Policija diegia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje elektroninę sistemą bei ketina įsigyti pagalbos mygtukus, kurie būtų nemokamai išdalijami esamoms bei potencialioms smurto šeimoje aukoms. Policija siekia įsigyti per tūkstantį elektroninių įrenginių, kuriais būtų galima pranešti apie smurto pavojų.
Kaip veikia pagalbos mygtukas
Visos aliarmo sistemos principas yra toks, kad galimai ar esančiai smurto aukai, siekiant išvengti pakartotinės smurto apraiškos, bus duodamas, įvertinus pagal atitinkamą metodiką, pagalbos mygtukas, kurį galimai smurto aukai paspaudus gresiant pavojui, bus atitinkamai aktyvuojamas pagalbos signalas į policijos operatyvaus valdymo padalinius. Policijos pareigūnai, sėdintys prie monitorių ir matantys vieningą pajėgų valdymo sistemą, pamatys pagalbos šauksmą, į jį reaguos, pasiųs ekipažą, ir tuo pat metu matys, kas yra smurto auka, jos fizinę buvimo vietą, ir kokia potenciali grėsmė jai gresia - informaciją apie galimą smurtautoją.
Paspaudus mygtuką, jis iškart aktyvuosis - Vieningos pajėgų valdymo sistemos žemėlapyje užsidegs signalas, budėtojas matys informaciją apie auką, kas yra galimas smurtautojas, kokios jam taikomos apsaugos priemonės, koks rizikos laipsnis ir visą reikalingą informaciją - vykdydami pareigūnai jau žinos, su kuo jie gali turėti reikalų.
Iš tokio aparato sklindantis signalas iš karto siunčia informaciją apie pagalbos reikalingo žmogaus buvimo vietą, o policijos pareigūnas tuo metu gali nedelsdamas į tą vietą pasiųsti policijos pajėgas. Budėtojai nedelsdami siunčia policijos ekipažą į patį skubiausią, vadinamosios A kategorijos, įvykį, į kurį atvykstama ne vėliau nei per 12 minučių.
Šių prietaisų veikimo ypatumas - jie leis fiksuoti aukos buvimo vietos koordinates, judėjimo kryptį bei perduoti visą informaciją į policijos registrą bei Vieningos pajėgų valdymo sistemos žemėlapį. Policijos budėtojai matys net tai, kuria kryptimi juda asmuo, turintis pagalbos mygtuką. „Žmogų bus galima surasti su juo net nekontaktuojant“, - sakė pareigūnai.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Techniniai ir organizaciniai aspektai
Vienas iš reikalavimų tiekėjams - jei įrenginys bus ne ryšio zonoje, pagalbos signalas policiją turėtų pasiekti iškart, kai ryšys bus atkurtas. Pagalbos mygtukams, jų integravimui į policijos informacines sistemas, pareigūnų apmokymams bei kitam pasiruošimui iš viso numatyta 240 tūkst. eurų. 240 tūkst. eurų investicijos šių prietaisų sistemai įdiegti Lietuvą pasieks iš Norvegijos fondų.
Bus dvi žmonių kategorijos: pirmoji bus tų žmonių, kurie jau patyrė smurtą ir yra galimybė pakartotiniam arba galimam smurto atsiradimui. Tokiems žmonėms ir bus išduodami pagalbos mygtukai. Policijos darbuotojai pagal atitinkamas metodikas turėtų atrinkti didžiausią rizikos veiksnį turinčias smurto aukas dėl pakartotinio arba galimo smurto. Kalbu apie šeimas, kurių artimoje aplinkoje gali būti smurto atvejų.
Pagalbos mygtukus žmonės galės turėti su savimi, kad ir kur būtų. Grėsmės akivaizdoje paspaudus mygtuką pagalbos prašymas bus siunčiamas policijai. Mygtuką galima bus pasikabinti ant kaklo, segėti ant rankos, slėpti kišenėje ar rankinėje.
Prevencinė reikšmė ir užsienio patirtis
Ši reagavimo į pagalbos šauksmą sistema diegiama pagal norvegų pavyzdį bendradarbiaujant su Norvegijos nacionaline policija. Norvegijos policijos tikinimu, sistema pasiteisino, ji esą taip pat svarbi prevenciniu požiūriu, nes potencialius smurtautojus nuo aktyvių veiksmų neretai atbaido vien žinojimas, jog auka turi tokį įrenginį.
Pagalbos mygtukų sistema Norvegijoje pradėjo veikti 2004-aisiais. 2010-aisiais pagalbos mygtukus policija išdavė net 1651 atveju, o 2013 tokių atvejų būta 180. Nacionalinis policijos direktoratas dar 2007-aisiais pradėjo bandomąjį projektą, skirtą pagalbos gavimo bei elektroninei smurtautojų stebėsenai gerinti. Siekiant apsaugoti aukas ir leisti joms gyventi įprastą gyvenimą, dažniau naudojami stebėjimo prietaisai, tokie kaip specialios elektroninės apyrankės.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios pagalbos pradininkas
Privalumai realiame gyvenime
Jei potenciali smurto auka turi skubios pagalbos įrenginį, policijos budėtojai, jam suveikus, iš karto žino, kur vyksta smurtas. Be to, kol šis mygtukas nuspaustas, jie girdi aplinkos, iš kurios kviečiama pagalba, garsus. Gavęs pagalbos signalą budėtojas sistemos ekrane matys ne tik informaciją apie auką, bet ir kas yra galimas smurtautojas, kokios jam taikomos apsaugos priemonės, koks rizikos laipsnis ir visą kitą reikalingą informaciją.
Ši naujovė taip pat yra prevencinė priemonė, nes smurtautojas, sužinojęs, kad auka turi prietaisą, gali būti atgręžtas nuo tolesnių veiksmų. Pareigūnai teigia, kad apie tai, kad gali būti saugoma, informuos ir smurtautoją - tai bus tam tikras priminimas, kad jei jis kels grėsmę galimai smurto aukai, kontakto su policijos pareigūnais išvengti nepavyks.
Praktiniai pavyzdžiai ir duomenys
Klaipėdos apskrities VPK prižiūrimoje teritorijoje, pirmųjų sausio dienų duomenimis, išdalinti 23 pagalbos mygtukai. Praėjusių metų spalį smurto namuose bijantys gyventojai jų buvo paėmę 17. Taigi per 2017 m. spalio - gruodžio mėnesius Klaipėdos apskr. VPK išduoti dar 6 pagalbos iškvietimo elektroniniai įrenginiai. Daugiausiai pagalbos mygtukų mūsų apskrityje šiuo metu yra išdavę Klaipėdos ir Plungės rajonų policijos komisariatų pareigūnai.
Policija jau turi pirmojo pusmečio duomenis apie galimus smurto atvejus artimoje aplinkoje. Per pirmąjį šių metų pusmetį esame sulaukę apie 18 tūkst. pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Tiek turėjome per visus 2012 metus, kai smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo tik įsigaliojęs.
Trūkumai, rizikos ir kritikos aspektai
Paklaustas apie tokios sistemos trūkumus pašnekovas sakė, kad problemų gali kilti dėl piktnaudžiavimo. „Blogai, jeigu žmonės spaudinės šiuos mygtukus be reikalo ar duos juos pažaisti vaikams. Į tai bus reaguojama, o prieš išduodami pagalbos mygtukus supažindinsime su jų veikimu ir aplinkybėmis, kada reikia kviesti pagalbą. Jeigu pagalba daug kartų bus kviečiama be reikalo, pareigūnai, gavę signalą, gali pamanyti, kad štai vėl žaidžiama, tad instruktažas būtinas. Noriu pabrėžti, kad bus reaguojama į kiekvieną paspaudimą“, - teigė pareigūnai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo pagalbos formos
Vilniaus moterų namų direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė buvo skeptiškai nusiteikusi projekto atžvilgiu. Pasak jos, susisiekimas su policija tokiais atvejais nėra problema, tad pagalbos mygtukai, anot pašnekovės, būtų tik pinigų švaistymas. „Tai greičiausiai yra populizmas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stygiaus Lietuvoje apraiška. Mes kalbame su kitomis šalimis, kurių sistema yra kitokia, ir ten, pamatę blizgutį, bandome už labai ribotas lėšas įsigyti ir pernešti jį į tėvynę Lietuvą. (...) Bėda yra ta, kas atsitinka ir neatsitinka po skambučio“, - teigė ji.
Taip pat keliama problema, kad mygtukas, kabantis ant kaklo, visam pasauliui rodo - mano šeimoje yra smurtaujama. Vėl viskas sukraunama aukai, o kur smurtautojo atsakomybė? Teisingiau būtų veikti užkertant kelią smurtautojui, o ne verčiant moralinę ir fizinę atsakomybę aukai.
Pagalba aukai - platesnis kontekstas
Specializuoti pagalbos centrai moterims pagalbą teikia. Dažnai pagalba moteriai prasideda nuo darbo su ja pačia, ypatingai tuomet, jei ji daugelį metų gyvena toje aplinkoje, kartais nesuprasdama, kad prieš ją smurtaujama. Galbūt tai yra ekonominis smurtas - negebėjimas disponuoti pinigais, dėl to ją suvaržant.
Aukoms daromas spaudimas taikytis. Pagalbą smurto aukoms teikiantys nevyriausybinių organizacijų darbuotojai pastebi, kad su smurto artimoje aplinkoje atvejais dirba neapmokyti tyrėjai, kurie dažnai turi išankstinių nuostatų aukos atžvilgiu ir vadovaujasi įtariamojo nekaltumo prezumpcija. Aukos nusivilia ir nebesikreipia pagalbos - atsiranda bejėgiškumo pojūtis, nes jų pastangos nedavė laukiamo rezultato, o tam tikrais atvejais net pablogino padėtį dėl smurtautojo keršto ir įtikėjimo nebaudžiamumu.
Praktinė pagalba turi apimti ne tik greitą reaguotą operatyvinių pajėgų išsiuntimą, bet ir nuoseklią teisinę ir socialinę priežiūrą: darbo su auka, pastovią gyvenamąją vietą, finansinę paramą, apsaugą nuo sugrįžtančio smurtautojo. „Jeigu auka ar galima auka matys artėjantį pavojų arba jaus grėsmę, ji galės paspausti mygtuką. Policijos pareigūnai matys šį signalą savo pajėgų valdymo sistemoje. Taip pat būtent kartu su tuo signalu ateis informaciją apie tikslią tos aukos arba galimos aukos buvimo vietą“, - aiškina pareigūnai.
Rekomendacijos ir tolimesni žingsniai
Projekto veiklos grindžiamos visuomenės apklausa dėl pagalbos teikimo galimybių bei moksliniu tyrimu dėl tokios pagalbos kokybės bei prieinamumo. Atsižvelgiant į esamą situaciją organizuojama informacinė kampanija, kurios uždavinys - kelti visuomenės nepakantumą smurtui, skatinti jo atpažinumą, keisti stereotipinį požiūrį į smurto aukas, viešinti specializuotos pagalbos centrų teikiamas pagalbą ir paslaugas smurto aukoms.
Siekiama padidinti smurto artimoje aplinkoje aukoms teikiamos pagalbos prieinamumą ir kokybę - organizuojami mokymai visų Lietuvos savivaldybių, valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, dirbantiems smurto artimoje aplinkoje problematikos srityje. Pagalbos smurto aukoms kokybei užtikrinti organizuojami specialūs mokymai bei supervizijos specializuotos pagalbos centrų darbuotojams.
Siekiant įvertinti teikiamos pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims kokybę bei prieinamumą ir parengti rekomendacijas dėl jų tobulinimo bus atliktos reprezentatyvios viešosios nuomonės apklausos ir mokslinis tyrimas. Viena kitą papildančios veiklos nuosekliai sieks pokyčio - išaugs visuomenės nepakantumas smurto artimoje aplinkoje apraiškoms.
Alternatyvūs ar papildomi sprendimai
Buvo svarstytos ir kitos priemonės, pvz., elektroninės apyrankės smurtautojui, kurios stebi atstumo laikymąsi arba kitokios teisinės priemonės, tokios kaip apsaugos nuo smurto orderis, kuri leis greitai taikyti apribojimus be ilgo baudžiamojo proceso vilkinimo. Toks sprendimas galėtų užtikrinti greitą prevenciją ir apsaugą aukai be ilgų ikiteisminių tyrimų uždelsimo.
Santrauka
Pagalbos mygtukų sistema siūlo technologinį sprendimą, leidžiantį greitai nustatyti pagalbos kreipėjo vietą ir pateikti budėtojams papildomą informaciją apie riziką, taip pagerinant operatyvų reagavimą į smurto atvejus. Kartu būtinas nuoseklus teisinis, socialinis ir psichologinis palaikymas, kad technologinė priemonė duotų ilgalaikę naudą aukoms ir tikrai mažintų smurto pasekmes.