Šiame leidinyje sudėta ne vienerių metų žinios ir patirtis ugdant mokinių socialinius įgūdžius. Leidinuke pateiktais metodais gali naudotis įvairių sričių pedagogai. Naudojantis mūsų pateiktais metodais skatinami mokinių bendravimo, bendradarbiavimo, grupinio ir bendruomeninio darbo įgūdžiai.
Socialinio pedagogo vaidmuo ir iššūkiai mokykloje
Vilma Pilkienė vyr. Socialinis pedagogas atlieka esminį vaidmenį mokykloje, ypač darant didelį poveikį jauniausiems moksleiviams. Pirmas iššūkis, su kuriuo susiduria socialinis pedagogas, tai moksleivio susikaupimo ir dėmesio trūkumas. Pradinių klasių moksleiviai gali patirti sunkumų išlaikyti susikaupimą ir dėmesį, o tai gali trukdyti efektyviam mokymuisi ir socialiniam bendravimui.
Atkreipsiu dėmesį į tris esminius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai pedagogai ugdymo įstaigose. Socialinių įgūdžių formavimas: vaikai nuo pirmos klasės dažnai tik pradeda kurti savo socialinius įgūdžius, o tai gali sukelti iššūkių kurti sveikus santykius su bendraamžiais. Požiūris į Specialiuosius reikalavimus: mokykloje susiduriama su įvairių specialiųjų poreikių mokiniais, reikalaujančiais unikalaus dėmesio ir palaikymo. Šeimos dalyvavimas ir pagalba: gerai suderinti ryšį su moksleivių šeimomis yra svarbu, bet kartu sudėtinga, ypač kai mokiniai yra mažo amžiaus.
Mentalinės sveikatos problemos: suaugusieji ir vaikai visame pasaulyje vis labiau susiduria su mentalinėmis sveikatos problemomis. Virtuali erdvė ir technologinės pažangos: vaikai ir paaugliai vis labiau priklauso nuo technologijų, o tai gali turėti įtakos jų socialiniam bendravimui ir emocinei gerovei. Nacionalinės ir kultūrinės įvairovės valdymas: globalizacija ir migracija kelia iššūkių susijusių su įvairių kultūrų ir kalbų įvairove mokyklose.
Socialinio pedagogo darbo reikšmė ir bendradarbiavimas
Socialinio pedagogo darbas su moksleiviais reikalauja unikalios nuovokos ir sąmoningumo dėl šių moksleivių specifinių poreikių. Šiandien socialiniai pedagogai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos lemia besikeičianti visuomenė ir mokyklų aplinka. Bendradarbiavimas ir partnerystė: socialiniai pedagogai turi aktyviai bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, tėvais, globėjais/rūpintojais (įtėviais), specialiaisiais poreikiais besirūpinančiais specialistais ir kitomis organizacijomis, socialiniais partneriais.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Profesinės kompetencijos tobulinimas: nuolatinis mokymasis ir savo profesinių įgūdžių tobulinimas yra būtini socialinio pedagogo sėkmei. Siekiant tobulinti socialinio pedagogo veiklą, būtina aktyviai ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir skatinti bendradarbiavimą visoje mokyklos bendruomenėje.
Inkliuzinio ugdymo samprata ir reikalavimai
Inkliuzinis ugdymas - naujas raktinis žodis šiandieniniame edukologiniame vaikų ugdymo diskurse, vos ne privalomai minimas oficialiuose pranešimuose ir atrakinantis europinių fondų duris. Inkliuzinio ugdymo koncepcija reikalauja sukurti mokyklą visiems, bet tai padaryti, ne tiek integruojant įvairias mažumas į daugumos mokyklą, kiek formuojant iš principo naują, socialine ir kultūrine prasme įvairią mokyklą, kurios tikslas yra visavertis mokinių dalyvavimas ugdymo procese, atsižvelgiant į pačių mokinių poreikius ir galimybes, o ne bendrus standartus.
Tokiame mokymosi kontekste svarbus inkliuzinės mokyklos bruožas yra siekis įgyvendinti pamatinę lygybę tarp pedagogų, tėvų ir vaikų, pastaruosius traktuojant kaip lygiaverčius ugdymo/si proceso dalyvius ir partnerius. Kaip teigia prof. A. Juodaitytė, būtent „vaikų lygybės samprata skatina formuotis pliuralistinį požiūrį į vaikų mokymo(si) įvairovę, suvokiant individualius jų skirtumus, kaip ugdymo vertybę“.
Profesinės nuostatos ir individualizavimas
Kitaip tariant, be tam tikrų vertybinių pedagogo nuostatų ugdymo individualizavimo įgyvendinimas, o kartu ir inkliuzinės mokyklos projektas tampa neįmanomas. Ugdymo individualizavimas negalimas ir be naujo pedagogų požiūrio į vaikų individualumą, jo raišką ugdymo procese pripažįstant vertybe. Anot profesorės, neįmanoma individualizuoti ugdymo be tarpusavio susikalbėjimą ir supratingumą skatinančio lygiaverčio dialogo su visais ugdymo dalyviais, kuris pakeistų tradicinį pedagoginį monologą.
Tarpkultūrinė kompetencija ir jos reikšmė inkliuzijoje
Egzistuoja ne vienas tarpkultūrinės kompetencijos apibrėžimas. Bet visi šią kompetenciją aprašantys autoriai sutinka dėl kelių svarbiausių tarpkultūrinės kompetencijos aspektų. Pirmiausia tai - žinios apie kultūros reikšmę asmenybės formavimuisi, asmens pasaulėvaizdžiui, vertybėms ir elgesiui. Šios žinios remiasi socialiniuose moksluose įsitvirtinusia daugiakultūrės visuomenės ir kultūrinės įvairovės samprata, kuri apima ne tik etninės kilmės, bet ir lyties, socialinės kilmės, gyvenamosios vietos ir kt. veiksnių suformuotus kultūrinius skirtumus.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Mokėjimas atpažinti kultūrinę įvairovę, kultūros reikšmę ugdytinio elgesiui ir savimonei, kultūrinių skirtumų pagrindu kylančius konfliktus tiek tarp ugdytinių, tiek tarp pedagogų ir ugdytinių, šis tam tikras kultūrinis jautrumas literatūroje įvardinamas kaip dar vienas svarbus tarpkultūrinės kompetencijos aspektas, vadinamas „kultūrinio sąmoningumo“ terminu.
Pedagogai, pasižymintys kultūriniu sąmoningumu, mato sąsajas tarp vaiko ir jo/s tiesioginės socialinės-kultūrinės aplinkos, tačiau aplinkos įtakos neesencializuoja, neperdeda, pripažindami potencialų vaiko gebėjimą tą aplinką „peraugti“ ir net ją keisti.
Pedagoginiai metodai ir socialinio pedagogo veiklos priemonės
Socialinio pedagogo veiklos metodai yra įvairūs ir priklauso nuo konkrečios situacijos bei tikslų. Socialinio pedagoginio darbo tobulinimas neįmanomas be efektyvių darbo metodų, būdų, priemonių, išteklių, socialinės - pedagoginės veiklos technologijų panaudojimo, nes tai ir sudaro socialinio - pedagoginio darbo tyrimo objektą.
Socialinio pedagoginio darbo metodiką vertinti kaip mokslinių žinių taikomąją sistemą, įskaitant socialinės ir ugdomosios pagalbos būdų, metodų, priemonių, technologijų visumą, paramą individui, ir sunkioje gyvenimo situacijoje, nuoseklių, tarpusavyje susijusių pedagogo ir kliento veiksmų, sąlygojančių efektyvų asmeninių ir socialinių problemų sprendimų sistemą.
Metodų klasifikacija ir uždaviniai
Socialinių pedagogų veiklos metodų, taikomų praktikoje analizė, leidžia juos skirstyti i šias grupes:
Taip pat skaitykite: Šeima ir socialiniai įgūdžiai
- Bendrieji socialinio pedagoginio darbo kaimo bendruomenėje metodai;
- Socialiniai pedagoginiai darbo su vaikais, paaugliais ir jaunimu metodai;
- Tėvų ir vaikų veiklos metodai;
- Jaunimo ir vyresniosios kartos bendravimo metodai;
- Grupinio socialinio pedagoginio darbo metodai;
- Individualaus socialinio poveikio metodai;
- Bendrapedagoginio socialinio poveikio metodai: socialinės diagnostikos, įvairių elgesio nukrypimų profilaktika, socialinio ugdymo (auklėjimo), aktyvaus apmokymo, pedagoginės korekcijos, pedagoginės psichoterapijos metodai.
Pedagoginės psichoterapijos ir aktyvūs mokymo metodai
Pedagoginės psichoterapijos metodų grupėje yra sava klasifikacija: socialinė asmenybės istorija, socialinė šeimos istorija, socialinės bendruomenės pasas, šeimos pasas, stebėjimas, pokalbis, interviu, apklausa, atvejo analizė, situacijos analizė, tarpasmeninių santykių ir socialinės sąveikos analizė, globotinių veiklos analizė.
Aktyvaus apmokymo metodai nukreipti į tai, kad suteiktų socialinio pedagogo globotiniams žinias, mokėjimus ir įgūdžius, gyvybiškai reikalingus savarankiškai spręsti savas problemas: savarankiško mokymosi ir mokymosi bendraujant metodai, mokymo veikloje metodai, paskiriant individualų mokytoją, tariamų problemų metodai, vaizdinio mokymo metodai.
Pedagoginės korekcijos ir socialinio palaikymo metodai
Pedagoginės korekcijos metodai nukreipti vaiko elgesio defektams taisyti. Remiantis klasifikacija, visi metodai skirstomi į dvi grupes: pedagoginiu ir psichoterapiniais. Pedagoginiai metodai apima visuomeninio poveikio metodus (valios trūkumų korekcija, baimės korekcija, ignoravimo metodas, sveiko juoko kultūros metodas ir kt.) bei specialius arba individualius pedagoginius metodus (tipų korekcija, spartaus brendimo korekcija, isterinio charakterio korekcija ir kt.).
Socialinio palaikymo metodai nukreipti į pagalbos žmogui teikimą ugdymo, švietimo ir socialinio darbo priemonėmis: moralinio palaikymo metodai (padidintas dėmesys, draugiškas patarimas, atjauta konkrečioje situacijoje, užuojauta, pasidalijimas džiaugsmu, moralinė globa), ugdomosios pagalbos metodai, edukacinės pagalbos metodai, socialinės pagalbos metodai (individuali globa, slauga, konsultavimas, socialinis aptarnavimas ir kt.).
Darbas kaimo bendruomenėje ir socialinio pedagogo funkcijos
Socialinė pedagogika - tai visuomenės ugdymo metodų tyrimas ir aktualizavimas; visuomeninių, valstybinių ir pavienių integracijos keliai ir galimybės, sąlygų žmogaus ugdymui sudarymas. Viena iš socialinio pedagogo darbo krypčių yra darbas kaimo bendruomenėje.
Pasak M. Gurjanovos, kaimo socialiniu pedagogu, trūkstant kvalifikuoto specialisto, gali būti bet kurios profesijos žmogus, mėgstantis dirbti su žmonėmis, turintis gyvenimiškąją ir profesinę patirtį, atitinkamas asmenines savybes, turintis autoritetą ir gerbiamas kaimo gyventojų. Jo veiklos tikslas - padėti savo mikrosociumo žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinių-ekonominių krizių sunkumus.
Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas turėtų būti vietos gyventojas, gerai žinantis tos bendruomenės žmones, kaimo tradicijas, jo praeitį ir dabartį. Ji turėtų būti iniciatyvus, kūrybingas, atviras, mokantis individualiai prieiti prie žmonių, sudominti juos įdomia naudinga veikla, lavinti jų gabumus, rasti sau pagalbininkų.
Tinkami darbai socialiniam pedagogui kaime
- Šeimos planavimo klausimai, šeimyninių santykių stiprinimas, auklėjimas, ugdymas, švietimas;
- Socialinė vaikų apsauga, jų sveikatos stiprinimas, vaikų priežiūros organizavimas;
- Šeimos laisvalaikio organizavimas, tėvų švietimas ir kultūrinio lygio kėlimas;
- Pagalba įveikiant šeimynines krizes, globos organizavimas, įvaikinimas, rūpinimasis vaikais su fizine ir psichine negalia;
- Intervencija žiauraus elgesio su vaikais, fizinio ir psichinio smurto atvejais, darbas su nedarniomis šeimomis;
- Pagalba šeimoms, turinčioms sveikatos problemų, pastebėjus tarp kartų nesutarimą ar tarpreliginių problemų.
Kaip nustatyti ar reikalinga pagalba šeimai?
Šeimos nariai dažnai neramūs, susijaudinę, ir nusiminę, susirūpinę, susierzinę, agresyvus. Nesimoko, nedirba darbo, atitinkančio jų galimybes ir sugebėjimus. Elgiasi ne taip kaip anksčiau, iššaukiančiai, pasipūtėliškai. Elgiasi ne pagal visuomenei priimtas normas. Nemandagūs, įžeidinėja kitus. Nuolat skundžiasi bloga nuotaika ir sveikata. Nesirūpina savo išore. Neturi draugų. Reikalauja sau ypatingo dėmesio.
Bendruomenės socialinio pedagogo poveikis vaikams ir jaunimui
Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams spręsti socialinius, intelektualinius, fizinius poreikius ir gina jų interesus; rasti savo vietą bendruomenės gyvenime, įtraukia juos į gyventojų socialinių problemų sprendimą, kaimo gerbūvio kūrimą; padeda gerinti tarpusavio santykius su tėvais, bendraamžiais ir suaugusiais.
Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda vaikams socialiai adaptuotis šiuolaikiniame gyvenime, įveikiant stresus, išvengti konfliktų, geriau suprasti pačius save, pasitikėti savimi, būti atsakingais, mokėti savarankiškai nugalėti sunkumus. Jie padeda socialiai neadaptuotiems vaikams nugalėti agresyvumą, žiaurumą, užkerta kelią bėgimui iš namų, valkatavimui, teisėtvarkos pažeidinėjimui, išėjimui iš mokyklos.
Bendruomenės socialiniai pedagogai padeda jaunimui patenkinti intelektualinio, kultūrinio, dorovinio, fizinio vystymosi poreikius, organizuojant kultūrinį laisvalaikį, darbinį užimtumą, renkantis profesiją, gyvenimo karjerą ir kryptį, įsidarbinti, pasiruošiant šeimyniniam gyvenimui, išbristi iš kritinių situacijų, atsisakant žalingų įpročių, konsultuoja socialiniais-teisiniais klausimais, padeda vystant jaunimo verslą.
Inkliuzinis ugdymas praktikoje: iššūkiai ir pavyzdžiai
Gal tai viena iš priežasčių, kodėl inkliuzinis ugdymas Lietuvoje vis dar lieka tik projektas, nepaisant to, jog Lietuva 1994 m. pasirašė UNESCO Salamankos deklaraciją dėl specialiųjų poreikių asmenų ugdymo, o 1995 m. ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių Konvenciją? Vienas naujausių dokumentų - 2014 m. švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, inkliuzinio ugdymo plėtros 2014-2016 m. veiksmų planas. Įstatymų lygyje aiškiai demonstruojama politinė valia įgyvendinti inkliuzinį ugdymą Lietuvoje.
Manytina, jog geriausias indikatorius, parodantis inkliuzinio ugdymo realią situaciją, yra tokios Lietuvoje nemėgiamos bei labiausiai socialinę atskirtį išgyvenančios etninės grupės, kaip romai, išsilavinimo rodikliai ir patyčių paplitimas ugdymo institucijose. Lyginant išsilavinimo rodiklius, romai itin išsikiria tarp visų kitų gyventojų kategorijų. Pagal 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenis, net 52 proc. romų nėra įgyję pagrindinio išsilavinimo.
Dažnai girdimas pasiteisinimas, kad neva „patys romai nenori mokytis“ negali būti rimtai vertinamas inkliuzinio ugdymo kontekste. Jeigu bent vienai grupei nėra sudaromos sąlygos visaverčiai dalyvauti švietimo sistemoje, tokią sistemą ir tokią švietimo politiką vadinti inkliuzine negalima. Kalbant apie patyčias, dėl pastarųjų taip pat daug romų meta mokyklą. Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuva pagal bendraamžių patyčias patiriančių ir besityčiojančių mokinių skaičių yra tarp pirmaujančiųjų pasaulyje.
Būtų įdomu sužinoti, kaip į inkliuzinės švietimo politikos iššūkį reaguoja pedagogai ir pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos? Ar rengiant pedagogus skiriamas pakankamas dėmesys inkliuzinei mokyklai svarbios tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui? Be abejo, turi įvykti visos švietimo sistemos sisteminiai pokyčiai, kad inkliuzinis ugdymas taptų realybe.
Geroji praktika: asmeninės istorijos ir įsitraukimas
Svarbų pedagogų vaidmenį inkliuziniame ugdyme puikiai iliustruoja projekto „Padėk pritapti“ savanorės Jūratės Juškaitės papasakota romukės iš Kirtimų gyvenvietės istorija. Pradėjusi lankyti mokyklą, mergaitė dažnai susidurdavo su neigiamu savo mokytojos požiūriu į ją. Mokytoja laidydavo įvairias replikas mergaitės ir „visų čigonų“ atžvilgiu, romukę ignoruodavo ir niekindavo.
Jei ne „Padėk pritapti“ savanorės, romukė būtų metusi mokyklą, kaip daugelis kitų romų vaikų, susiduriančių su daugybe mokymosi kliūčių, tame tarpe ir mokytojų priešiškomis nuostatomis jų atžvilgiu. Tačiau ketvirtoje klasėje kažkas atsitiko, mokytoja radikaliai pakeitė savo požiūrį į mokinę romę, pradėjo domėtis jos situacija namie, viešai mergaitę pagirdavo klasės akivaizdoje ir net sykį priėjo ir apkabino. Vaikui tai buvo metų įvykis! Savanorė gerai atsimena, kaip, visa spindėdama, romukė jai apie tai pasakojo.
Kaip praktikoje pritaikyti metodus
Mokytojai turi padėti mokiniams pamėgti mokymąsi. Kiekvienas mokytojas savo darbe privalo siekti, kad jo pamokos būtų įdomios, kad pamokų metu, būtų kuo labiau ugdomi bendrieji gebėjimai, socialiniai įgūdžiai, kad atitinkamai parinkti mokymo metodai padėtų mokiniams kuo greičiau ir kuo efektyviau įsisąmoninti mokomąją medžiagą, keltų mokymosi motyvaciją, ugdytų savęs pažinimo, bendravimo, bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo, ugdytų kūrybingą ir psichologiškai stiprią asmenybę.
Socialinio pedagogo metodikos uždaviniai: socialinio - pedagoginio darbo su skirtingomis gyventojų kategorijomis, skirtingomis socialinėmis grupėmis pagrindinių krypčių ir principų, formų ir organizavimo būdų atskleidimas. Išmokyti žmones dirbti socialinį ugdomąjį darbą, išmokyti teikti socialinę - pedagoginę pagalbą, reikalaujančią socialinės adaptacijos, pedagoginės korekcijos, realibitacijos meno.
Socialinio pedagoginio darbo metodika, aiškindamasi kliento problemų sprendimo būdus ir tikslą, būtinai nustato jų atitinkamą suderinamumą. Šį požymį turi tenkinti bet kuris metodas ar metodų visuma, jei norima pasiekti šiuos tikslus.
Metodų pasirinkimo kriterijai ir praktiniai patarimai
Be abejo, ne visi pateikti metodai yra tinkamai sukurti, plačiai aprobuoti praktikoje ir gali būti atitinkamai efektyviai naudojami socialinio pedagogo darbe. Be to, metodų pasirinkimas priklauso nuo socialinio pedagogo darbo vietos, jo globotinių kontingento, problemų pobūdžio, o taip pat nuo profesinio meistriškumo ir profesinio pasirengimo lygio. Tačiau augantis socialinio pedagogo instituto vystymasis leidžia tikėtis socialinio darbo metodų tobulėjimo.
Svarbu, kad mokymosi aplinka būtų saugi, skatinanti emocinį saugumą ir tarpusavio supratimą. Akcentuojama, kad mokymosi aplinka turi būti saugi, skatinanti emocinį saugumą ir tarpusavio supratimą.
Apibendrinant
Išvados šiame straipsnyje atskleidžia, kad socialinis pedagogas atlieka nepakeičiamą vaidmenį mokykloje. Nagrinėjant iššūkius, kuriuos jie patiria šioje amžiaus grupėje, aiškėja, kad svarbu įsitraukti į kūrybingas ir įtraukiančias mokymo strategijas. Socialinio pedagogo įnašas yra neatsiejamas, sprendžiant iššūkius, susijusius su moksleivių dėmesio stoka, specialiųjų poreikių ugdymu, šeimos dalyvavimu, mentalinėmis sveikatos problemomis, kultūrine įvairove ir technologinėmis pažangomis.
| Metodų grupė | Paskirtis |
|---|---|
| Socialinės diagnostikos | Problemos nustatymas ir analizė |
| Aktyvaus apmokymo | Įgūdžių ir žinių suteikimas |
| Pedagoginė korekcija | Elgesio trūkumų taisymas |
| Socialinis palaikymas | Moralinė ir praktinė parama šeimai |
tags: #inkliuzinis #ugdymas #socialineje #pedagogineje #veikloje