Informacinių technologijų ugdymo poreikis pradiniame ugdyme: metodika ir nauda

Informacinės technologijos (IT) vis labiau įsilieja į mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi. Visuomenės pokyčiai, milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia naujai žvelgti į mokymą kaip visuotinį procesą.

Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos, tikslai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama vartoti visuose mokomojo proceso lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų.

Naudojant kompiuterines priemones mokymo procese formuojami įgūdžiai, vystoma orientacija, sudominami mokiniai ir ugdomas noras tobulėti, greičiau išmokstama nauja medžiaga, įvairinama mokytojo ir mokinio veikla. Esminis klausimas, dominantis pedagogus - kaip panaudoti informacines technologijas pradinio ugdymo procese, norint pasiekti mokymo ir mokymosi kokybinio šuolio, moksleivių motyvacijos gerinimo, praktinių ir teorinių žinių sąsajos.

IT diegimo prielaidos ir paradigmos

Informacijos ir komunikacijos technologija pradėta diegti švietimo sistemoje daugiau kaip prieš trisdešimt metų. Kompiuteris integravimą į ugdymą įvairiais laikotarpiais skatino skirtingos priežastys.

  • I. Ekonominė (arba profesinė) paradigma.
  • II. Socialinė (arba visuomeninė, kultūrinė) paradigma.
  • III. Pedagoginė paradigma.

Informacinės technologijos daro didelę įtaką įvairių dalykų mokymui ir mokymuisi, bei visam ugdymo procesui. Tad ašiais informacinis ir komunikacinis technologijs laikais, kai mokyklose nebe vienas kompiuteris, o yra įrengtos atskiros kompiuteris klasės, yra tobulinamas ugdymo procesas.

Taip pat skaitykite: technologijų įtaka psichinei sveikatai

IKT kompetencija ir jos vieta pradiniame ugdyme

Integruojant IKT į bendrąjį ugdymą siekiama dvejopo tikslo: orientuojantis į mokinį veiksmingiau įgyvendinti mokymosi uždavinius ir pagal visuomenės bei nuolatinio mokymosi poreikius plėsti mokinio informacinę komunikacinę kompetenciją. IKT kompetencija - visuma žinių, gebėjimų ir nuostatų, kurias mokinys įgyja taikydamas IKT.

Ši kompetencija nereikalauja kurti naujos kompiuterinės programos, bet padeda mokiniui siekti iškeltų mokymosi tikslų ir uždavinių. IKT kompetencijos pagrindas yra gebėjimai, nukreipti į mokymosi procesą, ir įgalinantys mokinį naudotis IKT galimybėmis gerinant savo mokymąsi.

Ji apima ir techninės programinės įrangos naudojimo kompetenciją - gebėjimą pasirinkti reikiamą programinę įrangą, tinkamai ir efektyviai ja naudotis, įvertinti jos naudą siekiant tikslo. Pirmiausia reikia mokėti jomis naudotis. Todėl informacinės technologijos pagrindų mokomasi kaip atskiro dalyko, be to, informaciniai gebėjimai ugdomi per kitų dalykų pamokas.

Empiriniai duomenys apie IT naudą mokymuisi

Tyrimo analizė atskleidžia Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto pradinio ugdymo programos absolventų požiūrį į informacinių technologijų taikymą ir jų panaudojimą pradinių klasių veikloje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad daugiau nei pusė būsimų pedagogų mano, kad informacinės technologijos gali ženkliai pagerinti mokymosi procesą ir jo kokybę.

32% teigia, jog naudojimasis internetu kelia ir pavojų vaikų saugumui bei jų harmoningam vystymuisi. Buvo nustatyta, kad naudojant IT pamoka tampa įdomesnės, efektyvesnės.

Taip pat skaitykite: Technologijų sektoriaus apžvalga

Atliktu tyrimu išaiškėjo, kad IT naudojamos įvairių dalykų pamokose, efektyvina mokymąsi, kadangi labiau įsimenama informacija, atsiranda didesnis noras mokytis, labiau įsigilinama į užduotis. Mokiniai, taip pat ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sugeba IT (kompiuterius) naudoti ne tik kompiuteriniams žaidimams žaisti, bet ir jų pritaikyti mokymuisi.

Tyrimo metodika ir imtis

Tyrimo metodai : mokslinės metodinės literatūros analizė, mokinių anketinė apklausa, mokytojų anketinė apklausa, tėvų anketinė apklausa, kiekybinė tyrimo analizė. Duomenų apdorojimui buvo naudojama Microsoft Excel programos 2002 metų versija.

Tyrimo dalyviai - iš viso apklausti 130 respondentų, iš jų 80 mokinių, 30 mokytojų ir 20 tėvų. Tyrimą atlikau dviejose Šiaulių miesto mokyklose: Saulėtekio gimnazijoje ir Romuvos pagrindinėje mokykloje.

Metodika: IT taikymas pradinio ugdymo pamokose

Vieno (ar kelių) kompiuterio naudojimas pamokoje - vienas iš būdų sudominti mokinius, individualizuoti mokymą, mokyti dirbti kolektyviai. Prastėjant mokyklos techninėm bazėm, vis dažniau mokytojui padeda kompiuteris, pakeisdamas įvairias mokymo priemones, t.y. daugelį plakatų, lentelių, laboratorinių priemonių ir pan.

Kaklauskienė (2000) pažymi, jog mokytojas naudotus pamokoje paruoštas mokomąsias kompiuterines programas ar paties sukurtas vaizdines kompiuterines priemones, svarbiausia yra sudaryti tinkamas sąlygas taikyti technologijas pamokose. Pirma sąlyga - pamokas reikėtų vesti kompiuterių klasėje pagal nuolatinį tvarkaraštį, o ne epizodiškai.

Taip pat skaitykite: Technologijų priklausomybės gydymas

Antra sąlyga - turėti kompiuterį kabinete. Tai leis vos ne kiekvienoje pamokoje efektyviai panaudoti kompiuterį kaip demonstravimo priemonę.

Matematika ir MKP

Matematika dėstoma labai nuobodžiai. Trūksta naujų mokomųjų ir vaizdinių priemonių, metodinės medžiagos.

Pamoka, kurioje mokytojas naudoja kompiuterį, tampa patrauklesnė, suprantamesnė, vaizdingesnė ir įdomesnė. Vienas iš pagrindinių IT taikymo būdų yra mokomosios kompiuterinės programos naudojimas mokant matematikos.

Jos skirtos mokytojo darbui palengvinti ir aišku mokiniui palengvinti mokymąsi. MKP grupei priskiriamos demonstravimo, eksperimentavimo, pratybų, kontrolės programos, mokomieji žaidimai ir kt.

Pratybų ir kontrolės programos skirtos teorinėms žinioms įtvirtinti ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Tinkamas IT ir kompiuterinių programų naudojimas matematikos pamokose turėtų padėti siekiant pagrindinių matematikos mokymo tikslų.

Naudojant informacines technologijas matematikos pamokose, vaizdžiau yra pateikiami uždaviniai, didėja jų suvokimo kokybė, padeda susisteminti žinias. Kompiuterinėms priemonėms įgautas žaismingumas formuoja teigiamą požiūrį į matematiką.

Lietuvių kalba ir skaitmeninės priemonės

Todėl neapsieinama be kompiuterio ir mokomųjų kompiuterinių programų lietuvių kalbos pamokoje. Tikslingai naudojamos IT gali padėti mokytis ir mokyti kalbos.

Taikant IT lietuvių kalbos pamokoje, ugdymo procesas paįvairinamas, suaktyvinamas ir palengvinamas. Internetas gali padėti rasti visų epochų lietuvių literatūros autorių kūrinius, kurių gali stigti mokyklos bibliotekoje.

Taigi IT teikia daug įvairių galimybių rašytinės kalbos gebėjimams ugdyti. Yra labai svarbu tai, kad jos nepakeis ranka rašytų darbų.

Gamtamoksliai, geografija ir istorija

Vaizdumas yra vienas svarbiausių geografijos, istorijos, biologijos dėstymo principų. Kompiuterizavus geografijos mokymą, turėtų pagreitėti mokymo darbas, padidėti jo efektyvumas ir kartu sumažėtų skirtumas tarp tų mokėjimų ir įgūdžių, kuriuos šiandien gauna mokiniai, ir tų, kurių reikalauja dabartinė visuomenė.

Dar viena teigiama kompiuterio savybė būtų ta, kad jis leidžia taikyti tiek individualų, tiek diferencijuotą mokymą, o to sunku pasiekti tradiciškai mokant. Informacijos paieška Google interneto naršyklėje (3 kl.).

Programos „Informatika pradiniame ugdyme“ kryptys

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ugdymo plėtotės centru inicijavo projektą „Informatika pradiniame ugdyme“. Šio projekto tikslas buvo sukurti pradinio ugdymo informatikos turinį ir iki 2018 metų vasaros jį išbandyti dešimtyje mokyklų.

Mokyklų dešimtukas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto ir Ugdymo plėtotės centro komandomis, kūrė ir išbandė mokomąją medžiagą, teikė siūlymus dėl informatikos ugdymo turinio ir bendrosios programos projekto, dalijosi gerąja patirtimi. Bus įgyvendinama veikla ,,Pradinio ugdymo informatikos programos rengimas, išbandymas ir diegimas“ (tęsiami projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ metu pradėti darbai).

2018 m. rudenį Prienų r. Jiezno gimnazija dalyvavo atrankoje ir pateko tarp papildomai atrinktų 90 pradinio ugdymo programą įgyvendinančių mokyklų. Šiuolaikiniai vaikai skaitmeninėmis technologijomis naudotis pradeda anksčiau negu pieštukais.

Netrukus net ir kasdienybėje žmogų sups vis daugiau išmaniųjų daiktų, kuriuos teks valdyti, tobulinti, su kuriais teks bendrauti ir kurti dar labiau išmanų pasaulį. Matydami tokias ateities vizijas, mokslininkai informatinį mąstymą rekomenduoja pradėti ugdyti kuo anksčiau.

Turinys, pasiekimų sritys ir koncentrų logika

Informatikos dalyko paskirtis - skatinti mokinių domėjimąsi skaitmeninėmis technologijomis, ugdyti mokinių informatinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą. Programoje informatikos dalyką suprantame kaip skaitmeninio raštingumo, informatinio mąstymo ir skaitmeninio intelekto ugdymą.

Pradinėje mokykloje informatikos gebėjimų ugdymas integruojamas į įvairių dalykų pamokas. Mokyklai nutarus, informatika 1-4 klasėse gali būti mokoma atskiru dalyku.

Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys: Skaitmeninio turinio kūrimas, Algoritmai ir programavimas, Duomenų tyryba ir informacija, Technologinių problemų sprendimas, Virtualioji komunikacija ir bendradarbiavimas, Saugus elgesys. Skiriasi pasiekimų sričių apimtys: daugiausia turinio ir laiko numatyta algoritmams ir programavimui (apie 40-50 proc.), duomenų tyrybai ir informacijai skiriama maždaug 20-25 proc., skaitmeninio turinio kūrimui - 10-15 proc., technologinių problemų sprendimui, virtualiajai komunikacijai ir bendradarbiavimui bei saugiam elgesiui numatoma po 8-10 proc.

Pasiekimų sritisApimtis (proc.)
Algoritmai ir programavimas40-50
Duomenų tyryba ir informacija20-25
Skaitmeninio turinio kūrimas10-15
Technologinių problemų sprendimas8-10
Virtualioji komunikacija ir bendradarbiavimas8-10
Saugus elgesys8-10

Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4).

Skaitmeninis raštingumas ir informacijos paieška

Skaitmeninis raštingumas - gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrenginiais, ieškoti, vertinti, kaupti, saugiai naudoti, pristatyti informaciją, ja keistis; bendrauti ir bendradarbiauti tinkluose, keisti turimą ir kurti naują skaitmeninį turinį. Įsitraukus į aktyvias veiklas susipažįstama su įvairių rūšių skaitmeniniu turiniu, aptariami tekstinės, garsinės, vaizdinės informacijos pavyzdžiai.

Informacijos paieška. 3-4 klasių koncentras. Įvairioms užduotims atlikti naudojamasi informacinėmis ir ryšio technologijomis, vaikams skirtais elektroniniais žodynais ir žinynais, mokomasi ieškoti informacijos juose bei nurodytose interneto svetainėse ar konkrečiuose šaltiniuose (pavyzdžiui, elektroninėse knygose), siekiama neapsiriboti vienu šaltiniu.

Praktikai siūloma parengti skrajutę apie klimato kaitą, virusų plitimą ar kuria nors kita aktualia tema, aptarti pasirinktą užduotį, išsiaiškinti, kokios informacijos reikėtų, kur jos galima būtų rasti. Mokomasi, kaip numatyti, kad sukaupta informacija būtų panaudojama kitiems gebėjimams ugdyti.

Informatinis mąstymas ir programavimas

Informatinis mąstymas - tai samprotavimo būdas ir problemų sprendimo procesas, kai ugdomi gebėjimai atpažinti, formuluoti ir spręsti uždavinius, analizuoti ir tvarkyti duomenis, taikyti schemas ir modelius, automatizuoti sprendimus naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Mokiniai ugdosi informatinį mąstymą - gebėjimą spręsti įvairias aplinkos problemas (uždavinius) analizuodami ir apdorodami duomenis, modeliuodami problemų sprendimo procesus ir, svarbiausia, siekdami automatizuoti tuos sprendimus.

Mokiniai gilina informatikos žinias, susipažįsta su informatikos kaip mokslo pagrindais: informacijos teorija, duomenų raštingumu ir tyryba, kriptografija, logika, klasikiniais algoritmais, vaizdiniu ir tekstiniu programavimu, programų kūrimu, derinimu, testavimu, kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių veikimo principais, kompiuterių tinklais, debesijos, dirbtinio intelekto ir kitomis aktualiomis temomis.

Virtuali komunikacija, saugumas ir skaitmeninės teisės

Mokydamiesi informatikos mokiniai ugdosi gebėjimus patikimai, kritiškai ir atsakingai naudoti skaitmenines technologijas mokymuisi, darbui ir dalyvavimui visuomenės gyvenime. Mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai, lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenines galias, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, numatyti ir įsivertinti elgesio pasekmes.

Ugdomi socialiniai, emociniai ir pažintiniai gebėjimai: skaitmeninė tapatybė, skaitmeninė apsauga, skaitmeninis saugumas, empatija ir kokybiškų santykių internete kūrimas. Suprasti ir įgyvendinti asmenines ir kitas teises, įskaitant autorių teises, teisę į privatumą, žodžio laisvę ir teisę į apsaugą nuo neapykantos kurstymo skaitmeninėje erdvėje (skaitmeninės teisės).

Gerosios praktikos pavyzdžiai mokyklose

Pažintis su Kahoot! (4 klasė, mokytoja D. Žaidimas - viktorina su Kahoot! (3 kl., mokytoja R.Kandrotienė. Interaktyvios užduotys SMART lentoje (3 kl., mokytoja R.Kandrotienė.

4 klasės mokiniai mokėsi dirbti su ,,Story jumper“ programa (4 klasė, mokytoja D. Acuvienė, 2021 m. Pranešimo rengimas ir pristatymas rajoninėje konferencijoje ,,Ką dirba mano tėveliai".

Elektroninės knygos kūrimas ir pristatymas raj. konferencijoje ,,Ką dirba mano tėveliai". V. Jiezno gimnazijos patirties pristatymas Prienų r. Saugaus interneto diena (3-4 klasės, mokytoja R.

Įtraukusis ugdymas ir specialiųjų poreikių mokiniai

Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems moksleiviams būdingas menkas pasitenkinimas klase, kurioje jie mokosi. Jie gali mokytis ir pasiekti gerus rezultatus.

Reikia parengti ugdomąją medžiagą taip, kad ugdymo reikalavimai atitiktų jų galimybes. Mokytojai privalo parinkti mokomąją medžiagą ir priemones, kurios padės mokiniams siekti geresnių rezultatų.

Integracija - tikėjimas kiekvieno asmens prigimtine teise visapusiškai dalyvauti visuomenėje. Integruotas mokymas gali būti stiprus veiksnys siekiant tokios situacijos.

Nėra ir negali būti vienos kurios universalios integravimo formos. Tinkamai taikant ir vykdant integracijos procesą, išryškėja akivaizdi nauda ne tik patiems negalią turintiems mokiniams, bet ir jų mokslo draugams - bendraamžiams.

Integracija anaiptol nereiškia, kad specialius poreikius turintį vaiką reikia patalpinti klasėje, kurioje nebus teikiamos atitinkamos paslaugos ar reikalinga parama. Mokyklos vadovai turi suvokti, ne tik specialiojo ugdymo bendruosius reikalavimus, bet ir gerai išmanyti specialiojo ugdymo metodikas.

Mokiniai, taip pat ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sugeba IT (kompiuterius) naudoti ne tik kompiuteriniams žaidimams žaisti, bet ir jų pritaikyti mokymuisi. IT naudojimas pamokose padeda individualizuoti ir diferencijuoti, todėl didina įsitraukimą bei pasiekimus.

Pamokų kontekstai ir skaitmeninio turinio kūrimas

Skaitmeninis turinys - tai visa, kas sukuriama ar atvaizduojama naudojant kompiuterines technologijas ir pasiekiama skaitmeninėmis priemonėmis. Atliekant projektus ar sprendžiant aplinkos uždavinius aptariamas, nagrinėjamas ir kuriamas įvairus skaitmeninis turinys: piešiniai, nuotraukos, tekstai, skaičiai ir skaičiavimai lentelėse, diagramos, minčių žemėlapiai, muzikos įrašai, animacija ir pan.

tags: #informaciniu #technologiju #ugdymo #poreikis #pradiniame #ugdyme