Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis.
Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti? Vyresni žmonės - mes, mūsų tėvai - taip pat vis daugiau pradedame tuo naudotis ir mėgautis šių tinklų privalumais. Tačiau tuo pačiu vis daugiau atliekama tyrimų ir mokslininkai vis labiau pradeda domėtis ne tik socialinių tinklų nauda, bet ir žala.
Pamažu nyksta riba tarp asmeninio ir socialinio gyvenimo, o visuomenės bei verslų dėmesys ir pasitikėjimas eiliniu žmogumi, savo srities specialistu, tik auga. Aktyviai bendraudami socialiniuose tinkluose, vaikai ir paaugliai kartais susiduria su patyčiomis ir kita nemalonia patirtimi. Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis.
Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt. Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas). Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl interneto pritaikymo neįgaliesiems
Socialinių tinklų nauda ir žala
Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas.
Tačiau tai gali būti laiko švaistymas - tai, ką labiausiai pastebiu ir aš ir aplinkiniai. Atrodo, atsisėdi penkioms minutėms peržiūrėti draugų nuotraukas instagrame ir nė nepajunti, kaip tai užsitęsia iki valandos. O ką jau kalbėti apie feisbuką, kuriame gali scrollinti iki pat vakaro ir nematyti tam galo. Tad jei kalbėtume apie psichinę sveikatą remiantis tuo, kas iki šiol nustatyta apie šių tinklų poveikį žmonių emocinei sveikatai, galima rasti labai didelę tokių rezultatų įvairovę. Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų.
Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti. Nors geroji pusė ta, kad, jei žiūrėtume į vyresnius žmones, kuriems per 50 metų, jų socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu. Taigi savivertė, depresija, vienišumo jausmas yra susiję su socialinių tinklų daroma žala, tačiau, kaip matome, naudos taip pat yra.
Tad kaip yra iš tikrųjų - kenksminga ar žalinga? Turbūt kiekvienam iš mūsų reikėtų patiems pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir pamėginti šiek tiek apriboti savo dalyvavimą šiuose tinkluose. Pavyzdžiui, pati pastarąją savaitę pabandžiau naudotis feisbuku tik po 17 val.
Taip pat galvokite apie tai, ką skelbiate socialiniuose tinkluose - ar skelbiate apie save kažką gražaus, dalinatės savo pasiekimais ar nesekmėmis. Įrodyta, jog žmonių, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi savo pasiekimais, savivertė auga, jiems išsiskiria dopaminas, motyvacijos hormonas, kuris skatina toliau siekti ir tobulėti. Tuos pačius socialinius tinklus taip pat galima išnaudoti ne tik internetiniam bendravimui, bet ir gyvų susitikimų kūrimui.
Taip pat skaitykite: Interneto socialiniai tinklai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų ir jos pasekmės
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą.
Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.
Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Sprendimai ir prevencinės priemonės
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą.
Taip pat skaitykite: Efektyvi slauga Lietuvoje: ką svarbu žinoti?
Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai. „Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Siekdama sumažinti socialinių tinklų daromą žalą vaikams, itin svarbu kurti jų ryšį su kitais realiame gyvenime. Šie principai, pasak profesorės, turėtų būti įgyvendinami tiek namuose, tiek mokykloje. Užuot pasikliovus vien draudimais, tėvams rekomenduojama pasiūlyti vaikams geresnes alternatyvas. Nors kai kuriuos tėvus toks siūlymas gąsdina dėl trūkstamų žinių ar laiko stokos, vaikų auginimas reikalauja pastangų.
Anot profesorės, prieš leidžiant vaikams naudotis socialiniais tinklais, būtina užtikrinti skaitmeninį švietimą apie šių platformų keliamus pavojus, poveikį sveikatai ir nesaugumą internete. Socialiniai tinklai neturėtų pakeisti gyvo bendravimo, aktyvios veiklos bei savarankiško mokymosi realioje aplinkoje.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ministerija siekia stiprinti prevencijos ir švietimo priemones. Anot jos, skaitmeninių tinklų platformos taip pat turi prisiimti daugiau atsakomybės už privatumo apsaugą, netinkamo turinio ribojimą nepilnamečiams. „Jos, remdamosi elgsenos duomenimis, kalbos modeliais, naršymo įpročiais ir turinio sąveika, jau dabar naudoja pažangius algoritmus, kurie geba gana tiksliai identifikuoti vartotojo amžių. Vadinasi, jau dabar platformos galėtų nerodyti vaikui netinkamo turinio, nerinkti duomenų reklamai, neraginti kurti viešo turinio ar dalyvauti žalingose diskusijose“, - teigia „Delfi“ pašnekovė.
„Vis dėlto kol nebus reguliavimo, vargu, ar platformos imsis pokyčių. Vaikų apsauga internete turi būti ne mūsų reakcija į krizę, o ilgalaikė strategija, paremta pagarba vaiko raidai, teisėms, ateities galimybėms“, - apibendrina ji.
Šalių iniciatyvos ribojant socialinių tinklų naudojimą
Europoje dėl draudimų nerimsta diskusijos Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paskelbė, kad valstybė planuoja įvesti draudimą naudotis socialine žiniasklaida jaunesniems nei 15 metų asmenims. Tokiu žingsniu siekiama geriau apsaugoti vaikus ir jaunimą skaitmeninėje erdvėje. ES vaikai turi būti ne jaunesni nei 13 metų, kad galėtų susikurti socialinės žiniasklaidos paskyras, tačiau M. Frederiksen pateikė duomenis, rodančius, jog 94 proc. Danijos vaikų jas turi dar iki šio amžiaus.
Savo ruožtu Bulgarijos švietimo ir mokslo ministras Krasimiras Valčevas spalio 13 d. paskelbė, kad inicijuos diskusiją dėl galimo draudimo vaikams iki 15 metų naudotis socialiniais tinklais, rašo šalies naujienų portalas „Mediapool“. Pasak jo, ši tema ypač svarbi, nes yra pakankamai įrodymų apie žalingą socialinių tinklų poveikį vaikams. Tai būtų pirmasis siūlymas Bulgarijoje, siekiant riboti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų. Austrijos dienraštis „Der Standart“, remdamasis įvairiais šaltiniais, praneša, kad šalyje dėl socialinių tinklų draudimo nepilnamečiams asmenims, nuolat netyla diskusijos.
Prancūzijoje asmenims iki 15 metų naudotis socialiniais tinklais reikia tėvų sutikimo. Įdomu bus stebėti ir pokyčius Australijoje, kur nuo gruodžio 10 d. įsigalios draudimas socialiniais tinklais naudotis neturint 16-os“, - pažymi ji. Ministras pirmininkas Anthony Albanese pabrėžė, kad šis griežtas reguliavimas yra skirtas siekti „geresnių rezultatų ir sumažinti žalą jauniems australams“. Pasak jo, socialinių tinklų platformos turi „socialinę atsakomybę“ užtikrinti vaikų saugumą ir padaryti tai prioritetu.
Apibendrinant, internetas ir socialiniai tinklai turi tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį mūsų psichologinei sveikatai. Svarbu sąmoningai naudotis šiais įrankiais, ugdyti kritinį mąstymą, nustatyti ribas ir skirti daugiau laiko realiam gyvenimui bei santykiams su artimaisiais. Taip pat būtina užtikrinti skaitmeninį švietimą ir stiprinti prevencines priemones, ypač tarp jaunų žmonių.
Socialinių tinklų „vilko“ Arijaus Žako patarimai pradedantiems verslą
tags: #internetas #ir #socialiniai #tinklai