Neįgalumas - ilgalaikis sveikatos pablogėjimas, sumažinantis galimybę dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Tačiau net ir neįgalūs žmonės gali būti lygiaverčiais darbuotojais, priklausomai nuo darbo pobūdžio ir negalės rūšies (fizinės arba protinės).
Darbo paieškos etapai ir svarbiausi žingsniai
Jeigu esi darbo ieškantis žmogus su negalia, tavo darbo paieškos procesas labai nesiskirs nuo bet kurio kito bedarbio. Tiesa, yra dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
1. Įvertinkite apribojimus dėl negalios
Prieš apsisprendžiant, kokio darbo norėtumėte, svarbu įvertinti savo sveikatos būklę. Turėtumėte ieškoti tokių darbo funkcijų, kurias galėsite atlikti gerai nepaisant negalios. Pavyzdžiui, turintys regos sutrikimą negali stebėti vaizdo kamerų arba žmogui su stuburo išvarža neturėtų rinktis darbų, kuriuose reikia ilgai stovėti ar sėdėti. Tikslus sveikatos įsivertinimas svarbus ne tik dėl darbdavio, kuriam turėsite įrodyti, kad tinkamai galėsite vykdyti darbo funkcijas, bet ir dėl savęs. Pasirinkus jūsų sveikatai nepritaikytą darbą galite pakenkti patys sau.
2. Apgalvokite, kada ir kaip pristatysite savo negalią
Jums gali kilti klausimas, ar (ir kada) atskleisti darbdaviui informaciją, kad turite negalią: kreipimosi laiške, CV, kviečiant į pokalbį ar darbo pokalbio metu? Nėra vieno atsakymo visiems - kiekvienu atveju turite sprendimą priimti atsižvelgę į situaciją. Tačiau, svarbu žinoti, kad neprivalote dar kreipimosi laiške ar CV minėti, kad turite negalią. Iš anksto pranešdamas, kad apie negalią, galite sumažinti galimybę patekti į pokalbį. Tačiau yra atvejų, kai apie negalią turėtumėte pranešti jau kreipdamasis raštu. Pavyzdžiui, jeigu darbdavys darbo skelbime nurodo, kad ieško asmens su negalia arba jeigu darbdavys turi specialiai pasiruošti darbo pokalbiui.
3. Pasiruoškite pokalbiui dėl darbo
Prieš darbo pokalbį gerai apgalvokite savo privalumus - kokius gebėjimus, žinias ir kompetencijas galite pasiūlyti darbdaviui. Būtent tai ir bus jūsų atsakymas į dažniausiai darbdavių užduodamą klausimą: „Papasakokite apie save“. Prieš vykdamas į pokalbį būtinai pasidomėkite įmonės veikla ir darbo vieta, apgalvokite, ko norėtumėte paklausti. Apmąstykite, kaip atsakysite į „nepatogius“ klausimus - ką veikėte, kai nedirbote, kodėl išėjote iš paskutinės darbovietės ir pan. Pasipraktikuokite imitacinius pokalbius su draugu arba karjeros konsultantu.
Taip pat skaitykite: Automobilių stovėjimo vietos neįgaliesiems: ką reikia žinoti
4. Akcentuokite savo gebėjimus
Pokalbio dėl darbo akcentuokite tai, ką sugebate ir galite darbdaviui duoti, o ne tai, kad esate neįgalus. Prisistatydamas pabrėžkite savo galimybes ir gebėjimus, o ne apribojimus. Svarbiausia nebijoti atvirai kalbėti apie savo negalią ir įtikinti, kad ji nekliudys kokybiškai atkilti darbo.
Pagalba darbo pokalbio metu: pavyzdinės priemonės
Štai keletas pavyzdžių, kokios priemonės gali būti reikalingos skirtingų negalių turintiems asmenims:
- Judėjimo negalią turintiems asmenims: rampos, reguliuojami stalai, pritaikyti tualetai.
- Regos negalią turintiems asmenims: ekrano skaitytuvai, didelės šrifto medžiaga, didelio kontrasto ženklai.
- Klausos negalią turintiems asmenims: gestų kalbos vertėjai, vaizdo įrašai su subtitrais, tekstinės komunikacijos priemonės.
- Psichikos sveikatos poreikiams tenkinti: lankstus darbo grafikas, ramios darbo vietos, struktūrizuotos užduotys.
Valstybinės priemonės ir finansinė parama darbdaviams
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) papildo, kad siekiant padėti negalią turintiems žmonėms įsitvirtinti darbo rinkoje ir joje išlikti, yra organizuojamos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. „Įdarbinant Užimtumo tarnyboje registruotą negalią turintį bedarbį darbdaviui negrąžintinai kompensuojama dalis šio asmens darbo užmokesčio išlaidų“, - komentare pažymi ministerija.
Asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. dalyvumo arba sunkus neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui mokama visą jų darbo laikotarpį, subsidijuojant 75 proc. darbo užmokesčio. Asmenims, kuriems nustatytas 30-40 proc. dalyvumo arba vidutinis neįgalumo lygis subsidija mokama 36 mėn. per 48 mėn. laikotarpį, subsidijuojant 60 proc. jų darbo užmokesčio. Asmenims, kuriems nustatytas 45-55 proc. dalyvumo arba lengvas neįgalumo lygis subsidija mokama 6 mėn. per 18 mėn. laikotarpį, subsidijuojant 50 proc. jų darbo užmokesčio.
Be to, SADM atkreipia dėmesį, kad gali būti skiriama subsidija ir darbo vietai pritaikyti, taip pat jei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui darbo funkcijoms konkrečioje darbo vietoje atlikti nustato darbo asistento pagalbos poreikį, darbdaviui gali būti skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms.
Taip pat skaitykite: Stereotipai apie neįgaliųjų santykius
Ministerija taip pat pažymi, kad asmeniui su negalia taip pat gali būti teikiamos įdarbinimo su pagalba paslaugos - atliekant įsidarbinimo procedūras ir lydimoji pagalba. „Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama, siekiant užtikrinti darbdavio ir asmens, kuriam dėl negalios reikalinga pagalba įsidarbinant, komunikavimą. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar asmens su negalia prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo“, - patikslina institucija.
Profesinis mokymas, reabilitacija ir kita parama
SADM teigimu, be šių specialių aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir paslaugų, asmenims su negalia gali būti organizuojamas profesinis mokymas, skirtas tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų atsižvelgiant į asmens galimybes, taip pat parama judumui, kompensuojant kelionių į darbo, darbo pokalbio, stažuotės atlikimo ar konsultacinių užsiėmimų vietą ir atgal išlaidas.
Ministerija taip pat pažymi, kad negalią turintiems asmenims, kurie negali dirbti ankstesnio darbo dėl sveikatos problemų ar kito darbo, atitinkančio jų kvalifikaciją, nori įgyti naują profesinę kvalifikaciją ar gali atlikti tik mažesnės kvalifikacijos darbus dėl sveikatos sutrikimų, gali būti organizuojama profesinė reabilitacija. „Profesinės reabilitacijos metu apmokamos profesinės reabilitacijos paslaugos, mokama išmoka, kompensuojamos kelionės išlaidos į profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo vietą ir atgal bei apgyvendinimo išlaidos, kai paslaugos teikiamos ne asmens gyvenamojoje vietoje“, - patikslina SADM.
Praktiniai darbo pavyzdžiai ir galimybės
Nors galėtų pasirodyti, kad negalią turintis žmogus iš karto tampa visuomenės atstumtuoju, taip nėra, nes, nors ir dalinai, tačiau šie žmonės sugeba dirbti, ir jiems siūlomų darbo pasiūlymų yra apstu, nuo valytojo iki administratoriaus. Štai keletas pavyzdžių:
- Klientų paieška ir bendravimas su jais.
- Darbas gydomojo masažo centre, kuriuose dirba dauguma darbuotojų turinčių nustatytą ribotą darbingumo lygį.
- Pirmenybė teikiama neįgaliesiems. Gydomojo masažo paslaugų teikimas.
- Darbas socialinės globos namuose.
- Patalpų valymas rankiniu būdu. Bendros tvarkos ir švaros palaikymas.
- Socialinė neįgaliųjų įmonė ieško valymo operatorių prekybinių patalpų valymui rankiniu būdu ir su plovimo mašina.
- Gamybos patalpų valymas ir priežiūra, darbas su plovimo mašina.
- Socialinė įmonė, kuri suteikia galimybę dirbti ir ribotą darbingumą turintiems asmenims: buhalterio, turinčio darbinį nedarbingumą, darbo vietos pavyzdžiai (I - II gr. ės ataskaitomybės sudarymo, pirkimų, pardavimų suvedimas, darbo užmokesčio skaičiavimas, mokesčių apskaičiavimas ir deklaravimas, darbas RIVILĖ programa).
- Įmonės pavyzdys: UAB Retiva ieško pamainos vadovų į metalo ir mechaninio baro cechus. Darbo vieta gali būti pritaikyta asmenims, turintiems negalią.
Darbo rinkos situacija ir iššūkiai Lietuvoje
Darbo paieška gali būti įtempta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SADM), Lietuvoje 2025 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 151,9 tūkst., iš jų dirba maždaug trečdalis. Užimtumo tarnybos kovo 1 dienos duomenimis, registruota 12,4 tūkstančio darbo ieškančių žmonių su negalia. Tai sudaro 7,6 proc. visų darbo ieškančiųjų. Palyginti su praėjusiais metais, jų padaugėjo 200 žmonių (arba 1,3 proc.).
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: atostogos ir neįgalumas
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pirmiausia pažymi, kad nors žmonių su negalia užimtumo galimybės palaipsniui plečiasi, o darbdaviai tampa atviresni įtraukčiai, realybėje darbo paklausa dažnai neatitinka žmonių su negalia poreikių ir galimybių. „Daugiausia sunkumų kyla dėl riboto pritaikytų darbo vietų skaičiaus, nepakankamo lanksčių darbo formų taikymo bei regioninių skirtumų. Darbo paieška dažnai užtrunka ilgiau, o įsidarbinimo galimybės neretai apsiriboja siauru profesijų spektru, todėl žmonės su negalia kartais priversti rinktis darbą, neatitinkantį jų kvalifikacijos, arba pasitraukti iš aktyvios darbo paieškos“, -priduria ji.
„Reikšminga kliūtis - darbo vietos pasiekiamumas. Dalis žmonių su negalia neturi galimybės savarankiškai atvykti į darbo vietą dėl prasto susisiekimo, ypač regionuose ir kaimo vietovėse, o darbdaviai retai taiko pavėžėjimo ar kitas mobilumo sprendimų priemones. Tai gerokai apriboja realias įsidarbinimo galimybes“, - priduria „Delfi“ pašnekovė.
Užimtumo tarnybos atstovė taip pat akcentuoja, kad žmonių su negalia poreikių dažnai neatitinka ir darbo pasiūlymų struktūra. „Nemažai laisvų darbo vietų registruojama pramonės įmonėse, kur darbas vyksta pamainomis, įskaitant naktines, ir reikalauja geros fizinės ištvermės. Daugelis asmenų su negalia ieško lengvesnio, mažesnio fizinio krūvio ar dalinio užimtumo darbo, tačiau 0,5 etato ar lankstaus darbo pasiūlymų rinkoje beveik nėra, jų skaičius netgi mažėja“, - pabrėžia ji.
Papildomų sunkumų, anot M. Jankauskienės, kelia ir kvalifikacijos, darbo patirties ir profesinio orientavimo trūkumas. „Ypač sudėtinga integruoti jaunuolius, turinčius negalią nuo vaikystės ar įgytą ankstyvame amžiuje - dažnai jiems stinga motyvacijos, išsilavinimo ir darbo patirties. Nemaža dalis žmonių su negalia pageidauja nekvalifikuoto darbo, tačiau ne visada įvertina, ar konkrečios darbo sąlygos atitinka jų galimybes, todėl įsidarbinimas neretai būna trumpalaikis“, - vardija ji.
„Galiausiai įsidarbinimą reikšmingai veikia ir psichologiniai veiksniai, asmens motyvacija, pasitikėjimas savo jėgomis. Stebima, kad ši klientų grupė, ieškodama darbo, pirmiausia kritiškai vertina savo sveikatos būklę ir dažnai kelia klausimą, ar pajėgs dirbti taip, kaip tikimasi. Tokie asmenys nerimauja, kad yra mažiau pageidaujami darbdavių. Vis dėlto ši žmonių grupė pasižymi didesniu lojalumu savo darbo vietai, nėra linkusi dažnai ją keisti“, - priduria „Delfi“ pašnekovė.
Problemos priežastys ir ko trūksta sistema
Problema: Darbas yra viena iš svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių. Užimtumas, dalyvavimas darbo rinkoje ne tik užtikrina nuolatines pajamas bei finansinę gerovę, bet yra ir labai svarbi asmens socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą. Galimybė įsidarbinti yra ypač aktuali socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, asmenims su negalia.
SADM duomenys rodo, jog 2019 m. Lietuvoje gyveno 236 tūkst. asmenų su negalia (8 proc. visų šalies gyventojų). Iš jų beveik 158 tūkst. buvo darbingo amžiaus, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t.y. vos 29 proc. visų galinčių dirbti asmenų su negalia. 2018 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog Lietuvoje egzistuojantis skirtumas tarp asmenų su (21.9 proc.) ir asmenų be negalios (6.1 proc.) nedarbo lygių yra bene didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES).
Šiandien asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nenumatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija. 2019 m. Valstybinio audito vertintais atvejais tik 13 proc. asmenų, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) teikė rekomendacijas, kreipėsi ir gavo specialiąsias paslaugas ir kitą pagalbą atitinkamose institucijose, o įstaigų interneto svetainių, kuriose asmuo su negalia ir turi pradėti ieškoti informacijos apie paslaugas, prieinamumas tesiekė 3.4 proc.
Su šiuo aspektu glaudžiai siejasi ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2018 m. atliktos apklausos rezultatai, kurie atskleidė, jog 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl pagalbos užimtumui skatinti, nes nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą, o 41 proc. nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis. Pažymėtina, jog informacijos trūksta ir darbdaviams - 43 proc. Dėl šios priežasties galime teigti, jog siekiant įtraukti asmenis su negalia į užimtumo rėmimo sistemą, būtina sukurti palankias sąlygas jiems teikti ir gauti numatytas priemones ir paslaugas ir tokiu būdu būti aktyviems ieškant darbo.
Ką siūlo nevyriausybinės organizacijos ir ko trūksta?
Savo ruožtu Lietuvos negalios forumo (LNF) vadovė Indrė Širvinskaitė pabrėžia, kad Užimtumo įstatyme yra nemažai pagalbos įsidarbinti asmenims su negalia priemonių, kurios yra realiai įgyvendinamos, tačiau dirbančių negalią turinčių asmenų nedaugėja. „Delfi“ pašnekovė įvardija ir galimas tokios situacijos priežastis. Pirmiausia, ji pažymi, kad nors subsidijos tikrai yra reikalingos, jos daugiausia padeda tiems žmonėms, kuriems darbas ir taip yra pasiekiamas. „Kur kas daugiau iššūkių kyla ilgalaikiams negalią turintiems bedarbiams. Dalis tokių asmenų net ir su subsidijomis negali susirasti darbo, nes kai kurie jo niekada ir neturėjo. Tokie asmenys dažnai net nežino, nuo ko pradėti. Jiems pagalbos priemonių tikrai trūksta“, - sako I. Širvinskaitė.
Ji taip pat pažymi, kad ir Užimtumo tarnyba nelabai turi pajėgumų ir kompetencijų padėti įsidarbinti žmonėms su negalia. „Reikia žinoti ir negalios specifiką, taip pat padėti žmogui atrasti savo stiprybes. Sugalvoti, kokį darbą galėtų dirbti asmuo, kuris galbūt niekada nedirbo. Tai yra ilgalaikis labai individualus konsultavimas. Užimtumo tarnyba tikrai neturi galimybių, pajėgumų ir kompetencijų tai daryti. Aišku, yra nevyriausybinių organizacijų, kurios teikia pagalbą asmenims su negalia įsidarbinti, tačiau joms trūksta finansavimo“, - teigia ji.
Apskritai, anot LNF vadovės, negalios bendruomenėje yra labai skirtingų žmonių su skirtingais poreikiais, dėl to, pasak jos, reikia labai skirtingų priemonių ir tikrai ne visos jos yra išplėtotos bei tolygiai arba proporcingai finansuojamos. „Dėl to matome, kad nors subsidijos ir yra panaudojamos, jos veikia, nedirbančių žmonių su negalia nemažėja“, - priduria ji. LNF vadovė įsitikinusi, kad reikia kur kas daugiau tikslinių individualizuotų priemonių. „Žmones ištraukti iš ilgalaikio nedarbo, ypač jeigu jie turi negalią, yra labai sudėtinga. Reikia individualių priemonių. Visų pirma, turi būti ugdomi tam tikri įgūdžiai ir tik tada bandoma eiti į darbo rinką“, - teigia ji.
Rekomendacijos darbdaviams ir valstybės politikai
Savo ruožtu Įdarbinimo tarpininkų organizacija „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė „Delfi“ pažymi, valstybės lygiu svarbu nesusikoncentruoti vien tik į finansines paskatas darbdaviams. „Jų nepakanka, tai yra brangi priemonė, kuri realiai pasiekia tik nedidelę dalį darbdavių. Finansinės paskatos turėtų būti taikomos individualiai - priklausomai nuo asmens integracijos į darbo rinką „sunkumo“ ir sudėtingumo integruoti, o ne nuo dalyvavimo procentų“, - įsitikinusi ji.
„SOPA“ direktorė taip pat pabrėžia, kad taip pat būtina investuoti į darbo vietų prieinamumą ir individualų darbo sąlygų pritaikymą, kuris apima tiek fizinę aplinką, tiek ir technines priemones, lankstesnį darbo organizavimą, užduočių perskirstymą, palaikymą darbo vietoje. „Tai didesnei žmonių daliai leistų efektyviai dirbti“, - sako ji, atkreipdama dėmesį, kad valstybėje trūksta ir lanksčių darbo bandymo formų reglamentavimo - šešėliavimo, darbo testavimo, išsibandymo. „Taip žmonės geriau suprastų savo galimybes, o darbdaviai prie įdarbinimo prieitų palaipsniui, sumažintu įsipareigojimu“, - priduria „Delfi“ pašnekovė.
Be to, anot J. Kuprytės, svarbu socialinių garantijų žmonėms su negalia lankstumas. „Darbas neturėtų tapti rizika prarasti saugumą. Žmonės turi turėti galimybę išbandyti save darbo rinkoje, nebijodami, kad nepavykus grįžimas į ankstesnę situaciją bus sudėtingas ar baudžiantis, pavyzdžiui, sumažės išmokos, bus prarastas socialinis būstas, galimybė gauti paslaugas ir kt.“, - įvardija ji.
Galiausiai, pasak „SOPA“ direktorės, valstybė turėtų sistemingai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios šioje srityje jau turi patirtį. „Jos galėtų būti integruota į bendrą užimtumo paslaugų sistemą“, - sako ji.
Pirmieji žingsniai karjeroje. Darbo pokalbis: klausimai, kuriems verta pasiruošti iš anksto
Trumpas darbo skelbimų pavyzdžių sąrašas (parodyti galimybių įvairovę)
| Pareigybė | Miestas / Įmonė | Atlyginimas (Eur) |
|---|---|---|
| Valytoja | Klaipėda / UAB "Gedlito transportas" | 1000 |
| Administratorius | Vilnius / VšĮ "VŠBM" | 1000 |
| Sandėlio darbuotojas | Vilnius / Metal solutions, UAB | 2400 |
| IT administratorius | VĮ "Valstybinių miškų urėdija" | 1798 |
| Vyr. buhalteris | Vilnius / Lietuvos ir Slovakijos AB "Grafobal Vilnius" | 3500 |
Šis sąrašas iliustruoja, kad darbo pasiūlymų asortimentas yra platus: nuo nekvalifikuotų darbų iki specialistų pozicijų, kurios gali būti pritaikomos negalią turintiems asmenims.
Kaip pradėti: praktiniai patarimai darbo ieškantiems su negalia
- Įvertinkite savo sveikatą ir pasirinkite darbo sritis, atitinkančias jūsų galimybes.
- Paruoškite CV ir kreipimosi laišką, akcentuodami gebėjimus, o ne negalią.
- Apsvarstykite, kada ir kaip informuosite darbdavį apie specialius poreikius.
- Pasidomėkite galimomis subsidijomis ir paramos priemonėmis per Užimtumo tarnybą ir SADM.
- Pasinaudokite karjeros konsultacijomis, nevyriausybinių organizacijų pagalba ir profesinės reabilitacijos galimybėmis.
- Praktikuokitės darbo pokalbius ir pasiruoškite aiškiems atsakymams apie darbo funkcijų atlikimą.