Socialinis gyvenimas yra svarbi mūsų kasdienybės dalis, daranti įtaką ne tik asmeninei savijautai, bet ir profesinei sėkmei. Gebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius, suprasti kitus ir prisitaikyti prie skirtingų situacijų - tai įgūdžiai, kuriuos galime išsiugdyti ir tobulinti.
Socialinių įgūdžių galima mokytis ir juos tobulinti visą gyvenimą. Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais, tai socialinio bendravimo patirtis.
Kas sudaro socialines kompetencijas suaugus
Socialinius įgūdžius sudaro socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas), socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas), emocijų valdymas (emocijų atpažinimas, užuojauta, rūpinimasis kitais žmonėmis). Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais.
Kognityvinis intelektas (IQ) ir emocinis intelektas (EQ) koreliuoja, tačiau nėra susiję priežasties pasekmės ryšiais. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.
Socialinių emocinių kompetencijų svarba ir poveikis suaugusiųjų gyvenimui
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Gebėjimas sėkmingai bendrauti ir užmegzti ryšius daro didžiulę įtaką asmeninei ir profesinei sėkmei.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų įtaka vaikų vystymuisi
Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.
Virtuali paskaita „Emocinio intelekto lavinimas mokykloje“
Gyvenimo ciklo perspektyva: nuo vaikystės prie suaugystės
Kelias nuo vaikystės pasaulio suvokimo iki sudėtingos suaugusiųjų pasaulėžiūros yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas, apimantis kultūrinės raidos aspektus, psichologinius pokyčius ir socialines patirtis. Socialinio gyvenimo pamokos prasideda jau vaikystėje. Tėvai ir mokytojai gali padėti vaikui išmokti bendrauti per žaidimus, vaidybines situacijas ar paprastus pokalbius.
Šios išvardintos socialinės emocinės kompetencijos apima daugelio ankstesnių autorių tyrinėtas ir aprašytas socialines emocines kompetencijas (J.D. Mayer, P. Salovey, D.R. Caruso, R. D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo.
Socialinių įgūdžių pavyzdžiai ir nauda suaugusiųjų kontekste
Vaikystėje suformuoti įgūdžiai pereina į suaugusiųjų socialinį ir profesinį gyvenimą, todėl verta aiškiai matyti jų pavyzdžius ir grąžą.
| Socialiniai įgūdžiai | Pavyzdžiai | Nauda |
|---|---|---|
| Bendradarbiavimas | Žaidimas kartu, pagalba draugui | Geresni santykiai, komandinis darbas |
| Empatija | Supratimas kitų jausmų, atjauta | Stipresnės draugystės, mažiau konfliktų |
| Komunikacija | Aiškus kalbėjimas, klausymasis | Efektyvus bendravimas, problemų sprendimas |
| Konfliktų sprendimas | Derybos, kompromisai | Santarvė, taika |
SEL (socialinis-emocinis mokymasis) principai ir integravimas
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.
Taip pat skaitykite: Išlaikymo byla suaugusiųjų mokykloje: analizė
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.
Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai: 1 LYGMUO. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime. 2 LYGMUO. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami. 3 LYGMUO. Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį.
SEL ryšys su suaugusiųjų gebėjimais
Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius. Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.
Mokykla ir bendruomenė kaip suaugusiųjų kompetencijų šerdis
Socialinis kompetencijų ugdymo modelis - tai Šiaulių miesto savivaldybės sukurtas modelis, skirtas visoms įvairių tipų bendrojo ugdymo mokykloms, siekiančioms visuminio mokinių ugdymo. VšĮ Nacionalinė regionų plėtros agentūra viena iš pirmųjų Šiaulių miesto organizacijų prisijungusi prie Socialinių kompetencijų ugdymo modelio ir pasirašiusi partnerystės sutartį su Šiaulių miesto savivaldybe. Socialinių kompetencijų ugdymo (SKU) modelis pradėtas taikyti mūsų gimnazijoje 2015-2016 m. Kiekvienas gimnazistas per mokslo metus privalo dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje. Socialinė-pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu ir pasirenkama vadovaujantis prasmingumo, asmeninio tobulėjimo, socialinio teisingumo, dalyvavimo principais.
I-II klasėse - po 20 valandų per mokslo metus, III-IV klasėse - 70 valandų (III klasėje - ne mažiau nei 36 valandos, IV klasėje - 34 arba likusios valandos), šis laikas nėra įskaičiuojamas į mokinio mokymosi krūvį, tai laisvu nuo pamokų metu vykdoma veikla. Mokykloje kuriami socialiniai ryšiai veikia vaiko požiūrį į mokyklą, norą priklausyti jos bendruomenei bei poreikį tobulėti.
Taip pat skaitykite: Ar mokama globos išmoka suaugusiųjų švietimo centre besimokantiems asmenims?
Pedagogų ir tėvų socialinis-emocinis intelektas: poveikis suaugusiesiems
Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys.
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L. (2009) emocinio intelekto kompetencijomis: Patinka mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla. Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus. Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai. Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus. Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo. Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje. Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių.
Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.
Viešosios politikos vaidmuo: instituciniai žingsniai
2017 m. kovo 15 d. posėdyje, Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarstė Všį „Socialinės partnerystės centras“ ir kitų nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi Dėl socialinių įgūdžių ugdymo pamokų bendrojo lavinimo mokyklose įvedimo. Buvo pažymėta, kad socialinių įgūdžių formavimas ir tokių žinių prieinamumas yra būtinas kiekvienam vaikui. Komiteto nariai kėlė esamą mokytojų kompetencijos problemą - kiekvienas mokytojas turėtų būti kompetentingas ugdyti vaiko socialinius įgūdžius, nepriklausomai nuo jo mokomo dalyko. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad naujai priimtos Švietimo įstatymo pataisos numato mechanizmus vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti.
Emocinio intelekto tyrimai ir sąsajos su pasiekimais
Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio. Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.
Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais. Lietuvos gyventojų savivertės lygis ir laimės pojūtis yra vienas žemiausių visoje Europoje. Moksliškai įrodyta, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję.
Praktiniai metodai suaugusiesiems: kaip stiprinti socialines kompetencijas
Gebėjimas sėkmingai bendrauti ir užmegzti ryšius daro didžiulę įtaką asmeninei ir profesinei sėkmei. Socialinių įgūdžių galima mokytis ir juos tobulinti visą gyvenimą. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.
Socialinė integracija ir savivertė: visuomenės lygmens iššūkiai
Vaikystėje patirtas atstūmimas - vienas iš rizikos faktorių, kad paauglystėje vaikas gali prasčiau mokytis, turėti emocinių problemų, nusikalsti. Vaiko socialinių įgūdžių ugdymas yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir nuoseklumo. Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus. Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.
Socialinių emocinių kompetencijų svarba ir įtaka. Pagrindiniai žmogaus socialiniai emociniai gebėjimai, tokie kaip savivertė ir pagarba kitam išsivysto mokykliniame amžiuje ir daro esminę įtaką tolimesniam asmenybės formavimuisi ir elgesiui. Trys emocinio intelekto indikatoriai buvo įvertinti žemiau nei vidutiniai/normalūs: savivertė, streso valdymas ir pusiausvyra.
Virtuali paskaita „Emocinio intelekto lavinimas mokykloje“
Socialiniai ryšiai, darbo aplinka ir mokymasis
Mokykloje kuriami socialiniai ryšiai veikia vaiko požiūrį į mokyklą, norą priklausyti jos bendruomenei bei poreikį tobulėti. Mokiniai, demonstruojantys stipresnius socialinius ir emocinius įgūdžius formuoja stabilesnius ir pozityvesnius santykius su bendraamžiais, yra rečiau atstumiami, izoliuojami, rečiau patiria patyčias. Vaikai, turintys draugų, yra iš esmės laimingesni ir sėkmingesni mokykloje - turi aukštesnius pažymius, yra labiau įsitraukę į papildomas mokyklines veiklas, rečiau patenka į bėdas.
Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams. Priklausomai nuo turimos mokyklos patirties, tai procesas, kuriam gali prireikti kantrybės, lankstumo ir nusiteikimo, kad į procesą teks įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius.
Kultūrinis ir dvasinis aspektas: žmogaus raidos pilnatvė
Vaiko pasaulis dažnai yra vertybiškai ir emocionaliai spalvotas, jo suvokimas apie pasaulį turi ir dvasinį aspektą. Vaiko pasaulis yra ne tik fizinis aplinkos suvokimas, bet ir emocinė patirtis, kuri formuoja jo požiūrį į gyvenimą. Emocijos, tokios kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė, yra neatsiejama vaiko kasdienybės dalis. Emocinis intelektas, gebėjimas atpažinti ir valdyti savo bei kitų emocijas, yra esminis vaiko socialinių įgūdžių vystymosi aspektas.
Ikimokykliniame amžiuje tinkamai formuojami socialiniai įgūdžiai kuria sąlygas vaiko gebėjimams išreikšti save, veikti kūrybiškai, kurti santykius su aplinkiniais, priimti sprendimus konfliktinėse situacijose, valdyti savo veiksmus ir emocijas kritinėse situacijose. Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu).
Mokymosi ekosistema: nuo klasės iki miesto modelių
Švietimo pagalbos specialistės parenka socialinių įgūdžių užsiėmimams temas, atsižvelgiant į kiekvienos grupės mikroklimatą, esamą problematiką. Užsiėmimų metu vaikai kuria pagarbaus elgesio taisyklių knygą bei įtraukiami į diskusiją, kodėl svarbu laikytis taisyklių ir kas nutinka, kai jų nesilaikoma, aptari, kodėl svarbu žinoti savo ir kitų vardą, kaip kantriai išlaukti savo eilės. Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams.
Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus. Fizinio ugdymo metu mokytis įveikti stresą pasirinkus tinkamus fizinius pratimus. Norėdami socialinį ir emocinį ugdymą integruoti į dalykų turinį mokytojai gali rinktis palankias šiems įgūdžiams plėtoti temas, pavyzdžiui, skurdas, pagyvenusių žmonių globa, gamtosaugos aktualijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kitų ligų, susijusių su sveikos gyvensenos problemomis, paplitimas ir kt.
Virtuali paskaita „Emocinio intelekto lavinimas mokykloje“
Asmeninė atsakomybė už socialinių įgūdžių augimą
Socialinių įgūdžių ugdymo plakatas. Socialinių įgūdžių svarba vaiko raidai. Socialinių emocinių kompetencijų svarba ir įtaka. Socialiniai įgūdžiai, tokie kaip bendradarbiavimas, empatija ir komunikacija, yra ugdomi per žaidimus, grupinius užsiėmimus ir kasdienes situacijas.
Socialinių įgūdžių galima mokytis ir juos tobulinti visą gyvenimą. Gebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius, suprasti kitus ir prisitaikyti prie skirtingų situacijų - tai įgūdžiai, kuriuos galime išsiugdyti ir tobulinti.
tags: #suaugusiuju #socialiniu #kompetenciju #ugdymas