Kūdikio gimimas atneša ne tik džiaugsmą ir meilę, bet ir naujus iššūkius, su kuriais susiduria kiekviena šeima. Naujai iškeptiems tėvams bene daugiausiai klausimų kelia žindymas, kuris kartais atrodo neaiškus tiek iš fizinės, tiek iš emocinės pusės.
„Pirmiausia, norėčiau pabrėžti, kad žindymas nėra ir neturėtų būti tuo kriterijumi, pagal kurį turėtume vertinti, ar motina yra „pakankamai gera“ savo vaikui. Taip, niekas nė kiek neabejoja, kad mamos pienas yra geriausias maistas kūdikiams, tačiau, man regis, motinystėje ir taip yra pakankamai daug kraštutinumų, kaltės ir smerkimo, kad moters galimybes ir pasirinkimą (ne)žindyti reiktų apskritai kaip nors vertinti. Tai nepadeda visiškai niekam“, - sako M.
Istorinis kontekstas ir praktikos kaita
Iki 19 a. pabaigos metus-dvejus buvo žindomi beveik visi Europos vaikai. Tačiau dvidešimtojo mokslo ir technikos amžiaus pradžios pažanga atnešė motinos pieno pakaitalus. Buvo išrastos formulės maisto porcijoms apskaičiuoti. Imta sudarinėti maitinimo tvarkaraščius (2). Žindymų dažnio ir trukmės ribojimo politika sparčiai plito medicinos vadovėliuose bei patarimų motinoms knygelėse ir įsigalėjo gimdymo įstaigose, kur motinas ir naujagimius guldė atskirose palatose.
Lietuvoje kaip ir visoje Europoje žindymą įtakojo pieno mišinių atsiradimas ir žindymo trukmės bei dažnio ribojimas. Žindymo rodikliai žemiausiai smuko apie 1980 m., kai bent 4 mėnesius žindydavo tik 11 proc. kūdikių. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir neonatologijos klinika bei Vilniaus gimdymo namai pirmieji savo darbe pradėjo taikyti „Palankios naujagimiui ligoninės iniciatyvą” ir skatinti žindymą.
Kūdikiams draugiška ligoninė: 7 dešimt žingsnių sėkmingam žindymui
Žindymo svarba: biologiniai ir raidos aspektai
Žindymas - tai geriausia, ką galima duoti kūdikiui nuo pirmosios akimirkos šiame pasaulyje, nes motinos pienas nepakeičiamas maisto produktas kūdikiams. Tai idealus vitaminų, baltymų ir riebalų derinys- viskas ko reikia kūdikio augimui.
Taip pat skaitykite: Apie medicininį smurtą
Dar 1929 m. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai paskelbė pirmuosius tyrimus, rodančius, kad kūdikystėje žindomi vaikai protiškai vystosi geriau nei maitinami dirbtinai. Šie tyrimai atvėrė kelią tolimesniems moksliniams tyrinėjimams, siekiant išsiaiškinti žindymo naudą ir veiksnius, lemiančius jo pasirinkimą.
Žmogaus smegenų tūris per pirmuosius gyvenimo metus padidėja nuo 450 kub. cm iki 1000 kub. cm ir šių smegenų vystymuisi reikia ypatingų medžiagų. Tam tikros nepakeičiamos ilgos grandinės polinesočiosios riebiosios rūgštys (tarp jų svarbiausia dokosaheksaeno rūgštis), kurių gausu moters piene (karvės piene jų trūksta), yra būtinos normaliam žmogaus akių tinklainės ir smegenų vystymuisi. Jos labai svarbios intrauterininiu (iki gimimo) laikotarpiu ir neišnešiotiems naujagimiams, nes tuo metu vyksta intensyviausia smegenų diferenciacija. Tačiau ir gimus laiku šios rūgštys vis dar reikšmingos. Dirbtinio kūdikių maitinimo mišiniai, ypač skirti neišnešiotiems kūdikiams, turėtų būti papildyti tomis medžiagomis.
Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, rado, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumas buvo sąlygotas taip pat ir biologinių faktorių, esančių pačiame motinos piene.
Socialiniai ir psichologiniai veiksniai
Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad žindymas teigiamai veikia kūdikio sveikatą ir raidą, motinos sveikatą, motinos ir kūdikio ryšį. Vaiko vystymąsi ir intelektą lemia daugybė aplinkybių. Tai sudėtingos biologinių-genetinių, šeimos aplinkos ir socialinių-ekonominių faktorių sąveikos rezultatas. Geresnės gyvenimo sąlygos suteikia motinai daugiau laiko ir galimybių bendrauti su vaiku, o aukštesnis pačios motinos intelektas ir išsilavinimas tą bendravimą daro įvairesnį ir turiningesnį.
Brandžios asmenybės moterys keliskart dažniau renkasi kūdikio maitinimą krūtimi, o ne iš buteliuko. Tai liudija rezultatai tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje ar Anglijoje, bet ir Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Kūdikių žindymas: socialinių ir medicininių veiksnių įtaka
„Ne šiaip sau sakoma, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo. Manau, kad didžiausia stiprybė - kreiptis pagalbos, kai sunku“, - pabrėžia M. „Moteris gali patirti vienišumą, stiprų kaltės, gėdos, pykčio, nepakankamumo jausmą. Tai, kad nepasisekė žindyti, moteris gali bandyti kompensuoti kitais būdais - itin aktyviu vaikelio lavinimu, daiktų jam pirkimu ar savo poreikių minimizavimu įsivaizduojant, kad tai bus kaip „bausmė“ už tai, kad nežindo“, - sako M.
„Nesu tikra, ar išties įmanoma išvengti kaltės jausmo, kuris neretai apima dėl nutrūkusio žindymo. Svarbu priimti savo istoriją tokią, kokia ji yra, su meile ir padėka. „Kaip jau minėjau, žindymas ar nežindymas nenusako mamos gerumo laipsnio. Žindanti mama daug laiko praleidžia glaudžiame kontakte su kūdikiu. Žindymas tėra vienas iš būdų konstruoti glaudų ryšį, tačiau jų yra labai daug - laikas ir veiklos kartu, žaidimai, nešiojimas, prisilietimai, poreikių atliepimas. Jei moteris deda pastangas parodyti vaikui, kad jis mylimas - ryšys tikrai bus sukurtas, nepriklausomai nuo to, ar vaikas bus žindomas ar ne“, - pabrėžia M.
Lietuvos situacija ir statistika
Žindymo statistika Lietuvoje liūdnoka - nors per pastaruosius 20 metų situacija taisosi, tačiau net mažiau nei 40 proc. kūdikių žindomi pusmetį ar daugiau. Tai reiškia, kad daugiau nei 60 proc. moterų savo vaikų nežindo. „Ne. Statistiką miniu tam, kad geriau suprastume, kiek daug spragų asmeniniuose įsitikinimuose, medicininėje sistemoje, visuomenės požiūryje turime užpildyti, kiek daug žinių ir jautrumo turime įgyti, kad skaičiai būtų kitokie.
Konsultuodama šeimas kaip žindymo specialistė matau, kad laiku suteikta pagalba tikrai galėtų prailginti žindymo trukmę ir suteikti daugiau komforto moteriai. Kartais pakanka visiškai minimalių pokyčių - pakoreguoti žindymo padėtis, suteikti šiek tiek nuoseklesnių žinių apie vaikelio fiziologiją, ir moteriai tarsi akys nušvinta iš palengvėjimo“, - sako M. „Moterys laukia, kol problema išsispręs savaime ir pagalbos pradeda ieškoti tik tuomet, kai ši pasidaro tokia didelė, kad atsiduriama ant pasirinkimo žindyti-nežindyti ribos. Tačiau priėjus tokį tašką dėl skausmo, fizinio ir emocinio nuovargio, dažnai tampa pernelyg sunku įgyvendinti net paprasčiausią problemos sprendimą“, - pabrėžia M. Kartu ji pabrėžia, kas artimųjų palaikymo stoka taip pat neprideda lengvumo.
„Naujagimiui palanki ligoninė“: praktikos vertinimas
Kauno miesto gimdymo namuose, ne visi programos „Naujagimiui palanki ligoninė” kriterijai buvo vykdomi tinkamai. Reikšmingai didelė dalis moterų teigė, kad geriausiai buvo laikomasi šių programos kriterijų: informacijos pateikimas apie žindymo privalumus kūdikiui; sudarytos sąlygos būti su naujagimiu ištisą parą; skatinama žindyti naujagimį pagal jo poreikius- tiek dieną, tiek naktį. Tačiau 20 proc. apklaustų moterų teigė, gavusios informacinių brošiūrų, reklamuojančių dirbtinį maistą ir 38 proc. kūdikių buvo siūlomas žindukas. Sąsajų tarp gimdymo įstaigų vykdomos programos „Naujagimiui palanki ligoninė” ir moterų pasitikėjimo žindyti, išvykstant iš stacionaro, neradome.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Tyrimo metodika: Atliktas vienmomentinis anoniminis anketavimas. Tyrimo metu buvo apklausiamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų Akušerijos skyriuje, Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės naujagimių skyriuje esančios gimdyvės. Viso tyrimo metu buvo išdalinta 300 anketų, iš kurių užpildytos 284 anketų. Atsako dažnis - 94.6 proc. Duomenų analizė buvo atlikta remiantis statistiniu paketu SPSS (20.0 versija).
| Kriterijus | Laikymasis / pažeidimai |
|---|---|
| Informacija apie žindymo privalumus | Laikomasi geriausiai |
| Kengūros metodas ir 24/7 buvimas su naujagimiu | Laikomasi |
| Žindymas pagal poreikį (dieną ir naktį) | Laikomasi |
| Reklaminės brošiūros apie dirbtinį maistą | 20 proc. gavo brošiūras |
| Žindukų siūlymas | 38 proc. kūdikių siūlytas žindukas |
| Pasitikėjimas žindyti išvykstant | Sąsajų nerasta |
Lietuvoje atlikti psichosocialiniai tyrimai
Lietuvoje atliktas tyrimas siekė ištirti sociodemografinius, biomedicininius ir psichologinius veiksnius, susijusius su trijų-keturių mėnesių kūdikių maitinimo būdu, ir atskleisti, kurie iš jų didina tikimybę, jog kūdikis bus žindomas. Tyrime dalyvavo 223 moterys. Psichologinis vertinimas vyko 2-3 dieną po gimdymo ir praėjus 3-4 mėnesiams po gimdymo. Pirmojo vertinimo metu tyrimo dalyvės pateikė informaciją apie patirtus stresinius įvykius, savijautą ir santykius su sutuoktiniu / partneriu nėštumo metu. Antrojo vertinimo metu tyrimo dalyvės teikė informaciją apie kūdikio maitinimo būdą, patirtus stresinius įvykius, savijautą ir santykius su sutuoktiniu / partneriu per tris mėnesius po gimdymo. Abiejų vertinimų metu jos apibūdino savo emocinę būseną pagal Edinburgo postnatalinės depresijos skalę. Be to, buvo analizuojama medicinos personalo pateikta informacija apie gimdymo būdą ir aplinkybes, naujagimio svorį ir funkcionavimą pagal Apgar skalę.
Tyrimo rezultatai parodė, kad išimtinai žindančios motinos yra aukštesnio išsilavinimo, gyvenančios registruotoje santuokoje ir rečiau rūkančios nėštumo metu. Mišriai maitinančios kūdikius motinos yra rečiau laimingos ir teigia patiriančios daugiau streso pogimdyminiu laikotarpiu, taip pat pasižymėjo didesniais depresiškumo įverčiais ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Su didesne tikimybe išimtinai žindyti kūdikį yra susijęs ir motinos laimingumas praėjus 3-4 mėnesiams po gimdymo.
Nesėkmingas žindymas: apibrėžimai ir patirtys
Kas yra nesėkmingas žindymas? Anot pašnekovės, žindymo sėkmę įvertinti gali tik pati mama ir tai labai subjektyvus matavimas, priklausantis nuo to, kiek žinių ji turėjo, kiek noro ir motyvacijos, kiek palaikymo, pagalbos sulaukė, kai jos reikėjo. Užsienio literatūroje tai yra sąvoka, kuria dažnai apibūdinami neišsipildę moters motinystės lūkesčiai. Pasak pašnekovės, žindyti ar ne yra pasirinkimas, toli gražu, nebūtinai nulemtas tik noro.
„Net suprantant, kad žmogus dažniausiai to klausia norėdamas pasidalinti savo asmenine istorija ar patarimais, tikrai sutinku, kad moteris gali pasijausti nejaukiai. Gal būsiu nepopuliari, bet manau, kad kiekvienas klausimas padeda mums pažinti kitą. Žinoma, priklauso viskas ir nuo to, kaip klausiama, kas paskui iš to seka. Kai kalbame, domimės, kaip moteriai sekasi - pasistenkime atidėti išankstines nuostatas į šalį“, - pabrėžia M.
„Jei susitaikyti itin sunku, o pastiprinimo vis tiek trūksta, pagalbos galima kreiptis į psichologus ar į žindymo konsultantes, jungtis į mamų ratus ar palaikymo grupes. Svarbiausia - neužsisklęsti“, - ragina M.
Medicininių ir socialinių veiksnių sąveika praktikoje
Moterys, tapusios mamomis, stengiasi iš paskutiniųjų būti ir atrodyti labai stiprios. Kartu ji pabrėžia, kas artimųjų palaikymo stoka taip pat neprideda lengvumo. Jie gali būti praktiniai - kaip atitaikyti tinkamą pieno mišinį vaikui, kaip žinoti, kad vaikas suvalgo būtent tiek, kiek reikia, kaip užtikrinti saugų jo paruošimą, ką daryti kelionėse ar būnant ne namuose.
Socialiniai veiksniai: amžius, išsilavinimas, visuomenės palaikymas žindyti ir žindymo kaip „taupaus“ kūdikio maitinimo būdo aspektas, turėjo reikšmingos įtakos moterų motyvacijai žindyti. Mažiausią įtaką, moterų apsisprendimui maitinti kūdikį natūraliai, turėjo vyro, šeimos narių palaikymas žindyti bei visuomenės nuomonė.
| Veiksnys | Įtaka motyvacijai žindyti |
|---|---|
| Amžius | Reikšminga |
| Išsilavinimas | Reikšminga |
| Visuomenės palaikymas | Reikšminga |
| „Taupaus“ maitinimo aspektas | Reikšminga |
| Vyro ir šeimos palaikymas | Mažiausia įtaka |
| Visuomenės nuomonė | Mažiausia įtaka |
„Kaip jau minėjau, žindymas ar nežindymas nenusako mamos gerumo laipsnio. Jei moteris deda pastangas parodyti vaikui, kad jis mylimas - ryšys tikrai bus sukurtas, nepriklausomai nuo to, ar vaikas bus žindomas ar ne“, - pabrėžia M.
Praktinės rekomendacijos pagalbos ir informacijos srityse
„Moterys laukia, kol problema išsispręs savaime ir pagalbos pradeda ieškoti tik tuomet, kai ši pasidaro tokia didelė, kad atsiduriama ant pasirinkimo žindyti-nežindyti ribos. Tačiau priėjus tokį tašką dėl skausmo, fizinio ir emocinio nuovargio, dažnai tampa pernelyg sunku įgyvendinti net paprasčiausią problemos sprendimą“, - pabrėžia M. Konsultuodama šeimas kaip žindymo specialistė matau, kad laiku suteikta pagalba tikrai galėtų prailginti žindymo trukmę ir suteikti daugiau komforto moteriai. Kartais pakanka visiškai minimalių pokyčių - pakoreguoti žindymo padėtis, suteikti šiek tiek nuoseklesnių žinių apie vaikelio fiziologiją, ir moteriai tarsi akys nušvinta iš palengvėjimo“, - sako M.
„Nesu tikra, ar išties įmanoma išvengti kaltės jausmo, kuris neretai apima dėl nutrūkusio žindymo. Svarbu priimti savo istoriją tokią, kokia ji yra, su meile ir padėka.“
Išvados iš istorinių ir naujausių tyrimų
Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad žindymas teigiamai veikia kūdikio sveikatą ir raidą, motinos sveikatą, motinos ir kūdikio ryšį. Šie tyrimai atvėrė kelią tolimesniems moksliniams tyrinėjimams, siekiant išsiaiškinti žindymo naudą ir veiksnius, lemiančius jo pasirinkimą. Tai leidžia manyti, kad vystymosi pranašumas buvo sąlygotas taip pat ir biologinių faktorių, esančių pačiame motinos piene.
„Ne šiaip sau sakoma, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo. Manau, kad didžiausia stiprybė - kreiptis pagalbos, kai sunku“, - pabrėžia M.
tags: #morkuniene #medicininiai #socialiniai #kudikiu #zindymo #veiksniai