Nykstantys gamtiniai ištekliai, aplinkos tarša, neracionalus resursų naudojimas, socialinė nelygybė yra akivaizdūs faktai, įrodantys, kad dabartinis ekonomikos modelis vis labiau neatitinka visuomenės interesų ir neįvertina būsimų kartų poreikio. Tam reikalingas darnus vystymasis, kompromiso siekimas tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių visuomenės tikslų ir interesų, tarp skirtingų kartų interesų, tarp tos pačios kartos žmonių, gyvenančių skirtinguose pasaulio regionuose ir užtikrinti gerovę visiems pasaulio žmonėms.
Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) - darnaus vystymosi pagrindas tai tokią įmonių elgseną, kai jos į savo esminę, pagrindinę veiklą savanoriškai įtraukia socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai principais. Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Priimdama sprendimus ir vykdydama veiklą socialiai atsakinga organizacija atsižvelgia į suinteresuotų šalių lūkesčius, laikosi teisės aktų ir tarptautinių normų, prisideda prie darnios plėtros ir visuomenės gerovės kėlimo.
Socialinės atsakomybės samprata ir raida
Socialinė atsakomybė tai yra viena svarbiausių moralės ir darnaus vystimosi sąvokų jis apibrėžiamas kaip etikos ir teisės kategorija, atspindi specifinį socialinį, t.y. Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) - tai visuomeninė atsakomybė, asmenybės ir visuomenės, jos įvairių institucijų sąmoningai formuojamų santykių forma - pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigas ir taikyti socialines sankcijas esant tam tikroms teisumo ar kaltumo sąlygoms. Socialiai atsakingi žmonės ir įvairios organizacijos elgiasi etiškai, kelia socialinės, kultūrinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir kitus klausimus.
Kintanti socialinės atsakomybės samprata atspindi konkretaus laikotarpio visuomenės rūpesčius, aktualijas ir lūkesčius organizacijų atžvilgiu. Iš pradžių socialinė atsakomybė buvo suprantama kaip labdara, vėliau sąvoka išsiplėtė į etišką darbdavystę ir sąžiningą verslą, dar vėliau - į žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, darnios plėtros ir kitas sritis. Organizacijų socialinės atsakomybės samprata formavosi 19 a. pradžioje, pvz., J. Benthamo teorijoje, išdėstytoje veikale Deontologija, arba mokslas apie moralę (Deontology, or the Science of Morality, išleista 1834).
ĮSA principai ir praktiniai veiksmai
Pagrindiniai principai čia bus etiškas elgesys, pagarba žmogaus teisėms, aplinkosauga ir skaidrumas vykdant veiklą. Socialiai atsakingos organizacijos, žinodamos kur daro didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip šį poveikį mažinti, bet ir socialinę atsakomybę integruoti į įmonės veiklos strategiją. Taigi, siūloma griauti savanoriškos įmonių socialinės atsakomybės mitą ir vietoj to kalbėti apie tvaraus verslo skatinimą, kuriant ir puoselėjant įmonės darbuotojų tarpusavio pagarbos vertybę.
Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos
Įmonės, kurios kuria ilgalaikį verslo tikslą, suvokia, kad socialinės atsakomybės veikla - ne tik nėra „brangus malonumas“, bet ir padeda sutaupyti, sudaro palankias sąlygas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ateityje. Tinkamas pavyzdys galėtų būti logistinės įmonės sandėlio apšvietimo keitimas į taupų ir draugišką aplinkai. Įmonė, kuri įvertina, kad vienas iš didžiausių jos daromų neigiamų poveikių aplinkai yra didelis CO2 išmetimas į aplinką, pakeitus sandėlio apšvietimą į taupų ir draugišką aplinkai, jau po metų gali džiaugtis ne tik sumažėjusia sąskaita už elektros energiją, bet ir sumažėjusiu CO2 išmetimo kiekiu, o įmonės darbuotojų pasodintas medelių kiekis įprasmintų šios veiklos tęstinumą.
ĮSA darnaus vystymosi tikslų integracija
Prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įmonė prisideda įvairiomis priemonėmis: puoselėja saugią ir sveiką darbo aplinką, skatina darbuotojų fizinę ir emocinę gerovę bei sveiką gyvenseną, užtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi. Įmonė užtikrina lygias teises ir vienodas galimybes įsidarbinti bei siekti profesinio augimo, laikosi nediskriminavimo principų, nepaisant asmens lyties, amžiaus, kilmės, įsitikinimų ar kitų teisės aktuose saugomų požymių.
Kita veiklos kryptyje įmonė kuria organizacinę kultūrą, grindžiamą pagarba žmogaus teisėms, atsakomybe ir bendradarbiavimu, investuoja į darbuotojų profesinių kompetencijų stiprinimą ir asmeninį tobulėjimą bei užtikrina aiškius, skaidrius ir objektyvius darbo apmokėjimo principus. Siekiama kurti ilgalaikę vertę ir užtikrinti veiklos tvarumą bei atsparumą, diegiant inovatyvius sprendimus veiklos efektyvumui didinti ir renkantis aplinkai draugiškus sprendimus.
Bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, įmonė taiko ne tik kokybinius, bet ir atsakingos bei tvarios veiklos kriterijus, užtikrina atsakingą atliekų rūšiavimą ir tvarkymą, organizuodama viešuosius pirkimus vadovaujasi žaliųjų pirkimų principais. Diegiamos priemonės, didinančios visuomenės, indėlininkų ir investuotojų prieinamumą prie teikiamų paslaugų, užtikrina skaidrią, atsakingą ir etišką veiklą bei stiprina visuomenės finansinį švietimą ir informuotumą.
Nauda verslui ir visuomenei
Socialinės atsakomybės nauda apima daug aspektų. Verslui ji generuoja aukštesnę darbuotojų motyvaciją, didesnį jų įsitraukimą, padeda laimėti kovą dėl talentų. Ypač naujosios kartos darbuotojai organizacijose ieško platesnės prasmės, todėl siauras, vien tik pajamų auginimu paremtas verslo modelis jau nebėra didelis privalumas. Patikimo verslo įvaizdis padeda ne tik įgyti klientų, geriausių darbuotojų lojalumą, bet ir pritraukti naujas investicijas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas IĮ
Įmonių socialinė atsakomybė gali paveikti įmonės pardavimus ir klientų lojalumą, naujų darbuotojų prisitraukimą, sumažinti teisinę riziką, gerinti įmonės reputaciją, kurti inovacijas. Tai skatina jų lojalumą įmonei, mažina personalo kaitą ir didina bendrą pasitenkinimą atliekamu darbu. Organizacijos yra skirtinguose brandos etapuose, o norint ne deklaratyvių teiginių, bet tikros ir stiprios socialinės atsakomybės politikos, reikia krypties, resursų, kompetencijų.
Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Nacionalinio Airijos universiteto (Galvėjus, Airija) 2024 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad socialinė įmonės atsakomybė turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį darbuotojų motyvacijai. Net 76 % darbuotojų jautė didesnę motyvaciją ir įsitraukimą į darbą, dirbdami įmonėse, kurios aktyviai įgyvendina CSR strategijas. PwC 2023 m. nustatė, kad investuotojai yra labiau linkę investuoti į tas įmones, kurios aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės strategijas.
Praktiniai įmonių pavyzdžiai Lietuvoje
Praėjusiais metais pagrindinį NAVA apdovanojimą „Metų socialiai atsakingiausia įmonė 2022“ pelniusios įmonės UAB „SDG“ atstovės Rūtos Jasienės įsitikinimu, įvertinimas didžiausią pridėtinę vertę sukuria bendrovės darbuotojams, - jie didžiuojasi įmone, nes jaučiasi esantys tų socialinių vertybių dalimi. Pasak jos, jau pats NAVA paraiškos pildymas - gera proga įsivertinti bendrovės veiklos sritis.
„SDG“ įkurtas Profesinės sveikatos departamentas rūpinasi atstatomąja darbuotojų sveikata, tad psichologų paslaugomis gali naudotis ne tik klientai, tačiau nemokamai ir bendrovės darbuotojai. Pernai „SDG“ įkurtas Tvarumo departamentas, teikiantis paslaugas įmonėms, tačiau ir visas „SDG“ kolektyvas įsitraukė į gamtosaugines iniciatyvas.
„Metų bendruomeniškiausios įmonės 2022“ apdovanojimą pelniusi UAB „Coherent Solutions“ sukūrė paramos Ukrainos pabėgėliams skirstymo platformą; bendrovės darbuotojai savanoriškai prisidėjo prie daugybės iniciatyvų, organizuoja lektorių-psichologų paskaitas, dviračių ir pėsčiųjų žygius, remia „Maisto banko“ iniciatyvas bei kitus projektus.
Taip pat skaitykite: Viešieji pirkimai ir socialinės įmonės
UAB GVT LT 2022 m. laimėjusi „Aplinkai draugiškiausios įmonės“ apdovanojimą taiko biologinius valymo metodus, įsirengė saulės elektrinę, diegia ISO 14001:2015 aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir vykdo nuolatinį požeminio vandens bei oro parametrų monitoringą. AB „Detonas“ tvarumą supranta kaip atsakingą, ilgalaikę vertę kuriantį veiklos principą, apimantį darbuotojų saugą ir gerovę, poveikio aplinkai mažinimą, skaidrią valdyseną bei atsakingą santykį su klientais ir bendruomenėmis.
Mitos apie socialinę atsakomybę
Mitas Nr. 1: socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas. Ar įmonė, kuri prisidėjo įrengiant, pavyzdžiui, vaikų globos namų patalpas, gali pelnytai didžiuotis socialiai atsakingos įmonės titulu? Ir taip, ir ne. Taip, jei įmonės darbuotojai dalyvavo įrengdami patalpas, dažė sienas, bendravo su vaikais. Ne, jei paramai skirtos lėšos buvo pervestos į nurodytą sąskaitą, o įmonės darbuotojai nieko apie tokį projektą nėra girdėję. Tokiu atveju tai - filantropija, o ne socialinės atsakomybės veikla.
Mitas Nr. 2: socialinė atsakomybė - tik didelėms (tarptautinėms) įmonėms. Socialiai atsakingo verslo plėtra Lietuvoje stebima jau ne pirmus metus. Tačiau net ir mažesnės įmonės, pavyzdžiui, kirpykla ar nedidelė baldų įmonė, gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas ir taip džiaugtis išaugusiu darbuotojų lojalumu bei klientų pasitikėjimu. Patirtis rodo, kad mažesnėms įmonėms vykdyti socialinės atsakomybės veiklas yra netgi paprasčiau nei didelėms.
Mitas Nr. 3: socialinės atsakomybės veiklos yra brangios. Nemažas būrys vadovų vis dar nesidomi socialinės atsakomybės veiklomis iš anksto turėdami nuostatą, kad tai yra pinigų švaistymas ir jų įmonė „negali sau to leisti“. Tačiau įmonės, kurios kuria ilgalaikį verslo tikslą, suvokia, kad socialinės atsakomybės veikla padeda sutaupyti ir užtikrinti tęstinumą.
Mitas Nr. 4: darbuotojui svarbu atlyginimas, o ne įmonės socialinės atsakomybė. Tyrimai rodo, kad darbo aplinka, galimybė padėti kitiems, realizuoti savo idėjas, pozityvus darbdavio požiūris į darbuotoją motyvuoja labiau nei augantis atlyginimas. Praktika rodo, kad socialiai atsakingoje įmonėje dirbančio darbuotojo lengvai nesuvilios konkuruojančios įmonės atlyginimas.
Mitas Nr. 5: trūksta gerųjų pavyzdžių ir informacijos, kaip tapti atsakinga įmone. Šią spragą užpildyti galėtų www.verslasatsakingai.lt puslapis, kuriame aprašomi realūs Lietuvos įmonių pavyzdžiai, dalijamasi ne tik gerąja patirtimi, bet ir praktiniais patarimais. Mitas Nr. 6: įmonės socialinės atsakomybės ataskaitų niekas neskaito. Svarbu atminti, kad organizacijos, kurios jau dabar teikia kokybiškas ataskaitas, įgyja konkurencinį pranašumą prieš delsiančius.
Įmonių socialinės atsakomybės priemonės ir rekomendacijos
Kiekviena organizacija turėtų įsivertinti, kuriose srityse labiausiai realizuotų savo stiprybes. Pavyzdžiui, jau ilgus metus teikiama neatlygintina pagalba nevyriausybinėms organizacijoms, studentams, vyresnių klasių moksleiviams. Tai dera su veikla - organizacijų mokymu, darbuotoju ugdymu. Dar vienas labai svarbus akcentas, propaguojant socialinę atsakomybę išorėje, pradėti nuo „švaros“ organizacijų viduje. Pavyzdžiui, užtikrinti visiems teisingą ir sąžiningą atlygį, suteikti lygias galimybes ir būtinųjų - naikinti mobingą, patyčių pėdsakus darbo kultūroje.
Svarbiausia - siekti suvaldyti didžiausią įmonės daromą neigiamą poveikį aplinkai ir daryti gerus darbus tose srityse, kurios svarbios įmonės darbuotojams, bendruomenei. Organizacijos ataskaita turi aiškiai pateikti skaičius, pvz., kiek žmonių įsitraukė į veiklas, kaip sumažėjo atliekų kiekis, kuro, vandens, elektros energijos suvartojimas ir t.t.
Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA)
Kiekvienais metais įmonių socialinės atsakomybės „barometru“ tampa Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA), suburiantys socialiai atsakingo verslo atstovus. Šiais metais NAVA konkurse varžomasi dėl penkių nominacijų: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“ ir „Įvairovę skatinanti darbovietė“.
Viena įmonė, pademonstravusi išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams bei aplinkai, pasiekusi didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse, bus pagerbta pagrindine prestižine nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“. „Metų bendruomeniškiausią įmonę“ rinks ir visuomenė - Naujienų portalo 15min skaitytojai.
Apibendrinant - veiksmų gairės įmonėms
- Integruoti socialinės atsakomybės principus į strategiją ir veiklos procesus.
- Vertinti ir mažinti didžiausią vykdomos veiklos poveikį aplinkai.
- Užtikrinti darbuotojų saugą, sveikatą, lygybę ir galimybes tobulėti.
- Skatinti darbuotojų įsitraukimą į savanoriškas ir bendruomenines iniciatyvas.
- Teikti kokybiškas ataskaitas apie poveikį aplinkai ir socialinius rezultatus.
- Diegti aplinkai draugiškas technologijas ir efektyvumo sprendimus.
- Bendradarbiauti su suinteresuotomis šalimis ir viešinti gerąją praktiką.
| Veiklos sritis | Praktiniai veiksmai |
|---|---|
| Aplinkosauga | Energetinio efektyvumo priemonės, atliekų rūšiavimas, atsinaujinanti energija |
| Darbuotojų gerovė | Sveikatos programos, psichologinė pagalba, kvalifikacijos kėlimas |
| Bendruomenė | Vietos projektų rėmimas, savanorystė, socialinės platformos |
| Valdymas | Skaidrumas, etiškas elgesys, kokybiškos ataskaitos |
tags: #imoniu #socialine #atsakomybe #ir #darnus #vystymasis