Retos šeimos istorijos dažnai prasideda nuo klausimo, ar verta pats slaugyti artimąjį ar ieškoti pagalbos iš šalies. Apie tai kalba naujausia visuomenės nuomonės apklausa, kurioje 40 proc. respondentų nurodo, kad jiems trūksta didesnės pagalbos iš socialinių institucijų, o 29 proc. - daugiau informacijos apie jų priežiūrą. Slaugantieji atlieka nuostabų darbą, ir mes norime juos paremti visomis išgalėmis. TENA žino šią realybę nuo daugiau nei 60 metų, todėl puikiai supranta iššūkius, su kuriais susiduria slaugant.
Susiformavus ilgesniems ligų laikotarpiams ir priežiūros poreikiui artėja klausimas, kokia pagalba yra prieinama. Susirūpinimo centre - finansinė parama, socialinės paslaugos, informacijos ir konsultacijų prieinamumas. Šiame straipsnyje aptariamos skirtingos slaugos rūšys Lietuvoje, kaip jas gauti, kokios yra valstybės garantijos ir kokios išmokos gali palengvinti kasdienybę slaugytojams ir jų artimiesiems.
Slaugos rūšys ir jų vieta
Stacionarinė slauga skiriama sunkiems pacientams, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, dažnai tam tikru laikotarpiu arba ilgalaikėje globos įstaigoje. Dienos stacionaras suteikia medicininę priežiūrą kelioms valandoms įstaigose, leisdamas pacientui grįžti į namus. Slauga namuose teikiama pagal poreikį, kai pacientas gali gyventi namuose, tačiau reikia reguliarios slaugos ar kineziterapijos. Paliatyvioji slauga orientuota į gyvenimo kokybės gerinimą ir skausmo kontrolę tomis atvejomis, kai ligos yra nepagydomos. Socialinė slauga orientuota į buities pagalbą ir socialinę integraciją, dažnai teikiama namuose ar dienos centruose.
Taigi Lietuvoje yra keli pagrindiniai variantai: stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje), dienos stacionaro slauga (gydymo įstaigose laikinas ar nuolatinis gydymas nekeliantis ligonį iš namų), slauga namuose (medicininė slauga pacientų namuose), paliatyvioji slauga (medicininė priežiūra namuose ar specializuotose įstaigose) ir socialinė slauga (pagalba į namus, dienos centrai, trumpalaikė globa). Kiekviena rūšis turi savo taikymo sritį ir finansavimo šaltinius.
Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa yra skirtos asmenims, kurie prarado savarankiškumą ir kuriai būtina nuolatinė priežiūra ar net slauga. Paslaugos apima apgyvendinimą, maitinimą, įgūdžių ugdymą ir atkūrimą, pavyzdžiui savitvarką, higieną, namų ruošos darbus, biudeto planavimą, apsipirkimą, darbo įgūdžių ugdymą ir dienos užimtumą. Ilgalaikė ar trumpalaikė globa skiriama vadovaujantis individualiais poreikiais ir teikiama pagal pažangų įvertinimą. Taip pat gali būti teikiama laikino atokvėpio paslauga, kai prižiūrintis asmuo gali trumpam pailsėti.
Taip pat skaitykite: Įspėjimo terminai nutraukiant darbo sutartį su pensinio amžiaus darbuotoju
Pagalba į namus ir dienos socialinė globa
Pagalba į namus - tai paslaugos, teikiamos asmens namuose, padedančios tvarkytis buityje, gaminti maistą, rūpintis higiena, sumokėti mokesčius, nuvykti į gydymo įstaigas ir pan. Teikiama iki 10 val. per savaitę. Dienos socialinė globa - kompleksiška pagalba dienos metu: informavimas, konsultavimas, maitinimas, asmens higiena, dalyvavimas veiklose ir kt. Ji gali būti teikiama namuose iki 25 val. per savaitę, o kai kuriais atvejais - iki 70 val. per savaitę, priklausomai nuo poreikių. Dienos centre teikiama pagalba gali būti teikiama nuo 3 valandų per dieną iki 5 dienų per savaitę, o esant poreikiui - iki 5 parų per savaitę ištisą parą.
Integrali pagalba ir laikino atokvėpio paslaugos
Integrali pagalba namuose jungia slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikiamas namuose, ir apima mobilias komandas bei psichologinę pagalbą artimiesiems. Ji gali būti derinama su ambulatorinėmis slaugos paslaugomis. Laikino atokvėpio paslauga skirta artimiesiems, kurie laiką nuo slaugos nori pertraukti, kai gali gauti informavimą, konsultacijas, buities pagalbą ar trumpalaikę globą. Paslaugos gali būti teikiamos iki 90 parų rigidiniais atvejais, esant krizėms ar kitoms sunkumoms.
Finansavimas ir išmokos
Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį gali būti mokama dėl prarastų darbo pajamų. Išmoka gali būti skirta, kai turimas gydytojo nedarbingumo pažymėjimas, socialinio draudimo stažas (3 mėnesiai per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius) ir būti apdraustam ligos socialiniu draudimu. Išmokos dydis sudaro apie 65,94 proc. darbo užmokesčio už ant popieriaus. Pavyzdžiai į rankas rodo, kad išmoka už 2 metų vaiką slaugant gali būti apie 523 EUR/mėn., kai draudžiamų pajamų dydis 1 500 EUR.“
Nedarbo išmoka slaugant negalią turinčius asmenis reikalauja užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti bedarbiu bent 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių. Išmokos dydis pirmuosius mėnesius yra didesnis, vėliau mažėja. Pavyzdys: 1 500 EUR vidutinių pajamų - pirmi 3 mėnesiai apie 796 EUR, 4-6 mėnesiai apie 680 EUR, 7-9 mėnesiai apie 564 EUR.
Kur kreiptis dėl paslaugų?
Norint gauti socialines paslaugas namuose ar trumpalaikę gedrą, reikia kreiptis į savivaldybę arba į savivaldybės paskirtą įstaigą. Galimos paslaugos visiems: pagalba į namus, dienos socialinė globa, integrali pagalba namuose, laikino atokvėpio paslauga. Taip pat galima gauti emocinę ir psichologinę pagalbą, transporto pagalbą, informavimą ir konsultacijas. Paslaugų teikėjai skelbia informaciją valstybės institucijų tinklalapiuose, pavyzdžiui, Valstybinės ligonių kasos arba Sodros svetainėse, kad slaugant artimąjį namuose ar ieškant tinkamos priežiūros, būtų aiškiau ir lengviau rasti reikiamą pagalbą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti priklausomam žmogui žengti pirmąjį žingsnį sveikimo link
Emocinė parama ir visuomenės požiūris
Tyrimai rodo, kad 28 proc. artimųjų, prižiūrinčių sergančius šeimos narius, labiausiai pasigenda didesnio įsitraukimo iš kitų šeimos narių. Vaistininkai gali padėti suprasti sergančiojo vaistų vartojimą, paaiškinti suderinamumą, patarti dėl medikamentų pasirinkimo, padėti atrinkti slaugos ir higienos priemones bei informuoti apie kompensacijas. Pasak gydytojų ir specialistų, identiteto klausimai dažnai kyla sergantiems artimiesiems - kas aš esu ir ko noriu, o slaugant svarbu derinti savo emocinę sveikatą su fizinėmis pareigomis. Emocinis palaikymas - svarbus veiksnys ne tik ligonio, bet ir slaugiančiųjų gerovei. Emocinei paramai pasitelkiamos emocinės paramos grupės, psichikos sveikatos centrai ir linijos savivaldybėse.
Ką būtina žinoti artimajam slaugytojui
Svarbu atsižvelgti į individualius poreikius, pasirūpinti tinkama kambario įranga slaugos tikslais (turėklai, lengvas priėjimas į vonią), taip pat pasirūpinti higienos priemonėmis, vaistais ir jų saugiu vartojimu. Vaistininkai rekomenduoja konsultuotis dėl vaistų suderinamumo, dozavimo ir kompensavimo galimybių. Slaugant artimąjį svarbu nepamiršti ir laikino atokvėpio paslaugų - tai suteikia galimybę pertraukai, kai būtina pabėgti nuo nuolatinės priežiūros. Taip pat svarbu planuoti ir emocinę paramą - kalbėtis su giminaičiais, psichologo ar socialinio darbuotojo pagalba gali padėti išlaikyti pusiausvyrą.
Kur ieškoti papildomos informacijos
Raginama kreiptis į šeimos gydytojus dėl siuntimų į ilgalaikę slaugos priežiūrą, į savivaldybę ar į „Sodrą“ dėl tikslių reikalavimų ir procedūrų. Vaistininkai ir gydytojai gali suteikti reikalingą informaciją apie sprendimus, vaistų pasirinkimą ir kompensacijas, o socialiniai darbuotojai - apie paslaugų teikimą namuose ir dienos centruose. Straipsnyje nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai slaugos paslaugos gali būti teikiamos ir finansuojamos valstybės lėšomis.
[tagvideo]Video: Kaip pradėti slaugos paslaugų paiešką ir ką reikia žinoti[/tagvideo]Ką gali pasiūlyti prasminga parama: santrauka apie galimybes
Santraukoje matyti, kad Lietuvoje galima gauti skirtingų rūšių slaugos paslaugas - stacionarinę, dienos stacionaro, slaugą namuose, paliatyviąją ir socialinę slaugą. Taip pat svarbu žinoti apie ligos išmokas, nedarbo išmokas ir socialines paslaugas, kurios gali padėti slaugyti artimąjį namuose. Dėl konkrečių poreikių ir procedūrų rekomenduojama kreiptis į savivaldybę, gydytoją ar Sodrą, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas ir paslaugų teikimas.
Reikšmingi įvykiai ir ateities planai
Kai kuriose savivaldybėse planuojama plėtra - pavyzdžiui, naujų slaugos ir globos centrų atidarymas, kur bus teikiamos tiek medicininės, tiek socialinės paslaugos vienoje vietoje. Tokie centrai padės užtikrinti, kad senjorai ir žmonės su negalia galėtų gauti nuolatinę priežiūrą ir paslaugas arčiau savo namų. Taip pat svarbu kurti ir plėsti emocinės paramos tinklą bei informacijos perdavimą, kad šeimos nariai jaustųsi palaikomi ir suprasti galimas paramos galimybes.
Taip pat skaitykite: Dvi darbo vietos ir nedarbingumo išmoka