Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) proceso būdingos sąveikos ir kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį, o ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas užtikrina veiksmingą vaikų vystymosi kelią. Kontekste svarbu kurti aplinką, kuri remiasi universaliojo dizaino mokymuisi principais ir suteikia galimybes visiems vaikams įsitraukti tuo pačiu metu, kai atsižvelgiama į jų individualius poreikius.
Principai ir tikslai
Gairės remiasi principais: ugdymo(si) kryptingumas, integralumas, veiksmingos ugdomosios sąveikos, įtrauktis, kontekstualumas, dialogo tarp vaiko ir mokytojo bendradarbiavimą, lėtojo ugdymosi principas, refleksyvus ugdymas(si), šeimos ir mokyklos partnerystė bei kontekstų kūrimas. Ikimokyklinio ugdymo(si) sritys siūlo kryptingą veiklą: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į pasiekimų plėtotę ir įtrauktį per universalų dizainą mokymuisi.
Šios gairės akcentuoja aplinkos, kontekstų ir sąveikų svarbą: kontekstai skatina vaikų iniciatyvas, suteikia galimybes pasirinkti veiklą, medžiagas ir laiką bei pristatyti rezultatus įvairiais būdais. Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika, kuri užtikrina ankstyvą įtrauktį ir įtrauktirį pasiekimų vystymąsi visiems vaikams.
Įtraukiojo ugdymo aktualumas
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio Lietuvoje įsigaliojo įtraukiojo ugdymo reforma. Įtraukusis ugdymas siekia, kad visi ugdytiniai būtų lydimi bendrojo ugdymo processo, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Mokyklose specialiųjų poreikių turintiems vaikams padeda mokytojo padėjėjas, o ikimokyklinėse įstaigose - specialusis pedagogas. Ugdymo įstaigos turi būti pasiruošusios vadovautis gairėmis ir į bendrąjį ugdymą įtraukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Keičiasi mokinių skaičiaus apskaitos tvarka, įtraukiant į skaičiavimus savo specifiką.
Specialiųjų poreikių įvairovė ir jų nustatymas
Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) yra individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl negalios, sutrikimų ar mokymosi sunkumų, įskaitant ir itin gabius vaikus. Vertinimą atlieka vaiko gerovės komisija, o po pirminio įvertinimo gali būti skiriama reikiama švietimo pagalba. Diagnostika apima regos, klausos, intelekto, judėjimo ir kitų sričių sutrikimus, kurie gali riboti gebėjimą mokytis, tyrinėti aplinką ir socialiai vystytis.
Taip pat skaitykite: Vaikų su autizmu ugdymas
Regos sutrikimai: taikoma tiflopedagogo pagalba, Brailio raštas ir pritaikyti mokymo metodai. Klausos sutrikimai: po cochlearinių implantų svarbi kalbos ir girdėjimo vystymosi kryptis, logopediniai užsiėmimai. Intelekto sutrikimai: įvairių gebėjimų skirtumai, poreikis adaptuoti ugdymą prie individualių galimybių. Dažnai pasitaiko ir įvairiapusiai raidos sutrikimai, tokie kaip autizmo spektro sutrikimai, Retto sindromas. Judėjimo ir padėties bei neurologiniai sutrikimai reikalauja individualaus ir multidisciplinario požiūrio.
Ugdymo turinys, metodai ir kontekstai
Ikimokyklinio ugdymo tikslas - auginti gebėjimus, vertybes ir kompetencijas per 18 pasiekimų sričių. Vaikai ugdomi tiek mokyklos viduje, tiek lauke, taip pat už mokyklos ribų esančiose vietose (parkai, muziejai, gamtinės ir kultūrinės vietos). Ugdymo(si) kontekstai turėtų būti aktualūs, estetiškai patrauklūs ir skatinantys vaikų iniciatyvą, dialogą ir bendradarbiavimą.
Gairėse akcentuojamas universalus dizainas mokymuisi - kontekstas, kuris leidžia visiems vaikams dalyvauti, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių ar sveikatos skirtumų. Vaikai gali rinktis veiklas, priemones, vietas ir laiką, o mokytojas numato galimus komunikavimo būdus, siekdamas paskatinti ir palaikyti vaikų aktyvumą.
Žaismo konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, skatinti tyrinėjimą, eksperimentavimą ir dalijimąsi potyriais. Kultūrinių dialogų kontekstas padeda vaikams kurti savą tapatybę ir kartu dalyvauti kultūrų kūrimo procese. Kalbų įvairovės kontekstas suteikia galimybių skirtingiems komunikavimo būdams, o tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas - įtraukti vaikus į aplinkos tyrinėjimą, skatinti gilų supratimą ir įvairius pažinimo būdus.
Realios ir virtualios aplinkos sąveika papildoma skaitmeniniais ištekliais, tačiau prioritetas teikiamas patirtiniam realių objektų tyrinėjimui, kūrybiškumui ir socialinėms sąveikoms. Kūrybinių dialogų kontekstas suteikia vaikams galimybę patirti kūrybos laisvę, įveikti kūrybinius iššūkius ir išreikšti vaizduotę.
Taip pat skaitykite: Įgūdžių lavinimas autistams
Individualus ugdymas ir šeimos partnerystė
Vaiko gerovės komisija, logopedas, specialusis pedagogas ir kiti specialistai dirba kartu su šeima, kad būtų sudarytas individualus pagalbos planas. Vaiko raidos vertinimas prasideda tik gavus tėvų sutikimą, o pažymos ir rekomendacijos padeda planuoti tolimesnį ugdymą. Tėvų įsitraukimas ir bendradarbiavimas su ugdymo įstaiga užtikrina tęstinumą ir dermę, o ne tik formalumą.
Specialiojo ugdymo tikslas - atrasti ir lavinti vaiko gebėjimus, pasirūpinti jo savarankiška gyvensena, suteikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą bei užtikrinti lygią teisę į išsilavinimą ir tęstinį mokymąsi. Vaikai ugdomi visose įstaigose - valstybės, savivaldybių, privačiose ir specializuotuose centruose, o ugdymo forma gali būti visiška ar dalinė integracija, atsižvelgiant į individualius poreikius.
Praktiniai pavyzdžiai ir poreikių nustatymas
Ikimokyklinėje įstaigoje logopedas teikia individualias ir grupines kalbos korekcijos pratybas, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų šalinti. Specialusis pedagogas ruošia individualius švietimo pagalbos planus ir organizuoja ugdomąsias veiklas, pritaikydamas jas vaikų įvairovei. VGK posėdžiai aptaria vaiko ugdymo organizavimą, pagalbos poreikį ir priima sprendimą dėl individualaus pagalbos plano sudarymo. Šie planai įtraukti į kasdienę veiklą ir laikomasi tėvų lūkesčių.
Žmonių gebėjimai ir poreikiai priklauso nuo įvairių veiksnių: regos, klausos, intelekto, motorikos sutrikimų, raidos ir elgesio ypatumų. Ankstyvoji intervencija ir holistinis požiūris padeda vaikui mažiausiai riboti švietimo galimybes ir skatinti jo savarankišką ugdymąsi. Tai įtrauktas požiūris, kuriuo siekiama suderinti vaiko poreikius su šeimos, mokyklos ir bendruomenės ištekliais.
Rezultatai ir įgyvendinimo kasdienybė
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vertybinės nuostatas, žinias bei supratimą, gebėjimus ir įgūdžius, kurių visuma atspindi vaiko raidą. Kiekviena sritis - Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu - prisideda prie visų 18 pasiekimų sričių plėtros. Kontekstai ir ugdymo aplinka siekia būti estetiškai patrauklūs, įtraukiantys ir atviri vaikų išraiškoms bei skirtingoms mokymosi kryptims. Svarbu užtikrinti, kad vaikų veiklos būtų įtrauktos į kasdienes rutinas, o mokytojų planavimas atitiktų individualius poreikius ir šeimos lūkesčius.
Taip pat skaitykite: Socialinio Ugdymo Metodinis Centras
| Pasiekimų sritys | Apibrėžimas |
|---|---|
| Mūsų sveikata ir gerovė | fiksuoja sveikatos ir saugumo įpročius, fizinį aktyvumą, mitybą |
| Aš ir bendruomenė | socialiniai įgūdžiai, bendradarbiavimas, solidarumas |
| Aš kalbų pasaulyje | kalbų pažinimas, įvairovės priėmimas, komunikacijos įgūdžiai |
| Tyrinėju ir pažįstu aplinką | tyrimų ir tyrinėjimų džiaugsmas, tyrimų įgūdžiai |
| Kuriu ir išreiškiu | kūrybinė raiška, meninė saviraiška, problemų sprendimas |
Šiuo laikotarpiu glaudžiai ryšiai tarp šeimos ir mokyklos užtikrina nuoseklų ugdymo(si) tęstinumą ir dermę. Vaikai turi galimybes pasirinkti veiklą, laiką ir vietas, mokytojas numato komunikavimo priemones, o specialistai vertina vaiko pažangą ir poreikius. Kompleksiškai įtraukdami realias ir skaitmenines aplinkas, kontekstai padeda vaikams plėtoti skaitmeninį sumanumą ir informatinį mąstymą, tuo pačiu užtikrinant saugumą ir etinį požiūrį į technologijas.
tags: #ikimokyklininese #ugdymo #istaigos #ugdami #vaikai #su