Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių. Tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus. Taigi, kokios mokyklos Lietuvoje pritaikytos autistiškiems vaikams? Kokios ugdymo galimybės jiems teikiamos? Su kokiais iššūkiais susiduria šeimos ir specialistai?
Įtraukusis ugdymas - ar jam pasiruošta? Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ laikosi principo, kad kiekviena šeima turi teisę pasirinkti tinkamą ugdymo variantą savo autistiškam vaikui, atsižvelgiant į jo unikalius poreikius ir gebėjimus. ASS turinčių vaikų iššūkiuose svarbu ne tik mokykloje, bet ir šeimos, sveikatos specialistų bei bendruomenės bendradarbiavimas.
Autizmo spektro sutrikimų ypatumai ir iššūkiai Lietuvoje
Autizmo spektras yra toks įvairus, kad jo pradžioje gali būti ypatingai komunikabilus asmuo, tačiau susiduriantis su sensoriniais iššūkiais, o spektro pabaigoje - intelekto negalią turintis asmuo. Specialistai sutaria, jog psichikos sveikatos paslaugų vaikams pasiekiamumas ir kokybė Lietuvoje yra nepakankama. Tačiau šis atotrūkis yra dar didesnis specialiųjų poreikių turintiems vaikams, o ypatingai - ASS turintiems vaikams.
Kita problema ta, jog visi medicinos centrai, skirti suteikti pagalbą šeimoms auginančioms vaikus su specialiais poreikiais, yra išsidėstę didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Lietuvoje stinga visus šiuos specialistus apjungiančių darbo strategijų, kad pagalba būtų nuosekli, apimanti visas vaiko gyvenimo sritis - tiek sveikatos specialistus, tiek pedagogus, tiek šeimos ir draugų aplinkas. ASS turinčių vaikų šeimoms dažnai neužtenka pinigų pirkti visų reikiamos komandos narių reguliarias paslaugas visus metus, kadangi dalies specialistų pagalba iš valstybės biudžeto teikiama tik labai ribotą skaičių kartų per metus.
SCERTS metodikos pritaikymas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje naudojami metodai orientuoti į elgesio terapiją, tačiau trūksta į santykį orientuotų modelių. Todėl projektu siekiama apmokant specialistus pritaikyti naują Lietuvoje SCERTS metodiką darbui su ASS turinčiais vaikais.
Taip pat skaitykite: Pensijų anuiteto rūšys
SCERTS - socialinis-komunikacinis, emocijų reguliavimo ir transakcinės pagalbos modelis. Šis modelis orientuojasi į gydytojus vaikų ir paauglių psichiatrus, psichologus, ergoterapeutus, logopedus, socialinius darbuotojus, pedagogus. Šią metodiką galima sklandžiai taikyti Lietuvoje, kadangi šalyje pacientams prieinamos visų modelyje dalyvaujančių specialistų paslaugos - vaikų ir paauglių psichiatrų, psichologų, ergoterapeutų, logopedų, pedagogų, socialinių darbuotojų, spec. Remiantis moksliniais įrodymais pagrįsta SCERTS metodika, kuri apima vaiko išplėstinę šeimą, mokyklą bei socialinę aplinką, teikiama nuosekli, kompleksinė pagalba.
UAB „Medgintras“ vykdomo projekto „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“ tikslas - sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius. Šis tikslas tiesiogiai atliepia bendrą programos „Socialinės integracijos stiprinimo mechanizmai vaikams ir jaunuoliams su aukštos rizikos elgesena ir (ar) iš nepalankių aplinkų“ pagal 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ tikslą - prevencijos gerinimas ir sveikatos netolygumų mažinimas.
Projektas dar bus įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su mažosiomis Lietuvos savivaldybėmis - Joniškio r., Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos bei Varėnos r. savivaldybėmis. Taip pat bus įgyvendinimas, viešinimas ir rezultatų sklaida, siekiant mažinti stigmatizaciją, tarp specialistų ir visuomenės. Projektas įgyvendinamas iki 2024 metų ir apima mokymus, specialistų kvalifikacijos kėlimą bei išplėstinės šeimos narių įtraukimą į procesą.
Kauno Prano Daunio ugdymo centras: sėkmės istorija
Kaune gyvenančios ir autistiškus vaikus auginančios šeimos turi nuostabų variantą - galimybę pasirinkti mokyklą, kurioje ne tik užtikrinama palanki aplinka plačiąja prasme, bet teikiamas šiuolaikinis ir kokybiškas ugdymas. Mokyklos direktorė Raimonda Juknevičienė kasdienio darbo ir išskirtinio atsidavimo dėka sugebėjo sukurti autistiškiems vaikams ir jų šeimoms saugumo uostą. Jos nepaliaujamas įsipareigojimas autistiškų vaikų gerovei, kokybiškam ugdymui, atvirumas tėvų įsitraukimui į procesą, noras dalytis žiniomis daro unikalų poveikį Lietuvos autistiškų mokinių ugdymui.
Mokyklos filosofija - kiekvieno ugdytinio pripažinimas ir visapusiškas ugdymas pagal kiekvieno poreikius. Mokyklos prioritetai - saugi ir maloni aplinka, jos tausojimas ir puoselėjimas, elgsena pagal susitartas taisykles, emocinis, fizinis ir psichologinis komfortas. Mokyklos personalas - puikūs specialistai: gydomosios kūno kultūros mokytojai, specialieji pedagogai, logopedai. Juos įdarbina siekimas, kad kiekvienas mokinys patirtų sėkmę, būtų ugdomi ir plėtojami jo individualūs gebėjimai. Mokiniai gauna psichologo, sveikatos priežiūros specialisto, socialinio pedagogo, logopedo pagalbą. Mokykloje mokosi 192 mokiniai, iš kurių 5 - turintys regos sutrikimą, o likusieji - autistiški. Vsiki vaikai turi didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių, ugdymo spektras apima tiek gabius, tiek mokymosi sunkumus patiriančius vaikus. Mokykloje yra 23 klasės, kuriose mokosi po 6-7 mokinius. Kiekvienoje klasėje dirba mokytojo padėjėjas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai
Kiekviena klasė turi tinkamai suorganizuotą aplinką: užtikrinama struktūra, vaizdinės dienotvarkės, nusiraminimo erdvės ir motorinės veiklos zonos. Centrui svarbi integracija su kitomis aplinkomis: muziejais, renginiais, sporto salėmis, baseinais, parkais - visur, kur eina jų bendraamžiai. Taip pat Kauno Prano Daunio ugdymo centras bendradarbiauja su Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazija: mokiniai iš centro ir progimnazijos dalinasi veiklomis, siekiant geriau pažinti vienas kitą. Centrą taip pat lanko tėvai: jie įtraukiami į aplinkos kūrimą, įtraukties procesus ir tėvų savipagalbos grupes. Centras teikia psichologinę pagalbą tėvams, teikia pagalbą autistiškų vaikų broliams ir seserims, o tai svarbu - jų vaikystė taip pat ateina su iššūkiais.
Apibendrinant, Kauno Prano Daunio ugdymo centre yra 144 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai (šiais metais). Pradinė statistika rodo, kad 24 iš jų turi regėjimo negalią, o kiti - autizmo spektro sutrikimų ir kompleksinės negalios. Dėmesys skiriamas individualiems poreikiams: 6-8 mokiniai klasėje, mokytojas ir mokytojo padėjėjas, įvestos individualizuotos programos. Gebantieji laikyti egzaminus, dalyvauja sporto varžybose. Įdomu ir tai, kad Centros aplinka yra pritaikyta vaikų sensoriniams poreikiams, naudojamos vaizdinės priemonės ir struktūrizuoti mokymo procesai.
Gali būti atvejai, kai tėvai renkasi bendrojo ugdymo mokyklą dėl laikino ar ilgesnio laikotarpio adaptacijų. Tačiau Kauno Prano Daunio ugdymo centras teikia alternatyvas, įskaitant galimybes tiek išlikti centre, tiek pereiti į bendrojo ugdymo mokyklas (kaip Jonučių progimnazija). Taip pat centras bendradarbiauja su vietinėmis ugdymo įstaigomis, dalijasi patirtimi ir rengia leidinius, kurie padeda pedagogams ir tėvams geriau suprasti ir palaikyti autistiškus vaikus.
Kauno Prano Daunio ugdymo centro tikslas - parengti mokinį mokytis bendrojo ugdymo mokykloje. Vaikas, kuriam pavyksta įgyti reikalingų įgūdžių, lengviau integruojasi į įstaigas tokiu keliu. Svarbu laikytis nuostatos, kad vaikas nėra „lengvas“ ar „sunkus“, o turi unikalų potencialą. Šios mintys puoselėja draugišką, įtraukią ir pagarbų požiūrį į autistiškus vaikus visoje Lietuvoje.
Kaip pasirinkti ugdymo įstaigą autistiškiems vaikams?
- Pasitelkti savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą, kuri įvertina vaiko specialius ugdymosi poreikius ir pateikia rekomendacijas dėl pagalbos plano.
- Klausti dėl specialiųjų pedagogų ir psichologų kompetencijų, darbo valandų ir ar bus skiriamas mokytojo padėjėjas.
- Svarstyti apie aplinkos pritaikymą, ramią erdvę ir vaiko saugumą klasėje bei kitose erdvėse.
- Klausyti apie vaiko socialinį ir emocinį lavinimą, bei kaip mokykla padeda ugdymo įgūdžiams gyventi ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.
- Aptarti tėvų įtraukimą į ugdymo procesą ir galimybes gauti psichologinę pagalbą bei šeimos palaikymą.
Autizmas lemia savitą ir kokybiškai kitokį šį sutrikimą turinčių asmenų elgesį ir suvokimą. Tai sukuria iššūkius ne tik patiems vaikams, jų šeimos nariams, bet ir ugdymo įstaigoms, kuriose šie vaikai mokosi, bei pedagogams, kurie padeda jiems tobulėti. Tačiau tai taip pat kuria galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą tarp šeimos, mokyklos ir specialistų, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko galimybių realizavimą.
Taip pat skaitykite: Parama tėvams Klaipėdoje