Šiandien duomenų apsauga yra viena jautriausių temų, kurią verta prisiminti kasdienėse situacijose. Vystantis socialiniams tinklams, vis dažniau internete dalinamasi informacija ne tik apie save, bet ir apie kitus sutiktus ar įdomius asmenis, nutikimus, savo, draugų bei artimųjų nuotraukomis iš bendrų renginių, giminės susibūrimų ar tiesiog internete rastų šaltinių. Vis dažniau bendrų susibūrimų metu jų dalyviai, paprašyti kartu nusifotografuoti, įspėja, kad be jų sutikimo socialiniuose tinkluose neviešintume jų nuotraukų. Todėl asmenys, saugodami savo privatumą ir siekdami užtikrinti savo teises, kontroliuoja savo asmens duomenis visais įmanomais būdais. Kodėl tokių atvejų daugėja ir, tikėtina, daugės toliau?
Jei esate aktyvus socialinių tinklų vartotojas, tikriausiai pastebėjote, kad skaitmeninėje erdvėje nuolat gausėja įvairių sukčiavimo atvejų. Šiandien sukčiai gali apsimesti mūsų artimais draugais, siųsti klaidinančias žinutes, o verslams kelia nerimą vis greičiau augantys sukčiavimo bandymai socialiniuose tinkluose. Tad kaip atpažinti šias grėsmes, jų išvengti bei apsaugoti tai, kas svarbiausia kiekvienam - savo duomenis?
Kaip apsaugoti savo duomenis internete
BDAR ir Asmens Duomenų Samprata
Čia į pagalbą ateina Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kurio vienas iš pagrindinių tikslų - asmens duomenų kontrolės sugrąžinimas į duomenų subjekto, t. y. asmens, rankas. Neretai socialinių tinklų turinio kūrėjai ir naudotojai, drąsiai skleisdami informaciją, viešindami asmens duomenis, nesusimąsto apie tai, kad gali būti laikomi asmens duomenų valdytojais (viešosios informacijos rengėjais) ir atsako už savo socialinėse paskyrose paskelbtų asmens duomenų tvarkymo teisėtumą. Be to, jie patenka į ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo sritį. Dažnai duomenų viešinimas susijęs su turinio kūrėjų ir naudotojų žinių apie tai, kas yra asmens duomenys ir kokiais atvejais tampama asmens duomenų valdytoju/tvarkytoju, trūkumu.
Pirmiausia, reikia įsivertinti, ar socialiniuose tinkluose skelbiamoje informacijoje esama asmens duomenų. Asmens duomenų sąvoką socialinių tinklų vartotojai neretai supranta gan siaurai, dažniausiai kaip vardą, pavardę ar asmens kodą. Tačiau BDAR įtvirtino itin plačią asmens duomenų sampratą. Tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai.
Todėl asmens duomenų sąvoka apima ne tik vardą, pavardę, asmens kodą, bet ir įvairiausius kitus duomenis, pagal kuriuos galime nustatyti asmens tapatybę: automobilio numerį, interneto identifikatorių, namų adresą, nuotrauką ir pan. Pavyzdžiui, asmuo internete paviešina netinkamai pastatyto automobilio su gerai matomais valstybiniais numeriais ar pamesto asmens dokumento nuotraukas. Kitaip tariant, nebūtina atskleisti asmens vardą ir pavardę, kad galėtume identifikuoti konkretų asmenį. Asmens tapatybei nustatyti galima panaudoti ir tokius duomenis kaip automobilio numeris ar vaizdo duomenys.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę?
Pavyzdžiui, vienoje iš naujausių 2022 metais išnagrinėtų su asmens duomenimis susijusių bylų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmą kartą pripažino, kad asmens duomenimis laikomi ne tik paciento ligos istorijoje pateikti duomenys apie patį pacientą, bet ir joje užfiksuoti duomenys apie paciento artimuosius, net jei jie nėra įvardyti vardais ir pavardėmis.
Svarbu žinoti ir kas laikoma asmens duomenų tvarkymu. Tai gali būti bet koks pasidalinimas užrašais, nuotraukomis, vaizdo ar garso įrašais, kuriuose esama asmens duomenų, taip padarant juos prieinamus socialiniuose tinkluose. Su duomenų tvarkymu BDAR sieja nemažai apribojimų ir pareigų asmens duomenų tvarkytojui, pavyzdžiui, gauti asmens, kurio duomenis norima paviešinti, sutikimą.
Kaip Teisėtai Skelbti Informaciją Socialiniuose Tinkluose?
Antra, nustačius, kad informacijoje, kurią norite skelbti savo socialiniame tinkle, esama asmens duomenų, reikia patikrinti, ar ši informacija bus skelbiama viešai, t. y. ar savo paskyroje esančia informacija dalinatės ne tik su savo artimiausiais žmonėmis, bet ir su plačiu ar neribotu asmenų ratu, pvz., viešose ar uždarose socialinių tinklų grupėse, kurių narių skaičius yra gan didelis. Pastaruoju atveju tokios informacijos sklaidai bus taikomos BDAR nuostatos.
Trečia, norint viešojoje erdvėje publikuoti informaciją, kurioje esama kito asmens duomenų, reikia įvykdyti bent vieną iš BDAR nurodytų teisėtumo sąlygų, pvz., gauti to žmogaus sutikimą. Sutikimu laikomas bet koks laisva valia duotas konkretus, nedviprasmiškas valios išreiškimas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Asmens duomenų gali būti paprašyta vieną kartą, tačiau jei keičiasi informacijos naudojimo tikslas, apie tai iš naujo reikia informuoti susijusį asmenį. Tačiau asmens sutikimas tam tikrais atvejais gali būti nereikalingas.
Kai kurią informaciją galima skelbti laisviau. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose (nesvarbu, ar uždaroje grupėje, ar asmeninėje paskyroje) pateikiama informacija, susijusi tik su skelbiančio asmens privačiu gyvenimu, pomėgiais, asmens nuotraukomis ar vaizdo įrašais, asmens duomenų atskleidimui taikoma namų ūkio išimtis ir BDAR nuostatos tokiai veiklai netaikomos.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Daugiau apie tai, kaip elgtis, kad socialiniuose tinkluose viešai skelbdami informaciją nepažeistume kitų asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą, galima sužinoti iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovės vaizdo komentaro, kuris yra pateikiamas čia. Plačiau apie asmens duomenų apsaugą socialinių tinklų naudotojams čia.
Šis straipsnis yra sudėtinė ES finansuojamo projekto „Darna ar konfliktas: įtampos tarp teisės į asmens duomenų apsaugos ir saviraiškos bei informacijos laisvės šalinimo link“ (angl. „Connecting not conflicting: removing the tension between personal data protection and freedom of expression and information“ - CONCON) dalis.
Asmens Duomenų Apsauga: Praktiniai Patarimai
Visų pirma vertėtų prisiminti, kad asmens tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai arba netiesiogiai. Asmens duomenys - tai bet kokia informacija, pagal kurią galime identifikuoti asmenį. Pavyzdžiui, finansinė informacija: kreditinių kortelių numeriai, PIN kodai, banko sąskaitų informacija - mokėjimų istorija, slaptažodžiai. Taip pat prisijungimų duomenys: el. pašto, soc. tinklų ir kitų svarbių paskyrų slaptažodžiai, numeris, el. paštas, profesiniai ar verslo duomenys: įvairūs dokumentai, įmonės know-how, klientų informacija.
Tačiau jei jau kartą paskelbėme tam tikrą informaciją internete, kontroliuoti tolesnį jos plitimą ir tai, kas ją gali pamatyti, tampa praktiškai neįmanoma. Todėl, norint apriboti priėjimą prie savo asmens duomenų internete, galima įsijungti anoniminį režimą naršyklėje ir mūsų veiksmai internete bus fiksuojami mažesne apimtimi, bet jeigu norėsime prisijungti prie kokios nors turinio platformos ar nusipirkti ką nors elektroninėje parduotuvėje, tai, žinoma, nepavyks išvengti pagrindinių duomenų pateikimo atliekant registraciją.
Kaip atpažinti sukčiavimo atvejus socialiniuose tinkluose?
- Apgaulingos loterijos / prizai. Paprastai - pranešimai, kad laimėjote prizą ar loteriją (kurioje nė nedalyvavote).
- Sukčiavimas prisistatant kitu asmeniu. Sukčiai apsimeta jūsų draugu, šeimos nariu ar pažįstamu naudodamiesi suklastotomis arba nulaužtomis paskyromis.
- Sukčiavimas prisistatant tiekėju ir prisidengiant techninėmis, serverio, ryšio ir panašiomis problemomis. Apsimetama tiekėjo techninės pagalbos ar klientų aptarnavimo specialistais, teigiama, kad turite su tiekėjo paslaugos tiekimu susijusių problemų, kurias svarbu išspręsti.
- Pažadai mainais už pinigų pervedimą / investavimą. Siūloma itin patraukli galimybė greitai užsidirbti didelę sumą pinigų - pvz., investuojant.
- Prašymai atlikti mokėjimą iškilus problemoms su banko sąskaita, asmens sąskaita tam tikrose įstaigose, baudos. Pranešimai apie tariamas problemas su jūsų banko sąskaita, mokesčiais ar kt. dokumentais, dažnai apsimetama valstybinėmis institucijomis ar bankais.
Kaip apsaugoti savo duomenis?
- Įjunkite 2FA (dviejų veiksnių autentifikaciją). Kiekvieną kartą bandant prisijungti prie paskyros, prireiks papildomo patvirtinimo SMS žinute ar specialia programėle.
- Naudokite sudėtingus slaptažodžius. Šie turėtų būti ne tik pakankamai ilgi, bet ir sudėtingi, sudaryti iš mažųjų ir didžiųjų raidžių, skaičių bei specialiųjų simbolių kombinacijos. Rekomenduojama reguliariai atnaujinti slaptažodžius ir vengti naudoti tuos pačius keliose skirtingose paskyrose.
- Naudokite slaptažodžių valdymo programas. Jos gali padėti saugiai generuoti ir saugoti jūsų slaptažodžius (pvz., NordPass, Dashlane, Keeper, LastPass).
- Peržiūrėkite senas, neaktyvias paskyras. Jei kai kurių paskyrų nebenaudojate, jas ištrinkite - taip sumažinsite galimybę, kad jūsų duomenys pateks į neleistinas rankas.
- Būkite atsargūs dalindamiesi asmenine informacija internete. Kuo mažiau informacijos apie save paskelbsite skaitmeninėje erdvėje, tuo mažesnė tikimybė šių duomenų nutekėjimui.
Jei vis dar turite prieigą prie nulaužtos paskyros, atidžiai peržiūrėkite visus prisijungusius įrenginius ir lokacijas bei atjunkite tuos, kurie kelia įtarimų. Stiprių ir unikalių slaptažodžių naudojimas visose paskyrose (el. pašto dėžutėje, soc. Ten, kur įmanoma, ir visose svarbiausiose paskyrose - aktyvuoti 2FA. Rekomenduojama atskirai išsisaugoti atkūrimo kodus (angl. recovery codes).
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai: kodėl reikia būti atsargiems?
Kontroliuoti savo asmens duomenis socialiniuose tinkluose galime nustatymuose pasirinkę, kas gali matyti mūsų įrašus, kokio viešumo yra mūsų paskyra.
Taigi, būkite budrūs ir saugokite savo asmens duomenis internete!
tags: #informacija #apie #asmenis #is #socialiniu #tinklu