Šv. Hubertas laikomas vienu iš svarbiausių medžioklės globėjų Europoje, o jo vardas simbolizuoja išmintį ir moralinę atsakomybę medžioklės plėtroje. Europoje bene pats įtakingiausias ir svarbiausias medžiotojų globėjas yra šventasis Hubertas (vardas reiškia „garsėjąs išmintimi“). Ši tradicija Lietuvoje įsigalėjo kartu su krikščionybės plitimu, kai Medžioklės diena sutapatinta su Šv. Huberto varduvėmis.
Lietuvoje ir visoje Europoje Šv. Hubertas laikomas globėju medžioklės ir gamtos apsaugos srityse: buvo tikima, jog globoja medžiotojus, traperius, miško darbininkus, kailininkus, medžioklę, lankininkus, mašinistus, matematikus, optikus, metalurgus, tiksliųjų instrumentų gamintojus, lydytojus, šunis, ypač medžioklinius šunis. Mindžioklės kultūra per amžius augo, o Hubertas dažnai laikomas Ardėnų Apaštalu dėl savo nuopelnų evangelizacijoje ir gyvenimo pavyzdžio.
Legenda sako, jog Šv. Hubertas kilęs iš kilmingos šeimos: gimęs apie 655 m., jis buvo Burgundijos hercogo sūnus, vėliau paskirtas Maastrichto vyskupu. Jaunystėje Hubertas buvo aistringas medžiotojas ir puotautojas, bet vienoje šv. Kalėdų išvykoje medžioti jis pamatė elnią su ragais ir išgirdo perspėjimą, jog jeigu neatsigręs į Dievą, pateks į pragarą. Tą akimirką Hubertas atsivertė ir pradėjo naują kelią, kurio centre buvo gamtos ir dvasinės patirties derinimas.
Istoriniai šaltiniai mini, jog po žūties Šv. Hubertas buvo paskelbtas šventuoju ir palaidotas Šventojo Huberto bazilikoje netoli Nemiūro miesto. Jis garsėjo iškalba ir darbais, evangelizavęs Ardėnų teritoriją, įkūręs keletą vienuolynų buvusių medžioklių plotuose, rūpinosi gamtos apsauga. Nuo IX amžiaus Huborto kultas plito po Belgiją, Olandiją ir Liuksemburgą, tapęs visos Europos dalimi. 1738 m. įsteigtas Šv. Huberto ordinas, kuriuo apdovanojami nusipelnieji medžioklėje.
Lietuvos ir šventės tradicijos
Lietuvoje lapkričio 3-ąją, senovėje prasidėdavo medžioklės sezonas, o Šv. Hubertas tapo oficialiu globėju šio sezono pradžioje. 1752 m. Šv. Huberto ordinas buvo suteiktas Augustui III, Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui, ir jis šventė šio ordino gavimą medžiodamas net шест savaičių. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija reguliariai mini Šv. Huberto dieną respublikinėse šventėse, kaip įrodymas, jog šventė įsišaknijusi Lietuvos kultūroje. Pagal legendą, Hubertas paskyrė savo gyvenimą vienuolynų kūrimui ir gamtos apsaugai, kas Lietuvoje atsispindi per tradicijas bei šventinius renginius.
Taip pat skaitykite: Šv. Huberto šventė
Šių švenčių metu dažnai rengiamos mišios ar iškilmingos medžioklės ceremonijos prieš pat medžioklės sezoną, o Ragų šventojo gerbėjai dalijasi patirtimi ir skleidžia pagarbą globėjui. Huberto kultas į Lietuvą atkeliavo per krikščionybę, tuo pačiu metu įsitvirtino ir kaip medžiotojų moralės bei atsakomybės simbolis.
Hubertas buvo vadinamas Ardėnų Apaštalu, jį minint buvo pastebimas visos Europos šventų atminties palaikymas - daugelis šalių lapkričio mėnesio pradžioje pradeda didžiąjį medžioklės sezoną, o kai kuriose vietovėse rengiamas specialūs apeigos ar koplyčios vietose atliekamos mišios. Įdomu pastebėti, jog Hubertas išvedė naują medžioklinių šunų veislę - bluthaundus (viduramžiais vadintus šventojo Huberto skalikais).
1990-aisiais ir vėliau šventė tapo platesnės kultūrinės atminties dalimi, propaguojant medžioklės etiką, gamtos apsaugą ir folkloro tradicijas. Svarbu atkreipti dėmesį, jog Huberto kultas išliko kaip svarbus simbolis, skleidžiantis pagarbią ir atsakingą požiūrį į gamtą bei medžioklės paveldą.
Šventojo Huberto palikimas
Šv. Hubertas išvedęs naują medžioklinių šunų veislę - blathaundus, viduramžiais šiuos šunis vadindavo Šventojo Huberto skalikais. Po Huberto mirties 727 m. jis buvo paskelbtas šventuoju ir palaidotas Šventojo Huberto bazilikoje netoli Nemiūro. Huberto kultas išplito iš pradžių Belgijoje, Olandijoje ir Liuksemburge, o vėliau Europoje plito plačiau kaip šventojo globėjo medžiotojų gale. Šventasis Hubertas tapo ne tik medžioklės globėju, bet ir gamtos apsaugos simboliu, skatinančiu pagarbią santykį su gyvūnais ir jų gyvenamosiomis terpėmis.
1738 m. įsteigtas Šv. Huberto ordinas, kuriuo apdovojami nusipelnę medžioklėje asmenys, parodo jo įtakos hierarchinę perspektyvą bei kultūrinį reiškinį. Huberto kultas liko žinomas visoje Europoje, išmušdamas tradicijas ir skatinant bendruomenių telkimą per šventes ir renginius.
Taip pat skaitykite: Šv. Hubertas Lietuvoje
Šv. Huberto dienos bruožai Lietuvoje
- Spėjama, kad lapkričio 3-ąją Lietuvoje prasideda didysis medžioklės sezonas.
- Šv. Hubertas sujungia pagoniškas tradicijas su krikščioniškomis šventėmis, kuriose išryškinama gamtos apsauga ir etika.
- Mišios ir iškilmingos ceremonijos dažnai rengiamos arčiausiai medžioklės plotų esančiose koplyčiose prieš sezono pradžią.
Šventė Raudonės pilyje, Jurbarko rajone, lapkričio 6 dieną 11:30 val. ir toliau turi būti pažymėta kartu su respublikinėmis Šv. Huberto minėjimo šventėmis, pabrėžiant globėjo vaidmenį Lietuvos medžiotojų bendruomenėje. Huberto kultas lietuvių tradicijose yra gilus simbolis, kuris jungia praeities miglą su dabarties įsipareigojimu gamtai ir gyvūnams.
Taip pat skaitykite: Globėjai
tags: #hubertas #medziotoju #globejas