Kūdikio žindymas - tai ne tik fiziologinis procesas, bet ir sudėtingas reiškinys, kuriam įtakos turi daugybė psichologinių ir socialinių veiksnių. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip šie veiksniai veikia motinos sprendimą žindyti kūdikį ir kokią įtaką tai daro vaiko vystymuisi.
Vaiko vystymąsi ir intelektą lemia daugybė aplinkybių. Tai sudėtingos biologinių-genetinių, šeimos aplinkos ir socialinių-ekonominių faktorių sąveikos rezultatas. Geresnės gyvenimo sąlygos suteikia motinai daugiau laiko ir galimybių bendrauti su vaiku, o aukštesnis pačios motinos intelektas ir išsilavinimas tą bendravimą daro įvairesnį ir turiningesnį.
Istorinė perspektyva ir biologiniai pagrindai
Dar 1929 m. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai paskelbė pirmuosius tyrimus, rodančius, kad kūdikystėje žindomi vaikai protiškai vystosi geriau nei maitinami dirbtinai. Šie tyrimai atvėrė kelią tolimesniems moksliniams tyrinėjimams, siekiant išsiaiškinti žindymo naudą ir veiksnius, lemiančius jo pasirinkimą.
Žmogaus smegenų tūris per pirmuosius gyvenimo metus padidėja nuo 450 kub. cm iki 1000 kub. cm ir šių smegenų vystymuisi reikia ypatingų medžiagų. Tam tikros nepakeičiamos ilgos grandinės polinesočiosios riebiosios rūgštys (tarp jų svarbiausia dokosaheksaeno rūgštis), kurių gausu moters piene (karvės piene jų trūksta), yra būtinos normaliam žmogaus akių tinklainės ir smegenų vystymuisi. Jos labai svarbios intrauterininiu (iki gimimo) laikotarpiu ir neišnešiotiems naujagimiams, nes tuo metu vyksta intensyviausia smegenų diferenciacija. Tačiau ir gimus laiku šios rūgštys vis dar reikšmingos. Dirbtinio kūdikių maitinimo mišiniai, ypač skirti neišnešiotiems kūdikiams, turėtų būti papildyti tomis medžiagomis.
Žindymo įtaka neišnešiotiems kūdikiams
Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, rado, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumas buvo sąlygotas taip pat ir biologinių faktorių, esančių pačiame motinos piene.
Taip pat skaitykite: Apie medicininį smurtą
Motinos asmenybės ir psichologiniai veiksniai
Brandžios asmenybės moterys keliskart dažniau renkasi kūdikio maitinimą krūtimi, o ne iš buteliuko. Tai liudija rezultatai tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje ar Anglijoje, bet ir Lietuvoje. Mišriai maitinančios kūdikius motinos yra rečiau laimingos ir teigia patiriančios daugiau streso pogimdyminiu laikotarpiu, taip pat pasižymėjo didesniais depresiškumo įverčiais ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Su didesne tikimybe išimtinai žindyti kūdikį yra susijęs ir motinos laimingumas praėjus 3-4 mėnesiams po gimdymo.
Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad žindymas teigiamai veikia kūdikio sveikatą ir raidą, motinos sveikatą, motinos ir kūdikio ryšį. Šio tyrimo tikslas yra ištirti sociodemografinius, biomedicinius ir psichologinius veiksnius, susijusius su trijų-keturių mėnesių kūdikių maitinimo būdu, ir atskleisti, kurie iš jų didina tikimybę, jog kūdikis bus žindomas. Tyrime dalyvavo 223 moterys. Psichologinis vertinimas vyko 2-3 dieną po gimdymo ir praėjus 3-4 mėnesiams po gimdymo. Pirmojo vertinimo metu tyrimo dalyvės pateikė informaciją apie patirtus stresinius įvykius, savijautą ir santykius su sutuoktiniu / partneriu nėštumo metu. Antrojo vertinimo metu tyrimo dalyvės teikė informaciją apie kūdikio maitinimo būdą, patirtus stresinius įvykius, savijautą ir santykius su sutuoktiniu / partneriu per tris mėnesius po gimdymo. Abiejų vertinimų metu jos apibūdino savo emocinę būseną pagal Edinburgo postnatalinės depresijos skalę. Be to, buvo analizuojama medicinos personalo pateikta informacija apie gimdymo būdą ir aplinkybes, naujagimio svorį ir funkcionavimą pagal Apgar skalę.
Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad išimtinai žindančios motinos yra aukštesnio išsilavinimo, gyvenančios registruotoje santuokoje ir rečiau rūkančios nėštumo metu. Daugiaveiksnė logistinė regresija parodė, kad svarbiausi reikšmingi veiksniai, prognozuojantys išimtinį žindymą, yra gimdymas natūraliais takais ir vyresnis motinos amžius. Mišriai maitinančios kūdikius motinos yra rečiau laimingos ir teigia patiriančios daugiau streso pogimdyminiu laikotarpiu, taip pat pasižymėjo didesniais depresiškumo įverčiais ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu.
Žinios, informacijos šaltiniai ir ligoninių vaidmuo
Naujagimystės ir kūdikystės laikotarpis labai svarbus tolesnei sveiko žmogaus raidai. Šio laikotarpio svarba nagrinėjama medikų, sociologų ir pedagogų. Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinis tautų vaikų fondas (UNICEF) 1991 metais Ankaroje įvykusioje Tarptautinėje pediatrų asociacijos konferencijoje paskelbė visuotinę Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą. Jos tikslas yra praktiškai įgyvendinti "10 žingsnių sėkmingo kūdikių žindymo link" programą. Čia dirbantys sveikatos priežiūros darbuotojai turi pakankamai teorinių žinių bei praktinių įgūdžių, kad padėtų gimdyvėms pasirinkti tinkamą naujagimio maitinimo būdą - maitinimą krūtimi.
Dešimties žingsnių programa skatina, saugo, ir palaiko maitinimą krūtimi. Šis tyrimas rodo, jog 42 proc. "Naujagimiams palankiose ligoninėse" pagimdytų kūdikių buvo žindomi iki 5 mėn., palyginti su 34 proc. kitose ligoninėse pagimdytų kūdikių. Jei ligoninė itin tiksliai laikosi "Naujagimiams palankios ligoninės" nuostatų, atmetus socialinius, ekonominius ir medicininius veiksnius, pastebėta, jog tokių naujagimių žindymas bus ilgesnės trukmės, nei tų, kuriems yra duodami čiulptukai ar primaitinami dirbtiniu maistu.
Taip pat skaitykite: kaip veiksniai įtakoja kūdikių žindymą
Moterys, kurios lankosi įstaigoje, turi būti informuojamos apie žindymo privalumus kūdikiui, motinai, šeimai ir dirbtinio maitinimo trūkumus bei pavojus. Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos motinai pradėti žindyti naujagimį per pirmąjį pusvalandį po jo gimimo ir palikti jį su motina (prižiūrint personalui) neribotam laikui, iki naujagimis pirmą kartą pačiups krūtį. Naujagimiai ir kūdikiai turi būti išimtinai žindomi, jei gydytojas dėl priimtinų medicininių indikacijų nėra nurodęs kitaip. Įstaigoje naujagimiams ir kūdikiams neturi būti duodami čiulptukai.
Pirmą kartą gimdžiusių moterų žinios apie žindymą
Tyrime dalyvavo 146 respondentės. Lyginant KMUK ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusiųjų moterų žinias apie žindymą nustatyta, kad reikšmingai didesnė dalis Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusiųjų moterų, žinojo apie motinos pieno sudėtį ir reikšmingai didesnė dalis moterų gimdžiusių KMUK žinojo, jog pabrinkus krūtims, ji turėtų dažniau žindyti kūdikį (p < 0,05). Šios informacijos apie žindymą nėštumo metu moterys rado masinės informacijos priemonėse (64,6 proc.) ir sužinojo iš sveikatos priežiūros specialistų (52,7 proc.). Beveik pusei apklaustų pirmą kartą gimdžiusių moterų nėštumo metu informacijos apie žindymą suteikdavo akušerė (48,6 proc.). Po gimdymo įgyti žinias apie žindymą moterims padėjo naujagimių slaugytoja (atitinkamai 64,6 proc. KMUK ir 60,6 proc. Kauno P. Mažylio gimdymo namuose).
Po gimdymo įgyti žinias apie žindymą moterims padėjo naujagimių slaugytoja (atitinkamai 64,6 proc. KMUK ir 60,6 proc. Kauno P. Mažylio gimdymo namuose). Palyginti moterų, gimdžiusių KMUK ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose, žinias apie žindymą. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusių moterų informacijos apie žindymą šaltinius po gimdymo, ligoninėje. Po gimdymo įgyti žinias apie žindymą moterims padėjo naujagimių slaugytoja (atitinkamai 64,6 proc. KMUK ir 60,6 proc. Kauno P. Mažylio gimdymo namuose).
Žinių šaltiniai ir edukacija: santrauka
| Aspektas | Išvada |
|---|---|
| Žinojimas apie pieno sudėtį | Didesnis Kauno P. Mažylio gimdymo namuose |
| Žinojimas apie veiksmus pabrinkus krūtims | Didesnis KMUK (dažniau žindyti) |
| Informacijos šaltiniai nėštumo metu | Masinė žiniasklaida 64,6%, sveikatos priežiūros specialistai 52,7% |
| Po gimdymo informacijos teikėjai | Naujagimių slaugytoja: 64,6% (KMUK), 60,6% (P. Mažylio) |
Socialiniai-demografiniai ir elgsenos veiksniai
Tyrimo rezultatai parodė, kad išimtinai žindančios motinos yra aukštesnio išsilavinimo, gyvenančios registruotoje santuokoje ir rečiau rūkančios nėštumo metu. Su didesne tikimybe išimtinai žindyti kūdikį yra susijęs ir motinos laimingumas praėjus 3-4 mėnesiams po gimdymo. Daugiaveiksnė logistinė regresija parodė, kad svarbiausi reikšmingi veiksniai, prognozuojantys išimtinį žindymą, yra gimdymas natūraliais takais ir vyresnis motinos amžius.
Motinos ir kūdikio ryšys: prieraišumo aspektai
Naujagimiui palankioje ligoninėje didelis dėmesys skiriamas ne tik žindymui, kaip procesui, kurio metu naujagimis gauna patį geriausią maistą, bet ir ryšiui, kuris atsiranda tarp mamos ir vaiko. Kūdikio fiziologinis poreikių patenkinimas yra vienas svarbiausių kūdikio iki vienerių metų prisirišimo proceso dalių. Maitinimo metu atsiranda vienas veiksnys - motinos pieno skonis ir kvapas, kuris kūdikio prieraišumui labai svarbus. Jau penkių dienų kūdikiai gali atskirti savo mamos pieno skonį ir kvapą.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Su saugiu prieraišumu taip pat susijęs motinos globėjiškumas, socialumas ir empatija. Emociškai nuvargusi ir vaiko poreikiams atšalusi mama neužtikrina sėkmingos vaiko raidos. Nejautrios motinos, kurios bendraudavo su kūdikiais tik tuomet, kai jos to norėdavo, bet nekreipdavo į juos dėmesio kitu metu, vaikai jautėsi nesaugiai. Kūdikiai prisiriša prie tų (dažniausiai tėvų), su kuriais ramu, įprasta, kurie reaguoja į jų poreikius.
E. Markūnienė (2003) savo disertacijoje pažymi, jog tos mamos, kurios ilgiau žindė, manė, jog kūdikis pirmą mėnesį viską mato ir viską girdi reikšmingai dažniau. Žindymo proceso stebėjimas yra geriausias būdas specialistams įvertinti motinos ir kūdikio sąveiką. Svarbu skatinti maitinimą krūtimi, palaikyti mamas ir jų šiltus jausmus, bei atsižvelgti į jų poreikius.
Sveikatos politika ir žindymo rodikliai
Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833, viena iš pagrindinių nuostatų - skatinti natūralų kūdikių maitinimą ir pasiekti, kad 40 proc. kūdikių iki 4-6 mėn. amžiaus būtų žindomi. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis Lietuvoje iki 6 mėn. amžiaus kūdikius žindė 26,6 proc. - 2002 m., 31 proc. - 2004 m. ir 34,8 proc. - 2006 m. motinų. Žindymo tendencija Lietuvoje, palyginus 2002 ir 2006 metus, yra teigiama. Naujagimius iki 6 mėn. žindymas Lietuvoje dar atsiliekama nuo kitų šalių, pvz., Albanijoje ir Moldavijoje iki 6 mėn. žindo 84-87 proc.
PSO rekomendacijose "Sveikata visiems - XXI amžiuje" pažymėta, kad sveikai žmogaus gyvenimo pradžiai labai svarbus kūdikių žindymo skatinimas ir palaikymas. Lietuvoje daug dėmesio skiriama žindymo skatinimui - vienam svarbiausių sveiko gyvenimo pradžios ir krūties vėžio profilaktikos veiksnių. Lietuvoje žindymo svarbą pabrėžia Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, kuriame pažymima, kad kūdikis nuo pat gimimo turi gauti patį geriausią maistą.
Programos ir iniciatyvos
Vadovaujantis programomis bei atliktų tyrimų duomenimis, PSO rekomendacijomis, įvertinus situaciją Lietuvoje, suformuota kūdikių ir vaikų iki 3 metų mitybos koncepcija bei politika Lietuvoje. Pasaulyje "Naujagimiui palankios ligoninės" vardas suteiktas per 18 tūkst. įstaigų. "Naujagimiams palankios ligoninės" iniciatyva yra efektyvi programa, kurią išmintinga tęsti toliau. KH. Nyqvist, E. Kylberg (2008) Švedijoje atliko tyrimą, kurio metu pakoregavo "10 žingsnių programą", jie įtraukė tokius dalykus kaip: didesnis dėmesys ir pagarba motinos sprendimams dėl žindymo, informacija apie neišnešiotų naujagimių maitinimą.
Klinikiniai patarimai ir praktikos elementai
Remiantis "Naujagimiams palankios ligoninės" 10 žingsnių programa slaugytoja ar kiti medicinos darbuotojai, kurie turi ryšį su moterimis po gimdymo, bei kalbasi su jomis apie žindymą, turi supažindinti jas su žindymo privalumais, išmokyti taisyklingai žindyti naujagimį, o prireikus ištraukti pieno rankomis. Taip pat nepamiršti informuoti mamas apie galimas ar jau esamas problemas bei jų sprendimo būdus.
Apibendrinančios įžvalgos iš Lietuvos tyrimų
Lietuvoje atliktas tyrimas siekė ištirti sociodemografinius, biomedicininius ir psichologinius veiksnius, susijusius su trijų-keturių mėnesių kūdikių maitinimo būdu, ir atskleisti, kurie iš jų didina tikimybę, jog kūdikis bus žindomas. Tyrime dalyvavo 223 moterys. Psichologinis vertinimas vyko 2-3 dieną po gimdymo ir praėjus 3-4 mėnesiams po gimdymo. Pirmojo vertinimo metu tyrimo dalyvės pateikė informaciją apie patirtus stresinius įvykius, savijautą ir santykius su sutuoktiniu / partneriu nėštumo metu. Antrojo vertinimo metu tyrimo dalyvės teikė informaciją apie kūdikio maitinimo būdą, patirtus stresinius įvykius, savijautą ir santykius su sutuoktiniu / partneriu per tris mėnesius po gimdymo. Abiejų vertinimų metu jos apibūdino savo emocinę būseną pagal Edinburgo postnatalinės depresijos skalę. Be to, buvo analizuojama medicinos personalo pateikta informacija apie gimdymo būdą ir aplinkybes, naujagimio svorį ir funkcionavimą pagal Apgar skalę.
Rezultatai atskleidė, kad išimtinai žindančios motinos yra aukštesnio išsilavinimo, gyvenančios registruotoje santuokoje ir rečiau rūkančios nėštumo metu. Moterys, kurios kūdikius maitina mišriai, yra rečiau laimingos, patiria daugiau streso pogimdyminiu laikotarpiu ir pasižymi didesniais depresiškumo įverčiais ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Su didesne tikimybe išimtinai žindyti kūdikį yra susijęs ir motinos laimingumas praėjus 3-4 mėnesiams po gimdymo. Daugiaveiksnė logistinė regresija parodė, kad svarbiausi reikšmingi veiksniai, prognozuojantys išimtinį žindymą, yra gimdymas natūraliais takais ir vyresnis motinos amžius.
Palyginti moterų, gimdžiusių KMUK ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose, žinias apie žindymą. Lyginant KMUK ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusiųjų moterų žinias apie žindymą nustatyta, kad reikšmingai didesnė dalis Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusiųjų moterų, žinojo apie motinos pieno sudėtį ir reikšmingai didesnė dalis moterų gimdžiusių KMUK žinojo, jog pabrinkus krūtims, ji turėtų dažniau žindyti kūdikį (p < 0,05). Šios informacijos apie žindymą nėštumo metu moterys rado masinės informacijos priemonėse (64,6 proc.) ir sužinojo iš sveikatos priežiūros specialistų (52,7 proc.). Beveik pusei apklaustų pirmą kartą gimdžiusių moterų nėštumo metu informacijos apie žindymą suteikdavo akušerė (48,6 proc.).
tags: #markuniene #medicininiai #socialiniai #kudikiu #zindymo #veiksniai