Individuali veikla pagal pažymą - populiari, lanksti ir palyginti paprasta forma dirbti savarankiškai, tinkanti laisvai samdomiems specialistams, smulkiems paslaugų teikėjams ir pensinio amžiaus asmenims, siekiantiems papildomų pajamų ar aktyvaus užimtumo. Ji leidžia legaliai uždirbti, tvarkyti finansus paprasčiau ir išvengti sudėtingos darbdavio-darbuotojo santykių sistemos.
Kas yra individualios veiklos pažyma ir kaip pradėti?
Individualios veiklos pažyma - oficialus dokumentas, kurį išduoda Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kuris suteikia teisę asmeniui savarankiškai vykdyti pasirinktą veiklą. Pažymą išduoda VMI. Ji galioja tol, kol asmuo nusprendžia veiklą nutraukti arba sustabdyti. Leidžia vykdyti įvairias veiklas - paslaugų teikimą, prekybą, gamybą (priklausomai nuo pasirinktų ekonominės veiklos rūšių (EVRK) kodų).
Norint pradėti individualią veiklą, pirmiausia reikia užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir gauti individualios veiklos pažymą. Registruotis galima internetu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) arba atvykus į artimiausią VMI padalinį. Reikia pateikti užpildytą prašymą, planuojamos veiklos rūšį ir atitinkamą EVRK kodą. Registracija yra nemokama. Gavus pažymą, galima iš karto pradėti veiklą ir gauti pajamas.
Apskaita ir pagrindiniai principai
Nuo pirmos dienos rekomenduojama tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą. Apskaitai vesti - tobulai tinka sąskaita123. Svarbiausia, kad visos gautos pajamos ir patirtos išlaidos būtų užfiksuotos laiku ir pagrįstos dokumentais. Individualios veiklos mokesčiai galutinai apskaičiuojami pateikiant metinę pajamų deklaraciją GPM311.
Metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos (MIVAP) apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų (uždirbtų) ir tai veiklai patirtų išlaidų (leidžiamų atskaitymų). Alternatyva - leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30% gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Gyventojas, pasirinkęs 30% režimą, neprivalo turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla Lietuvoje
Leidžiami atskaitymai
- ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos (skaičiuojant nusidėvėjimą);
- perparduodamų prekių, sunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių įsigijimo išlaidos;
- veikloje naudojamo turto eksploatavimo, remonto, nuomos išlaidos;
- reklamos, komandiruočių, palūkanų, įrankių įsigijimo išlaidos;
- samdomų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos;
- socialinio draudimo, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos ir kitos išlaidos.
Mokesčių sistema individualioje veikloje (pagrindiniai tarifai ir taisyklės)
Iki 2026 m. individualios veiklos pajamos buvo apmokestinamos fiksuotu 15% GPM tarifu. Naujajai mokesčių reformai įsigaliojus, individualios veiklos apmokestinimas keičiasi - taikomi progresiniai tarifai ir naujos taisyklės. Nuo 2026 m. įsigalioja progresinis apmokestinimas 20, 25 ir 32 proc., tačiau modelyje taip pat įvedamas pajamų mokesčio kreditas (PMK), todėl faktiškai mažesnėms pajamoms gali būti taikomas žemesnis efektyvus tarifas.
2026 m. GPM modelis: iki 20 000 Eur apmokestinamųjų pajamų faktiškai taikomas 5% GPM; pajamoms viršijus 20 000 Eur tarifas didėja, kol pasiekiant tam tikrą ribą taikomas aukštesnis tarifas. Tai reiškia, kad 2026 m. individualios veiklos GPM modelis jau nebeapsiriboja senąja 5-15 % tvarka.
GPM individualioje veikloje skaičiuojamas nuo apmokestinamųjų pajamų (AP). GPM apskaičiuojamas pagal formulę, kur GPM = MIVAP x tarifas - PMK. PMK skaičiavimas: jei MIVAP neviršija 20 000 Eur, PMK = MIVAP x 0,1; jei MIVAP viršija 20 000 Eur, PMK mažėja pagal nustatytą formulę. Jei PMK gaunama neigiama suma, laikoma, jog PMK = 0.
PVM prievolė
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) prievolė neatsiranda vien dėl to, kad įregistruota individuali veikla. Prievolė atsiranda, kai per praėjusius arba einamuosius kalendorinius metus Lietuvoje PVM apmokestinamų sandorių vertė viršija 45 000 Eur (siūloma didinti iki 55 000 Eur). Atskira riba taikoma prekių įsigijimui iš kitų ES valstybių narių - 14 000 Eur.
Socialinio draudimo įmokos: VSD ir PSD
PSD tarifas yra 6,98 % ir skaičiuojamas nuo 90 % apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, laikant, kad esate draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jei privalomuoju sveikatos draudimu esate nedraustas, kas mėnesį papildomai turite sumokėti PSD įmoką, sudarančią 6,98 % MMA. 2026 m. minimali mėnesio įmoka - 80,48 Eur, o šiuo metu MMA pradžioje minėtas pavyzdys reiškia 72,45 Eur.
Taip pat skaitykite: Individualios veiklos nedarbingumo išmokos
VSD įmokos individualioje veikloje skaičiuojamos nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų. 2026 m. tarifas yra 12,52 %, jei nekaupiama papildomai pensijai; 15,52 %, jei kaupiama pensijai papildomai ir mokama 3 % įmoka. VSD įmokos yra socialinių garantijų pagrindas: nuo jų priklauso pensijų stažas ir teisė į ligos, motinystės bei tėvystės išmokas.
VSD ir PSD įmokoms taikomos „lubos“ - PSD ir VSD įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 43 VDU. Siūloma „Sodros“ lubas didinti iki 60 VDU pagal kai kuriuos pasiūlymus reformose.
Mėnesiniai mokėjimai ir perskaičiavimai
- Kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokamos 6,98% dydžio PSD įmokos nuo minimalios mėnesinės algos (jei nėra kito draudimo pagrindo);
- Pasibaigus metams PSD perskaičiuojamas pagal faktiškai deklaruotas pajamas; mokėtinos PSD ir VSD įmokos deklaruojamos iki kitų metų gegužės 1 d. (ar įstatymuose nurodytos artimiausios darbo dienos);
- Pavėluotas deklaravimas ar pavėluotas mokėjimas reiškia skolą ir delspinigius.
Pensijų reforma ir jos ryšys su individualia veikla
Nuo 2026 m. prasidėjus mokestinei reformai keičiasi ir sąsajos tarp mokesčių mokėjimo ir pensijų kaupimo. VSD įmokos, mokamos vykdant individualią veiklą, tiesiogiai susijusios su pensijų stažu. Jei per metus sumokama įmoka „Sodrai“ nuo 12 minimalių mėnesinių atlyginimų ar didesnės sumos, įskaitomas vienerių metų stažas. Jei sumokama nuo mažesnės sumos - įskaitomas proporcingai mažiau. Nemokant VSD įmokų, stažas apskritai neskaičiuojamas.
Senatvės pensijos dydis nuo papildomų pajamų, gautų iš individualios veiklos ar verslo liudijimo, paprastai nesumažėja. Tačiau jei asmuo vykdydamas veiklą moka VSD įmokas - šios įmokos prisideda prie papildomo stažo ir gali turėti teigiamos įtakos būsimiems pensijos perskaičiavimams. Savanoriškai mokamos VSD įmokos gali užtikrinti ne tik didesnę pensiją ateityje, bet ir suteikti galimybę gauti papildomą išmoką už ankstesnius mėnesius: pensija perskaičiuojama iki liepos mėnesio ir skirtumas už laikotarpį nuo sausio 1 d. išmokamas kartu.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Pensininkai ir mokestinės lengvatos
Pensijinio amžiaus asmenims, kurie vykdo individualią veiklą ar dirba su verslo liudijimu, taikomos palankios mokestinės sąlygos. Jei asmuo yra draudžiamas valstybės lėšomis (pvz., gauna senatvės pensiją), jam nereikia kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmokų už individualią veiklą pagal pažymą. Vykdant veiklą su verslo liudijimu, PSD įmokos mokamos tik už faktiškai galiojusio liudijimo dienas.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas dirbant pensijoje
Pensininkai gali savanoriškai mokėti VSD įmokas, jei nori papildomai kaupti pensijų stažą. Tokiu atveju reikia pateikti SAV pranešimą „Sodrai“. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) vis tiek reikia mokėti nuo individualios veiklos pelno. VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis pažymi: „Jei asmuo sukakęs pensijos amžių yra draustas valstybės lėšomis iš VLK, tuomet PSD įmokų mokėti nereikia. Verslo liudijimo atveju PSD mokama tik už faktiškai vykdytos veiklos dienas.“
Kokios veiklos dažniausiai pasirenkamos pensininkų?
Populiarios veiklos sritys vyresnio amžiaus žmonėms - rankdarbiai ir amatai (mezgimas, siuvimas, medžio dirbiniai), smulkios remonto paslaugos, sodininkystė, daržininkystė, prekyba mugėse ar internetu, taip pat profesinės konsultacijos (buhalterija, teisė, vertimai). Šios srities pasirinkimą lemia galimybė monetizuoti hobį, naudoti sukauptą patirtį ar dirbti mažomis apimtimis.
| Veiklos sritis | Kodėl patraukli | Dažniausia forma |
|---|---|---|
| Rankdarbiai ir amatai | Mažos pradžios investicijos, pomėgio monetizavimas | Prekyba mugėse, internetu |
| Mažos remonto paslaugos | Didelė paklausa vietos bendruomenėse | Individuali veikla pagal pažymą |
| Profesinės konsultacijos | Galimybė išnaudoti sukauptas žinias | Individuali veikla pagal pažymą |
| Prekyba internetu | Darbas iš namų, platesnė auditorija | E. prekybos platformos |
Praktiniai patarimai pradžiai ir veiklos valdymui
- Įvertinkite savo stipriąsias puses - profesinė patirtis, įgūdžiai ar pomėgiai gali būti paversti paslauga ar produktu.
- Išsiaiškinkite, kokia veiklos forma labiau tinka - individuali veikla pagal pažymą ar verslo liudijimas.
- Jei reikalingi leidimai (higienos pasas, maisto tvarkymo pažymėjimas ir kt.), pasirūpinkite jais iš anksto.
- Tvarkykite apskaitą nuo pirmos dienos; naudokite apskaitos įrankius, pvz., Sąskaita123, kad supaprastintumėte sąskaitų išrašymą ir išlaidų sekimą.
- Apsvarstykite, ar mokėti VSD savanoriškai - tai gali padidinti pensijos dydį ateityje.
- Stebėkite PVM ribas (45 000 Eur ir 14 000 Eur ES pirkimams) ir laiku registruokitės PVM mokėtoju, jei reikia.
- Neatidėliokite sprendimų dėl mokesčių strategijos - mokesčių reforma 2026 m. keičia tarifus ir apskaičiavimo būdus, tad verta pasiruošti laiku.
Kaip pasikeis mokesčių našta po reformos?
Skirtumas atsiranda viršijus 50 000 EUR metinių individualios veiklos pajamų ribą ir nuo 2026 m. mokestinė našta didėja. Metinės pajamos 200 000 EUR uždirbantiems gyventojams mokestinė našta 2026 m. didės net 5,3 proc. Šis skirtumas didės dar daugiau uždirbantiems asmenims; pvz., 1 mln. EUR pajamų uždirbantiems asmenims mokestinė našta 2026 m. padidės virš 10 proc. lyginant su 2025 m.
Nuo 2026 m. pirmuosius du mokestinius laikotarpius bus taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas mažosioms bendrijoms (ir kitiems apmokestinimams), jei pajamos neviršys 300 000 EUR; vėlesniais metais būtų taikomas 7 proc. pelno mokesčio tarifas. Paskirstant mažosios bendrijos pelną, dividendai būtų apmokestinami fiksuotu 15 proc. GPM tarifu.
Reikšmės dirbantiesiems savarankiškai
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, mokestinė našta priklauso nuo uždirbto pelno, pasirinkto išlaidų pripažinimo būdo ir socialinio statuso. 30 % modelis dažniausiai naudingas tada, kai veikla turi mažai realių sąnaudų (konsultacijos, IT, dizainas), o faktinių išlaidų modelis - kai veikloje daug kuro, prekių savikainos, įrangos ar žaliavų.
Praktiniai atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
- Kada tiksliai reikia sumokėti individualios veiklos mokesčius? Individualios veiklos pajamos deklaruojamos metinėje GPM311 deklaracijoje iki kitų metų gegužės 1 d., o jei ši diena yra ne darbo diena - iki artimiausios darbo dienos.
- Ar reikia mokėti PSD kas mėnesį, jei dirbu ir pagal darbo sutartį? Dažniausiai ne. Jei žmogus jau draudžiamas sveikatos draudimu per darbo santykius, minimalaus kasmėnesinio PSD mokėti nereikia.
- Kaip keičiasi GPM tarifas, kai pelnas viršija 20 000 eurų? Nuo 2026 m. iki 20 000 Eur apmokestinamųjų pajamų faktinis GPM yra 5 %. Viršijus šią ribą, taikomi didesni tarifai pagal progresinę struktūrą.
- Kada privaloma registruotis PVM mokėtoju? Prievolė atsiranda, kai per praėjusius arba einamuosius kalendorinius metus PVM apmokestinamų sandorių vertė Lietuvoje viršija 45 000 Eur.
- Ar reikia mokėti mokesčius, jei per metus negavau jokių pajamų? Jei nebuvo apmokestinamųjų pajamų, GPM ir nuo pelno priklausančios VSD įmokos gali nesusidaryti.
Neatidėliokite sprendimų ir laiku susiplanuokite mokesčių strategiją. Apsvarstykite, ar pasirinkti 30% atskaitymų režimą ar faktinius leidžiamus atskaitymus, įvertinkite PSD/VSD draudimo būklę bei galimas pensijų kaupimo pasekmes. Apskaitos vedimui pasitelkite patikimus įrankius ir specialistų konsultacijas - taip išvengsite klaidų, pavėluotų mokėjimų ir papildomų išlaidų.
tags: #individuali #veikla #pensiju #reforma