugėjo smurto atvejų artimoje aplinkoje.
Tačiau dabar šis įstatymas tik parodo realią kasdienybę, kiek iš tiesų artimųjų kenčia nuo smurtautojų. Įstatymo dėka palengvėjo nukentėjusiojo teisė įrodyti smurtautojo veiksmus, o atitinkamai smurtautojai neišvengia atsakomybės.
„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, priimtas 2011 metais, buvo didelis žingsnis į priekį. Tačiau ilgainiui išryškėjo, ką galima patobulinti. Siūlome įvesti užsienio šalyse jau naudojamą apsaugos nuo smurto orderį, kuris užtikrins, kad auka bus apsaugota nedelsiant bei sumažins tikimybę, kad smurtas pasikartos.
Smurto artimoje aplinkoje lygis Lietuvoje išlieka aukštas. 2019 metais, remiantis Statistikos departamento duomenimis, užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Reikšminga visuomenės dalis, deja, vienokį ar kitokį smurtą artimoje aplinkoje laiko priimtinu elgesio būdu. Remiantis „Baltijos tyrimų“ 2019 metų balandį atliktu viešosios nuomonės tyrimu, 17 proc.
Bet Lietuvoje susiklostė gana nelanksti aukų apsaugos praktika. Norėdami apsaugoti aukas tyrėjai dažniau rinkdavosi sulaikyti galimą kaltininką, pradėti ikiteisminį tyrimą ir spręsti kardomosios priemonės klausimą, net ir tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika.
Naujasis apsaugos nuo smurto orderis būtų nukreiptas į greitą aukos apsaugą nepaisant to, ar ikiteisminis tyrimas pradedamas, ar ne. Orderio paskyrimą būtų galima apskųsti, bet apskundimas jo veikimo nestabdytų. Jeigu smurtautojas pažeistų apsaugos orderio sąlygas, būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tokia priemonė padėtų užtikrinti aukos apsaugą nuo smurto pasikartojimo arba bauginimo.
Per laiką, kol galiotų apsaugos orderis, nukentėjęs asmuo galėtų priimti tolesnius sprendimus dėl gyvenimo atskirai, kreiptis ir sulaukti reikalingos pagalbos. „Svarbu greitai suteikti pagalbą smurto aukoms, užtikrinti jų saugumą ir maksimaliai dėti pastangas siekiant, kad tokie atvejai nepasikartotų.
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžiamas smurtas prieš moteris, tik smurtas artimoje aplinkoje. Naujuoju įstatymo projektu apibrėžiama, kad smurtas prieš moteris yra bet kokios rūšies veiksmai, kuriuos patiria moteris, dėl kurių patiriama fizinė, seksualinė, psichologinė, ekonominė žala ar kančia, įskaitant grasinimą įvykdyti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą.
Dažniausiai smurtas prieš moteris siejamas su istoriškai susiklosčiusiais nelygiais vyrų ir moterų galios santykiais. Iš kartos į kartą vis dar perduodami stereotipai apie tai, kad vyrai moterų atžvilgiu užima aukštesnę padėtį visuomenėje ir šeimoje ir gali naudoti smurtą savo interesams užtikrinti.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotuose nusikaltimuose 80,2 proc. visų suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, o beveik 90 proc.
Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje arba smurto prieš moterį, policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnas, nustatęs galimus smurto artimoje aplinkoje ar smurtą prieš moteris požymius, skiria apsaugos nuo smurto orderį. Paskyrę jį, pareigūnai nedelsdami užtikrina galimo smurtautojo išsikėlimą, net jei būstas priklauso jam arba nurodo nesiartinti prie aukos.
Policijos pareigūnas kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas ir paskiriamos kardomosios priemonės, orderis nustoja galioti.
Smurtą patyrusiam žmogui, esant poreikiui, teikiama medicinos pagalba.
Jei būtų pritarta naujai įstatymo redakcijai, išsiplėstų specialistų, apmokytų atpažinti smurtą ir dirbti su smurtą patyrusiais žmonėmis, ratas.
Smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris problema ir jos sprendimas apima visų lygių institucijas - nuo ministerijų, Seimo, Prezidentūros iki savivaldybių, mokyklų ir darželių. Siekiant vieningos praktikos, siūloma, kad pagalbą nukentėjusiesiems nuo smurto teiktų skėtinė nevyriausybinė organizacija, veikianti visoje Lietuvoje.
2019 metais pagalbą specializuotos pagalbos centruose sutiko priimti 11 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, 84 proc.
2020 metais specializuotos pagalbos centrų veiklai skirta 1,5 mln.
Kai įstatymo projektas bus suderintas su institucijomis, jį svarstys Vyriausybė, po to - Seimas.
Statistika
Žemiau pateikta lentelė apibendrina kai kuriuos statistinius duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje Lietuvoje:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje (2019 m.) | 53 tūkst. |
| Nukentėjusieji (moterys, 2019 m.) | 80,2 proc. |
| Pagalbą priėmę asmenys specializuotuose centruose (2019 m.) | 11 tūkst. |
| Specializuotos pagalbos centrų finansavimas (2020 m.) | 1,5 mln. eurų |
Šaltinis: Skuodo r. savivaldybė
Žemiau pateikta lentelė atspindi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo chronologiją:
| Data | Pakeitimas |
|---|---|
| 2025-12-23 | XV-730 |
| 2023-03-28 | XIV-1856 |
| 2023-03-28 | XIV-1857 |
| 2022-03-15 | XIV-934 |
| 2020-06-25 | XIII-3106 |
| 2018-06-26 | XIII-1295 |
| 2016-10-12 | XII-2680 |
| 2016-05-12 | XII-2339 |
| 2015-05-14 | XII-1717 |
| 2015-05-07 | XII-1678 |
| 2014-04-10 | XII-815 |
| 2013-07-02 | XII-474 |
| 2011-12-15 | Įsigalioja (po sąlygų įvykdymo) |
Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas
Paskelbta: Valstybės žinios, 2011-06-14, Nr.
Smurtas artimoje aplinkoje - opi visuomenės problema.
10 metų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui !
tags: #ipareigojimas #gyventi #skyrium #nuo #patyrusio #smurta