Meilė ir santykiai yra svarbūs kiekvienam žmogui, tačiau neįgaliesiems šioje srityje tenka susidurti su papildomais iššūkiais ir stereotipais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, neįgaliųjų įtrauktis į visuomenę vis dar yra aktuali tema, o intymūs santykiai neretai lieka užribyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, su kokiais sunkumais susiduria neįgalūs žmonės, ieškodami meilės, kaip jie sprendžia kasdienes problemas ir kokios sėkmės istorijos įkvepia kitus.
Pažintis ir Santykių Pradžia
Robertos ir Edvardo istorija - puikus pavyzdys, kaip likimas gali suvesti du žmones, patyrusius panašius iššūkius. Jiedu susipažino reabilitacijos centre, kur socialinė darbuotoja supažindino Edvardą su Roberta, manydama, kad jie galėtų vienas kitą palaikyti. Po mėnesio susirašinėjimo pora susitiko, o netrukus apsigyveno kartu ir susilaukė dukrytės.
Roberta teigia, kad jų santykiai klostosi puikiai, nes jie vienas kitą labai gerai supranta. „Abu esame perėję tą patį, žinome, kokie skausmai vėliau kankina, kaip elgtis. Ir dabar kartais kankina fantominiai skausmai, kuriuos suprasti gali tik tas žmogus, kuris jaučia tą patį“, - pasakoja Roberta. Sveikas žmogus galbūt nesuprastų, ką reiškia kojos, kurios nėra, skausmas, o jie žino, kaip vienas kitam padėti tai iškentėti.
Tolerancijos ir Supratimo Stoka
Roberta prisimena, kad Graikijoje, kur ji patyrė traumą, žmonės buvo daug tolerantiškesni ir siūlė pagalbą. Tuo tarpu Lietuvoje, pasak jos, trūksta supratimo ir tolerancijos. Draugas, vasarą ėjęs su šortais, sulaukė komentaro, kad gąsdina vaikus. Roberta mano, kad reikia šviesti visuomenę ir aiškinti vaikams, jog yra įvairių žmonių.
Nors pora sulaukia įvairių komentarų, jie stengiasi į juos nekreipti dėmesio ir į viską žiūrėti su humoru. „Aišku, mieste stengiuosi jau net nebematyti tų žvilgsnių, jų net nebejaučiu, bet kartais pamatai ir pasijuoki iš tų žmonių, kurie žiūri, tampo vienas kitą, rodo ar panašiai“, - šypsosi Roberta.
Taip pat skaitykite: Automobilių stovėjimo vietos neįgaliesiems: ką reikia žinoti
Gyvenimo Būdas ir Kasdieniai Iššūkiai
Po patirtų traumų Roberta ir Edvardas pradėjo kitaip vertinti gyvenimą ir suprato, kad kai kurios problemos gali būti tiesiog juokingos. „Kai susiduri su didesnėmis problemomis, tai pradedi viską kitaip vertinti. Kasdienėje veikloje mes jų matome mažai, stengiamės daugiau iš visko pasijuokti ir šeimoje esančius nesutarimus nuleisti juokais“, - sako Roberta.
Nėštumo metu Robertos situacija pareikalavo kito, didesnio protezo, todėl teko vaikščioti su „vamzdžiu“, kuris atrodė neįprastai. Žmonės tai stebėjo, tačiau mergina į tai žiūrėjo su humoru. Nepaisant to, nėštumas buvo lengvas, ir iki paskutinės dienos Roberta vairavo, dirbo ir užsiiminėjo jojimo sportu.
Kokie yra svarbiausi nuotolinių paslaugų teikimo akcentai, iššūkiai ir galimybės?
Jojimas kaip Terapija
Joti Roberta svajojo nuo vaikystės, tačiau tik po patirtos traumos ryžosi įgyvendinti šią svajonę. „Labai išgyvenau dėl kojos, nežinojau, ar man be jos pavyks. Juk be kojos sunku joti jau vien dėl balanso“, - prisimena Roberta. Tačiau, trenerei sutikus padėti, jojimas tapo rimtu sportu ir terapija. Žirgai yra didingi gyvūnai, o jodamas tu negali būti vienas - raitelis ir žirgas turi jausti harmoniją.
Darbas ir Savirealizacija
Roberta dirba ortopedijos srityje ir kasdien susiduria su žmonėmis, kuriems amputuotos galūnės. Dažniausia to priežastis - cukrinis diabetas, kraujagyslių ligos, įvairios avarijos. „Jauniems žmonėms tai yra labai didelė gyvenimo trauma, ne visi galvoja, kad vaikščios. Didelę dalį mano darbo sudaro ne tik vadybininkės, bet ir psichologės darbas“, - pasakoja Roberta. Ji stengiasi įkvėpti žmones ir parodyti, kad viskas gali būti gerai.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: atostogos ir neįgalumas
Imti vaikščioti, naudojantis protezu, nėra lengva - tenka mokytis iš naujo, kaip mažam vaikui. Koją nuolat skauda, tačiau, išgyvenus sunkų adaptacinį laikotarpį, protezas tampa it sava koja. Šis darbas Robertos gyvenime tapo didele dalimi, ir ji neskaičiuoja darbo valandų, jei mato, kad žmogus nuleidžia rankas.
Verslas kaip Saviraiškos Priemonė
Jau dvejus metus Roberta su drauge rūpinasi švenčių bei fotosesijų dekoru. Visuomet polinkį rūpintis gražia aplinka jautusi Roberta teigia iki šiol neturėjusi tik žmogaus, kuris paskatintų ir padrąsintų imtis veiksmų ir įkurti verslą. Mergina už viską dėkinga savo draugui - jo optimizmas ir palaikymas jai padėjo siekti savo tikslų ir pildyti svajones. „Visada sakė, kad viskas pasiseks, kad viskas gausis taip, kaip aš noriu, o man dažnai būdavo nedrąsu, aš bijau, galvoju, kas bus, jei dekoras žmonėms nepatiks… O jis tuomet sako, kad taip ir bus, atsiras žmonių, kuriems nepatiks ir tai normalu“, - šypsosi Roberta.
Neįgaliųjų Įtrauktis į Visuomenę
Lietuvoje vis dar egzistuoja atskirtis tarp neįgaliųjų ir sveikųjų. Neįgaliesiems sunku patekti į darbo rinką, mokyklas ir kitas viešąsias įstaigas. Tačiau situacija pamažu gerėja, ir atsiranda vis daugiau iniciatyvų, skatinančių įtrauktį. Pavyzdžiui, šokio teatras „PADI DAPI Fish“ įtraukia neįgaliuosius į savo spektaklius, suteikdamas jiems galimybę realizuoti save ir gauti atlygį už savo darbą.
Psichiatras L. Bulotaitė teigia, kad visuomenei vis dar trūksta savimonės, jog mes esame bendruomenė, kurioje yra visokių žmonių: ir neįgaliųjų, ir labai talentingų, ir protingų, ir nelabai. Todėl svarbu mokyti visuomenę pagarbos ir socialinės atsakomybės.
Seksualumas ir Intymumas
Intymūs klausimai negalios kontekste yra ypač aktualūs, tačiau vis dar nėra aiškių atsakymų į visus iškylančius prieštaravimus. Visuomenėje susiklosčiusios nuostatos eliminuoja neįgalius asmenis iš intymiosios gyvenimo sferos, tarsi jiems visiškai nereikėtų lytinių santykių. Tačiau bet kuri moteris su negalia turi tokią pat teisę pasirinkti sau patinkantį partnerį, kaip ir sveikieji.
Taip pat skaitykite: Vairuotojo pažymėjimas neįgaliesiems
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, valstybė netgi moka neįgaliuosius aptarnaujančioms prostitutėms, kurios priskiriamos socialinėms darbuotojoms. Tai rodo, kad seksualiniai poreikiai yra svarbūs visiems, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių galimybių.
Smurtas Prieš Neįgaliuosius
Deja, neįgalūs žmonės dažnai tampa smurto aukomis. Praėjusiais metais Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) atliktas tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė (56 proc.) smurtą patyrusių moterų su negalia susidūrė su seksualine prievarta. 19 proc. iš jų teigė seksualinį smurtą patiriančios kas savaitę, 13 proc. - kas mėnesį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad moterys su negalia turi nuo 2 iki 5 kartų didesnę riziką patirti smurtą artimoje aplinkoje, negu kitos moterys.
Pasak kriminologo viktimologo Roko Uscilos, žmonės su negalia dažnai yra priklausomi nuo smurtautojo, aukos yra izoliuotos, dėl to išaiškėja tik pavieniai atvejai. Todėl būtina užtikrinti, kad smurto aukoms būtų teikiama specializuota pagalba ir kad visuomenė netoleruotų jokio smurto.
S. Aginskaitės teigimu, esminė smurto prieš moteris priežastis yra įsivaizdavimas, kokia yra moters vieta, koks jos vaidmuo ir tam tikras nelygiavertis santykis tarp vyro ir moters. Moterys su negalia patiria dvigubą diskriminaciją, todėl joms reikalinga ypatinga apsauga.
Statistika: Smurtas prieš moteris su negalia
| Rodiklis | Procentas |
|---|---|
| Moterys su negalia, patyrusios smurtą | 56% |
| Patiriančios seksualinį smurtą kas savaitę | 19% |
| Patiriančios seksualinį smurtą kas mėnesį | 13% |
Pozityvumas ir Optimistinis Požiūris
Nepaisant visų iššūkių, daugelis neįgaliųjų išlieka pozityvūs ir optimistiškai žiūri į gyvenimą. Vaiva, moteris su cerebriniu paralyžiumi, sako, kad išmoko džiaugtis gyvenimu, nors jis ir yra apribotas. „Mėgstu sakyti, kad cerebrinis paralyžius - tai lyg dar vienas žmogeliukas, gyvenantis manyje. Kai pavyksta su juo susidraugauti, daugelio savo negalėjimų net nepastebiu“, - teigia Vaiva.
Ji visuomet buvo aktyvi visuomenininkė ir dalyvavo įvairiuose socialiniuose projektuose. Šiuo metu ji dirba labdaros ir paramos fonde „Algojimas“ ir jaučiasi naudinga. Vaiva įsitikinusi, kad svarbu vertinti žmogaus vidų, o ne išorę, ir kad sveikas vaikinas gali įsimylėti neįgalią merginą.
Agnieška, mergina su stuburo trauma, taip pat pasižymi optimizmu ir užsispyrimu. Ji studijuoja sociologiją ir antropologiją, dalyvauja raliuose, užsiima modelio veikla ir yra laiminga su mylimu žmogumi. Agnieška įsitikinusi, kad besąlygiškas tėvų palaikymas padaro žmogų stiprų.
Šios istorijos įkvepia ir parodo, kad neįgalieji gali gyventi pilnavertį gyvenimą, mylėti ir būti mylimi, siekti savo tikslų ir būti naudingi visuomenei. Svarbiausia - nepasiduoti, tikėti savimi ir nekreipti dėmesio į stereotipus.