Konfidencialumas socialiniame darbe yra esminis aspektas, užtikrinantis kliento pasitikėjimą ir sėkmingą pagalbos teikimą. Šis principas gali būti nagrinėjamas įvairiais požiūriais: kaip socialinio darbuotojo profesinės etikos principas, kaip žmogaus teisė ir kaip būtinybė palaikyti teigiamus tarpusavio santykius su klientu.
Konfidencialumo samprata ir jo reikšmė socialiniame darbe
Konfidencialumas per visą socialinio darbo procesą kliento gali būti suvokiamas vienareikšmiškai - kaip savaime suprantamas dalykas, reiškiantis, kad socialinis darbuotojas apie klientą „niekam nieko nepasakos“. Tačiau tai - visiškas konfidencialumas, vargu ar įmanomas socialiniame darbe. Iš tikrųjų, socialinio darbuotojo veiklai būdingesnis santykinis konfidencialumas.
Santykinio konfidencialumo priežastys: Pagalbos ištekliai klientui dažnai glūdi jo aplinkoje (kitose įstaigose, kliento aplinkos žmonėse), todėl socialinis darbuotojas gali padėti klientui tik peržengęs asmeninių santykių su klientu ribas ir bendraudamas su kitais kliento aplinkos žmonėmis ir pagalbą teikiančių įstaigų specialistais.
Teisinis reguliavimas ir tvarkos aprašai
Konfidencialumas reikalauja, kad socialines paslaugas teikiantys specialistai tinkamai naudotų asmeninę paslaugų gavėjų informaciją, neatskleistų jos tiems, kuriems jos nedera žinoti. Taigi, visos valstybės turi įvairius teisinius dokumentus susijusius su konfidencialumu, kurie įpareigoja socialinius darbuotojus atitinkamai jų laikytis ir tinkamai elgtis su klientų asmenine informacija (Barsky, 2018).
Remiantis 1974 m. Federaliniu privatumo įstatymu (PL 93-579) klientas turi teisę susipažinti su visa apie jį turima informacija.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę?
Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras yra parengęs Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarkos aprašą. Pagal šį tvarkos aprašą, konfidenciali informacija gali būti išsaugota dokumentuose, magnetinėse, kino ar foto juostose, nuotraukose, kompiuterio diskuose, diskeliuose, kitose informacijos laikmenose, piešiniuose, brėžiniuose, schemose ir bet kokiose kitose informacijos (duomenų) kaupimo (saugojimo) priemonėse. Konfidenciali informacija taip pat gali būti ir žodinė.
Šis Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas) nustato Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau - Centras) konfidencialios informacijos sąrašą, konfidencialumo laikymosi reikalavimus, taikomus Centro darbuotojams, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams, tiesiogiai dirbantiems su vaikais, globos centro padalinio specialistams, dirbantiems su socialiniais globotojais, globėjais, įtėviais, šeimynų atstovais, globojamais vaikais, informacijos, gautos darbo funkcijų vykdymo metu, konfidencialumo užtikrinimo tvarką ir sąlygas, aplinkybes, kada gali būti atskleidžiama konfidenciali informacija ir kas priima sprendimus dėl konfidencialios informacijos atskleidimo.
Visi Centro darbuotojai ir savanoriai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po šio Tvarkos aprašo įsigaliojimo arba prieš pradėdami pareigų vykdymą su šiuo Tvarkos aprašu supažindinami pasirašytinai ir pateikia Konfidencialumo laikymosi pasižadėjimą.
Konfidencialumo sutartys ir darbo santykiai
Darbo santykių pradžioje dažnai pasirašoma konfidencialumo sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio, užtikrinanti bei reglamentuojanti darbo santykius, įmonės konfidencialios informacijos saugumą, galiojimo terminus ir pan. Lietuvos Respublikos naujojo darbo kodekso nuostatos (25 straipsnis) numato teisę šalims susitarti dėl konfidencialios informacijos apsaugos (senajame kodekse tokių nuostatų nebuvo).
Pagal teismų suformuotą praktiką, tam, kad informacija būtų pripažįstama konfidencialia, ji turi būti slapta ir saugoma. Todėl darbdaviui itin svarbu tiek pačiam saugoti savo konfidencialią informaciją, t.y. nustatyti, kokia informacija sudaro konfidencialų sąrašą, bei imtis priemonių jos saugumui užtikrinti.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Konfidencialumo susitarime turėtų būti nurodyta: Konfidencialią informaciją sudarantys duomenys. Jie gali būti išvardinami pačiame susitarime arba daroma nuoroda į atskirą dokumentą, kuriame pateikiamas konfidencialios informacijos sąrašas. Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas. Darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Netesybos (bauda) už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą.
Darbo apmokėjimo sistemos viešinimas ir konfidencialumas (darbdavio požiūris)
Darbo apmokėjimo sistema turi būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje, dėl kurios derėtis ir ją pasirašyti yra išimtinė profesinių sąjungų teisė. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams.
Taigi, akivaizdu, kad įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, darbo apmokėjimo sistema turi būti patvirtinta. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) duomenimis, 2020-aisiais metais atlikus 770 inspektavimų, buvo nustatyti 45 pažeidimai. Tik 89 proc. iš tikrintų darbdavių turėjo pasitvirtinę darbo apmokėjimo sistemas ir tik 86 proc. iš jų buvo supažindinę su jomis darbuotojus. Darbo užmokesčio indeksavimo tvarką buvo nustatę 78 proc. darbdavių ir 75 proc.
Su darbo apmokėjimo sistema dažniausiai susiję keli klausimai, būtent, kaip darbuotojas turi būti supažindinamas su darbo apmokėjimo sistema (kaip ji turi būti viešinama) ir ar darbo apmokėjimo sistemos informacija yra konfidenciali. Teisės aktai nereglamentuoja konkrečios tvarkos, kaip darbuotojai turi būti supažindinami su darbo apmokėjimo tvarka. Tokią supažindinimo procedūrą tikslinga nusistatyti pačioje darbo apmokėjimo tvarkoje.
Pastebėtina, kad DK 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarties šalies viena kitai perduodami dokumentai ir kita informacija turi būti pateikiama raštu. Tai reiškia, kad dokumentai ir kita informacija bus laikoma pateikta tinkamai, jei ji perduodama įprastai naudojamų informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliuoju telefonu ir kt.) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės perduotą informaciją išsaugoti. Kilus abejonei, įrodyti, kad šios sąlygos buvo, privalo darbdavys.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai: kodėl reikia būti atsargiems?
Dėl darbo apmokėjimo sistemos turinio konfidencialumo: DK 39 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys gali susitarti, kad darbo sutarties vykdymo metu ir jai pasibaigus, darbuotojas kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio gautos informacijos, kuri susitarime dėl konfidencialios apsaugos nurodoma kaip konfidenciali ir už jos atskleidimą numatoma atsakomybė. DK 39 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nurodoma, kad konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiėmė protingų priemonių.
Darbo apmokėjimo sistema nelaikytina konfidencialia informacija darbuotojų supažindinimo atveju. Darbdavys neturi pagrindo atsisakyti su ja supažindinti darbuotojus, rendamasis jos turinio informacijos pobūdžiu. Tai realiai reiškia, kad darbuotojai privalo būti supažindinti su darbo apmokėjimo sistema, tačiau jos turinio darbuotojas neturėtų atskleisti tretiesiems asmenims (išskyrus kai informacija teikiama valstybės ar savivaldybių institucijai apie darbdavio daromus pažeidimus, taip pat kai informacija teikiama teismui ar darbo ginčų komisijai).
Konfidencialumo užtikrinimo priemonės praktikoje
Užtikrinant šeimų konfidencialumą imamasi įvairių priemonių, tokių kaip: asmens duomenų šifravimas, telefonu atskleidžiama asmens neidentifikuojanti informacija, siunčiami laiškai koduojami, stengiamasi telefonu kalbėti niekam negirdint, el. laiško apačioje naudojamas informacinis pranešimas dėl galimos konfidencialios informacijos, pasirašomi konfidencialumo pasižadėjimai ir pan. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad užtikrinant šeimų konfidencialumą imamasi įvairių priemonių, tokių kaip: asmens duomenų šifravimas, telefonu atskleidžiama asmens neidentifikuojanti informacija, siunčiami laiškai koduojami, stengiamasi telefonu kalbėti niekam negirdint, el. laiško apačioje naudojamas informacinis pranešimas dėl galimos konfidencialios informacijos, pasirašomi konfidencialumo pasižadėjimai ir pan.
Elkoumy ir kt. (2021) teigimu, konfidencialumas yra labai svarbus, bet kurioje profesinėje aplinkoje ir jo išsaugojimas kartais kelia iššūkių, kurie vis kaskart skatina kurti naujus metodus darbui su konfidencialia informacija. Tačiau reikia akcentuoti, kad norint sukurti tinkamus metodus, reikia visų pirma žinoti esamas grėsmes ir iššūkius.
Dažniausios konfidencialumo pažeidimo situacijos
- netikslingas kitų specialistų įtraukimas į paslaugų teikimo sistemą;
- konfidencialios informacijos pasidalijimas su trečiaisiais asmenimis;
- telefono pokalbiuose atskleidžiama per daug informacijos;
- ne ten išsiųstas laiškas;
- netinkamai pritaikyta darbo aplinka - individualių konsultacijų patalpos su stiklinėmis pertvaromis, kai viskas matosi, taip pat prasta garso izoliacija.
Etinės dilemos ir socialinio darbuotojo atsakomybė
Socialinis darbuotojas turėtų palaikyti aukštas asmeninio elgesio normas bei savo, kaip profesionalo, identiškumą. Socialinio darbuotojo atsakomybė ir pareiga veda į tikslą, kurio esmė - profesionali pagalba žmogui. Darbuotojas ir klientas drauge atsako už darbo rezultatus. Darbuotojas turi teikti informaciją ir sudaryti galimybes įveikti kilusią problemą. Klientas turi pasinaudoti siūlomais pagalbos šaltiniais ir galimybėmis.
Žanas Polis Sartras veikale „Egzistencializmas yra humanizmas“ formuluoja vieną reikšmingiausių egzistencialistinės etikos postulatų: „Žmogus yra atsakingas už tai, kuo jis yra“. Vadinasi pirmas egzistencializmo veiksmas yra priversti žmogų valdyti save ir jausti atsakomybę už savo egzistenciją. Ir kai mes sakom, kad žmogus atsakingas už save, pabrėžiame ne tai, kad jis atsakingas individualybę, bet tai, kad jis atsakingas už visus žmones.
Labai lengva socialiniam darbuotojui imtis atsakomybės, kuri jam nepriklauso. Dažnai darbuotojas jaučia, kad klientas destruktyvų savo elgesį laiko vienintele išeitimi ir nenori ar negali pakeisti savo elgesio ir rinktis kitą išeitį. Darbuotojas pradeda jaustis bejėgis, nes „nesugeba įtikinti kliento rasti kitą jam geriausią išeitį“.
Mokslinė problema, tyrimo objektas ir metodai
Būtent šis darbas ir yra orientuotas sužinoti realų konfidencialumo išsaugojimo faktą socialinio darbo praktikoje remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Mokslinė problema. Socialinį darbą, kaip ir pačių socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, veiklą analizuoja įvairūs mokslinės literatūros autoriai, tačiau nerandama moksliškai pagrįstų duomenų apie konfidencialumo išsaugojimą socialiniame darbe, taip pat šia tema nepavyko aptikti diskusijų nei mokslinėje literatūroje, nei tarp praktikų, todėl aktualu išanalizuoti socialinių darbuotojų patirtis išsaugant konfidencialią informaciją savo profesinėje darbo srityje.
Darbo objektas - socialinių darbuotojų patirtys užtikrinant šeimų konfidencialumą pagalbos teikimo metu. Darbo tikslas - išanalizuoti konfidencialumo užtikrinimą šeimoms, pagalbos teikimo metu, remiantis socialinių darbuotojų patirtimis.
Darbo uždaviniai: 1. Aptarti konfidencialumo koncepciją; 2. Atskleisti konfidencialumo užtikrinimo teorinius aspektus socialiniame darbe; 3. Ištirti konfidencialumo užtikrinimą teikiant pagalbą šeimoms, remiantis socialinių darbuotojų patirtimis.
Darbo metodai. Mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizės metodas. Empirinis tyrimas: kokybinio tyrimo metodas, tyrimo instrumentas - pusiau struktūruotas interviu. Duomenų analizės metodas. Kokybinio tyrimo metu surinktų duomenų analizei buvo pasirinktas turinio (content) metodas. Transkribuoti interviu metu gauti duomenys buvo skaitomi ir analizuojami, skirstomi į kategorijas ir smulkinami į subkategorijas. Vėliau šių gautų susistemintų duomenų analizės aprašymas.
8 socialinio darbo interviu klausimai, į kuriuos turėtumėte būti pasiruošę atsakyti
Galimi pokyčiai ir rekomendacijos paslaugų teikimo sistemoje
Išsiaiškinus mokslinę problemą išryškėja tokie probleminiai klausimai: Kaip užtikrinamas konfidencialumas socialiame darbe ? Kokie veiksniai daro įtaką konfidencialumo išsaugojimui teikiant pagalbą ? Kokie kyla iššūkiai išsaugant konfidencialią informaciją ? Kokie galimi pokyčiai, paslaugų teikimo sistemoje, susiję su konfidencialumo išsaugojimu ?
Tikimasi, visa tai išsiaiškinus bus suteikta informacija apie realų konfidencialumo išsaugojimą praktikoje, tokiu būdu atsirastų galimybė tobulinti šio principo laikymąsi.
Praktinės priemonės konfidencialumui stiprinti
- Asmens duomenų šifravimas ir saugių ryšių naudojimas;
- telefonu atskleidžiama asmens neidentifikuojanti informacija;
- laiškų kodavimas ir siuntimo patikra;
- darbo aplinkos pakitimai - užtikrinti tinkamą garso izoliaciją ir uždaras konsultacijų patalpas;
- konfidencialumo susitarimų pasirašymas ir aiškus konfidencialios informacijos sąrašas;
- aiškūs tvarkos aprašai ir pareigų paskirstymas sprendžiant prašymus dėl informacijos atskleidimo;
- nuolatinis darbuotojų supažindinimas ir mokymai apie grėsmes bei saugaus elgesio praktiką.
Užtikrinant konfidencialumą būtina žinoti esamas grėsmes ir iššūkius, nes jo išsaugojimas kartais kelia iššūkių, kurie skatina kurti naujus metodus darbui su konfidencialia informacija.
| Priemonė | Praktinis pavyzdys |
|---|---|
| Techninės priemonės | Duomenų šifravimas, saugūs el. paštai |
| Organizacinės priemonės | Tvarkos aprašai, konfidencialumo susitarimai, mokymai |
| Fizinės priemonės | Privatūs kabinetai, garso izoliacija |
| Etinės priemonės | Profesionalumas, atsakomybė, klientų orumo gerbimas |
tags: #informacija #apie #klienta #socialiniam #darbuotojui