Šiame straipsnyje apžvelgiamas socialinės sąveikos modelis psichologijoje, jo pagrindiniai principai ir taikymo sritys. Psichologijoje egzistuoja įvairūs socialinės sąveikos modeliai, kurie padeda suprasti, kaip žmonės veikia vieni kitus ir kaip socialinė aplinka daro įtaką jų elgesiui bei psichologinei gerovei. Šie modeliai taikomi įvairiose srityse, įskaitant socialinį darbą, psichoterapiją ir organizacinę psichologiją.
Sveikatos psichologijoje svarbiausia yra sveikata, jos išsaugojimas ir stiprinimas. Sveikatos psichologija, kaip psichologijos mokslo šaka, pradėta plėtoti 1978 m., kai Amerikos psichologijos asociacijoje buvo įsteigtas sveikatos psichologijos padalinys. Šios šakos įkūrėjas - Jozephas Matarazzo (Jungtinės Amerikos Valstijos). Nors medicinoje jau seniai propaguojamas biopsichosocialinis modelis, kuris teigia, kad tiek sveikata, tiek liga priklauso nuo biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos, tradiciškai medikai daugiau rūpinasi ligomis, sergančiu žmogumi.
Spartų tiek medikų, tiek visuomenės domėjimąsi sveikatos psichologijos klausimais lėmė kelios priežastys. Viena jų - pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje bei beveik visame pasaulyje XXI a. 1 dešimtmetyje kilusi sveikatos priežiūros krizė. Jos pagrindine priežastimi įvardijama netinkamai pasirinkta sveikatos saugos strategija. Ši strategija orientuoja sveikatos priežiūrą į ligų gydymą, nepakankamai dėmesio skiriant jų prevencijai bei sveikatos stiprinimui. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, iki 80 % sveikatos priežiūros sąnaudų reikalauja lėtinės neinfekcinės (neišgydomos) ligos, nulemtos nesveikos gyvensenos. Taigi sprendimas pakankamai aiškus - sveika gyvensena.
Kognityvinis socialinės sąveikos modelis
Šio modelio atstovai, tokie kaip A. Bandura ir J. Piaget, pabrėžia asmens mąstymo ir valios svarbą. Elgesį dažniausiai lemia asmens mąstymas ir valia. Bandūra teigia, kad kuo labiau pas žmogų išvystyti pažintiniai sugebėjimai, tuo didesnį poveikį jis gali daryti savo elgesiui, esant toms pačioms aplinkos sąlygoms. Šio modelio tikslas yra keisti asmens sąmonę (mintis, emocijas ir elgesį). Kognityvinis modelis taikomas dirbant su individais, grupėmis, šeimomis ir bendruomenėmis, svarbiausia problemos sprendimas.
Transakcinės analizės modelis
Šio modelio atstovas E. Berne teigia, kad svarbi plati komunikacija ir tarpusavio sąveika. Svarbus geras šeimos funkcionavimas, komunikacija. Asmenybės struktūra ypač pasireiškia bendravime. E. Berne tikslas - padėti žmogui suvokti, iš kurios pozicijos jis bendrauja. E. TĖVO - moraliniai vertinimai, normos, kritika, globa. SUAUGUSIOJO - racionaliai, objektyviai vertinantis aplinką. VAIKO - emocijos, kūryba, žaismingumas, malonumo siekimas. Šis modelis naudojamas dirbant su bendrauti mėgstančia šeima, kai yra problematiškas bendravimas ir per jį siekiama pagerinti šeimos funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Sisteminis modelis
Šio modelio atstovai Erikson, G. Bartlettas, L. von Bertalanffis ir kt. Šio modelio pagrindas - susikūrusi sistemų teorija. Soc.darbuotojo uždavinys - padėti klientui tapti savarankiškam, autonomiškam, gebančiam savarankiškai analizuoti ir modeliuoti savo situacijos sprendimus. Įvertinimas atliekamas darbuotojui ir klientui dirbant kartu ir siekiant suprasti prasmę. Koncentruojamasi ties asmeniu ir problema, siekiant parinkti tinkamiausią veiksmą. Stengiamasi pašalinti aplinkos kliūtis. Rūpinamasi kliento poreikiais ir pažeidžiamumu.
Egzistencinis modelis
Šio modelio atstovai VV. Franklis, R. Mėjus, L. Binsvangeris nagrinėja žmogaus būtį pasaulyje ir pagrindinius jo egzistencijos klausimus: gyvenimo prasmės, atsakomybės, laisvės, vienišumo, kančios, mirties. Žmogus neturėtų klausti, kokia mano gyvenimo prasmė, bet jis turi atsakyti į šį klausimą. Žmogus yra atsakingas už savo pasirinktą egzistencijos būdą. L. Binswangeris išskiria tris pasaulius:- aplinkinis gamtos pasaulis - išorės pasaulis, sąlygojantis žmogaus, kaip biologinio individo elgesį.- savų išgyvenimų pasaulis - santykių su savimi būdas, tai žmogaus subjektyvus mąstymas. Šis modelis naudojamas, kai klientas nori tobulinti savęs suvokimą. Egzistencializmo metodas gerai sprendžia vienišumą, susvetimėjimą, emocinio ryšio su socialine grupe nebuvimo problemas. Sprendžiant socialines problemas pagal egzistencinį modelį, remtis kliento ryšiais su šeima, reikšmingais jam žmonėmis, bendruomene.
Bihevioristinė kryptis: sociobihevioristinis ir bihevioristinis modeliai
Sociobiheoveristams būdinga: svarbu ne žmogus, o aplinka, ne asmenybė, o tik jo reakcijos. Asmenybės vystymasis - nuolatinis prisitaikymas prie aplinkos reikalavimų, kuris vyksta operantinio mokymosi būdu. Įvertinimu detalizuojamas elgesys, išryškinamas pagrindinis elgesys, nustatomi stimulai ir padariniai. Probleminio elgesio dažnumas, mastas ir kryptis gali būti kontroliuojami ir stebimi intervencijos metu.
Šio modelio atstovas E. Thomas. Bihevioristinė teorija individą laiko pasyviu sąlygojimo proceso recipientu. Klasikinis sąlygojimas - elgesio išmokimas dėl to, kad jis per laiką susijęs su tam tikru stimulu (Baltas chalatas - kelia baimę ). Operantinis sąlygojimas susijęs su išmoktu elgesiu. (Jei elgesio sukelta reakcija yra mmaloni - elgesys tikriausiai kartosis ir atv.) Elgesio išmokstama. Elgesį kontroliuoja aplinkybės arba stimulas (stimulas-reakcija).
Psichodinaminis modelis
Šio modelio atstovai: C. G. Jung, Freudas, Adleris. Freudas gydydamas emocinius sutrikimus, įsitikino, kad juos sukelia pasąmonėje vykstantys procesai, kuriuos jis siekė išsiaiškinti, analizuodamas savo pacientų laisvąsias asociacijas bei sapnus. Freudas manė, kad vaiko raida vyksta psichoseksualinėmis pakopomis kurias jis pavadino oraline, analine, faline, latentine ir genitaline. Jis teigė, kad tai, kaip žmogus išsprendė su šiomis stadijomis susijusius konfliktus ir ar neliko jis fiksuotas ties kuria nors stadija, turi įtakos vėliau jo asmenybei. Įtampa tarp Id ir Superego reikalavimų kelia nerimą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Neofroidininkai A.Adleris, K. Horney, E. Frommas ir E.Eriksonas, taip pat ir C. Jungas pritarė daugeliui Freudo idėjų. C.G.Jung išskyrė 2 esmines asmenybės nuostatas: intraversiją ir ekstraversiją. K. Horney įvedė bazinio nerimo sąvoką, t.y. žmogaus nereikšmingumo, pasimetimo, bejėgiškumo pavojingame pasaulyje jausmas. K. Horney išskyrė tipus:- „nuo žmonių“ - atsiskyrėliškas tipas.- „prieš žmones“ - priešiškas tipas, būdingas dominavimas, priešiškumas, kitų išnaudojimas, tokiam žmogui gyvenimas-kova prieš visus ir visada. Šis modelis taikoma dirbant su individais, kurie turi emocinių sutrikimų, baimių, patyrę seksualinį išnaudojimą, pastoviai jaučiantys nerimą. Dirbama su grupėmis, pasidalijama savo išgyvenimais. Taip pat su motyvuotais, kalbėti linkusiais klientais norinčiais dalyvauti ilgalaikiame procese ar norinčiais pažinti ir analizuoti save.
Šeimos sistemų modelis
Šio modelio atstovai: N. Ackkerman, F. Sherz, O. Pollak, J. ego psichologija ir vaidmenų teorija. Pripažįsta šeimą kaip individo ir didesnės visuomenės ryšį. Apima sistemų teoriją, mažų grupių teoriją, šeimos plėtros uždavinius ir bendravimo sąvokas. Skatina tinkamą vaidmenų, komunikacijos modelių, sprendimo priėmimo ir šeimos atsakomybės ugdymą. Padeda šeimos nariams atskleisti slepiamus jausmus ir analizuoti save.
Krizės intervencijos modelis
Šio modelio atstovai: G. Parry, D. Kaplano, Z. Plužek, G. Olportas, E. Eriksonas. Krizė - sudėtingos situacijos, dėl kurių sutrinka psichinė ir visuomeninė pusiausvyra. Svarbu: Įvertinti situaciją. Svarbus socialinio tinklo plėtimas, kitų specialistų, artimųjų bei aplinkinių galinčių padėti, įtraukimas į intervencijos procesą. G. a) pradinis šokas ir nerealumo jausmas (trunka iki savaitės); b) nerimo, susijaudinimo, verkimo, įvykio apmąstymo, siekiant susivokti kas įvyko; c) dezorganizacija ir neviltis, ateina mintis, kad gyventi neverta; d) atsigavimo pradžia, jei parama tinkama, žmogus prisitaiko ir susitaiko su netektim. Šis modelis naudotinas įv. klientams ir įv. situacijoms spręsti kaip pradinė pakopa, kai gerokai pažeistas asmens funkcionalumas.
Socializacijos modelis
Šio modelio atstovas E. McBroom. Bazinė teorija: socializacija antropologijos, sociologijos kontekste. Praktikos teorija: Tikslas - didesnė kompetencija darbo ir tėvystės srityse. Ryšys užmezgamas atsakant į kliento kreipimąsi ir bendravimas jį priimant. Darbuotojas tampa aktyviu pagalbininku ir mokytoju. Praktinis naudojimas: dirbant su individais ir šeimomis, neturinčiais pagrindinių socializacijos įgūdžių, kuriems reikia konkrečios pagalbos.
Grupinio darbo modelis
Šio modelio atstovė G. Helen Phillips. Remiasi humanistine egzistencijos filosofija. Žmonės suprantami kaip laisvi, atsakingi ir galintys save realizuoti. Individai turėtų būti traktuojami gerbiant jų išdidumą, iš jų tikimasi atsakomybės. Tikslas-skatinti individų socialinį funkcionavimą per bendravimą grupėse, kurias suburia bendri interesai ir rūpesčiai. Grupėms padedama veiksmingai ir atsakingai funkcionuoti. Įvertinimas grindžiamas narių bendrybėmis. Naudoja jausmų išliejimą, grupės paramą individams, realybės orientaciją ir savęs vertinimą. Taip pat programos turinį, narių planavimą, grupės procesą ir darbuotojo asmenį kaip priemonę pasiekti narių tikslus.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Problemos sprendimo ir uždaviniais grįsti modeliai
Visas žmogaus gyvenimas yra problemų sprendimo procesas. Įvertinimas identifikuoja ir paaiškina problemos pobūdį, koncentruojasi ties asmenybės, esančio probleminėje situacijoje, įvairiais aspektais. Nuolatinis kliento motyvacijos, galimybių ir pajėgumo skatinimas. Tikslas - padėti klientui kaip galima geriau tinkamai susidoroti su socialinių uždavinių atlikimu ir palaikyti santykius su kitais individais. Pirmiausiai rūpinamasi ryšiu su klientu.
Šio modelio atstovas William J. Reid. Įvertinama situacija ir detalizuojama pagrindinė problema ir išsiaiškinama, kokio nori rezultato. Detaliai nusako problemos sprendimo uždavinius. Prireikus padeda klientui atlikti tuos uždavinius. Tikslai yra specifiniai ir riboti, susiję su kliento pageidavimais.
Genetiniai veiksniai ir socialinė sąveika
- su genetiniais veiksniais nesietinos aplinkybės. Socialinių darbuotojų vaidmuo svarbus perduodant tikslią informaciją apie genetiškai nulemtą elgesį. Svarbu paaiškinti, kad vystymąsi lemia genetiniai procesai. Vystymasis etapais.
Tyrimai ir ypatumai: socialinė sąveika esant autizmo spektro bruožams
Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, nagrinėjančių įvairius socialinės sąveikos aspektus. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Propagandos psichologija ir socialinė įtaka
Propagándos psichològija, socialinės psichologijos šaka, tirianti žmonių sąveikos dėsningumus sistemoje, kurią sudaro propagandos skleidimo šaltinis ir adresatas, psichologinių veiksnių ir mechanizmų įtaka šio proceso eigai ir rezultatams. Propagandos psichologija tiria, kaip dėl informacijos poveikio keičiasi žmonių grupių nuostatos socialiai reikšmingų objektų atžvilgiu, kaip susidaro ir funkcionuoja viešoji nuomonė ir kaip naujai sudarytos nuostatos ir požiūriai keičia žmonių elgseną ir veiklą pageidaujama linkme. Propagandos psichologija susiklostė Jungtinėse Amerikos Valstijose XX amžiuje pradžioje.
Socialinė psichologija ir tarpusavio santykiai
Socialinė psichologija - mokslas tiriantis žmonių tarpusavio santykius. Autorius aptaria savęs pažinimo, patrauklaus įvaizdžio formavimo, gilesnio sąmoningumo ir efektyvios komunikacijos temas. Atskleidžiamos esminės žmonių elgesio priežastys, manipuliacijos mechanizmai, būtini lyderio bruožai. „Susitarimas yra įmanomas, tačiau jis įvyksta tik tuomet, kai abi šalys nori susitarti. „Ankstyvoje vaikystėje kiekvienas mano, kad visi pasaulį mato taip, kaip ir jis. „Saugumo siekimas skatina žmogų kaupti. Visvaldas Legkauskas studijavo Kembridže yra socialinių mokslų daktaras ir tiesiog populiarus universiteto dėstytojas.
Sveikatos psichologija ir socialinė sąveika
Sveikatos psichologija plečia savo tyrinėjimų lauką, apimdama pačius įvairiausius šeimos, organizacijos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos klausimus. Per trumpą savo gyvavimo laikotarpį sveikatos psichologija taip išsiplėtojo, kad be jos jau sunkiai įmanoma įsivaizduoti bet kokių su žmonių sveikata ir gerove susijusių procesų, politinių sprendimų ar poveikio priemonių planavimą. Kita vertus, tokiame plačiame interesų lauke vis sunkiau bendrauti, sistemingai gilintis į konkrečias sveikatos problemas.
Klinikinė sveikatos psichologija išsivystė iš klinikinės psichologijos, elgesio medicinos ir psichiatrijos mokslų. Visuomenės sveikatos psichologija gilinasi į psichologinių bei socialinių sveikatos veiksnių sąsajas populiacijoje. Organizacinė sveikatos psichologija rūpinasi sveikatos stiprinimu darbo vietose. Sveikatos psichologija kaip atskiras dalykas buvo dėstoma psichologams bei medikams. Jau kelis dešimtmečius Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose rengiami sveikatos psichologai.
Socialinės sąveikos modelių santrauka
Žemiau pateikiama lyginamoji lentelė, apibendrinanti svarbiausius aptartų modelių aspektus ir jų taikymą socialinei sąveikai suprasti bei stiprinti.
| Modelis | Pagrindinis akcentas | Tipinė taikymo sritis |
|---|---|---|
| Kognityvinis | Mąstymas, valia, sąmonės keitimas | Individai, šeimos, grupės; problemų sprendimas |
| Transakcinė analizė | Komunikacija, Ego būsenos (Tėvas-Suaugęs-Vaikas) | Šeimos bendravimo gerinimas |
| Sisteminis | Sistemų teorija, autonomija, aplinkos kliūtys | Socialinis darbas, kompleksinės situacijos |
| Egzistencinis | Prasmė, atsakomybė, vienišumas | Savęs suvokimo tobulinimas |
| Bihevioristiniai | Sąlygojimas, stimulai ir padariniai | Elgesio keitimas, intervencijos stebėsena |
| Psichodinaminis | Pasąmonė, vidiniai konfliktai | Emociniai sutrikimai, ilgalaikės terapijos |
| Šeimos sistemos | Vaidmenys, komunikacija, atsakomybė | Šeimos funkcionalumo stiprinimas |
| Krizės intervencija | Stadijos, tinklo plėtimas, parama | Skubi pagalba sutrikus funkcionalumui |
| Socializacija | Kompetencijų ugdymas | Darbo ir tėvystės įgūdžiai |
| Grupinis darbas | Humanistinė laikysena, grupės parama | Grupių funkcionavimo gerinimas |
| Problemos sprendimas ir uždaviniai | Aiškūs tikslai, užduočių detalizavimas | Kliento pageidavimais grįsta praktika |
tags: #idealus #socialines #saveikos #tipai