Pacientų sauga kasdienėje slaugoje yra praktika, o ne teorija. Dauguma incidentų kyla iš pasikartojančių situacijų: vaistai, perdavimai, kritimai, infekcijos, pragulos, komunikacija. Kuo daugiau aiškių algoritmų ir nuoseklių mikro įpročių, tuo mažiau streso ir tuo saugesnis pacientas. Tinklalaidėje „P. S. V. B.“ pastebėta, kad pacientai dažnai ateina su išankstiniais nusistatymais, pavyzdžiui, baiminasi skausmo prieš kraujo ėmimo procedūrą. Siekiant pakeisti šią nuomonę, slaugytojai turi būti tinkamai parengti, suteikiant jiems reikalingų žinių ir įgūdžių. Taip pat svarbu dalyvauti pacientų saugumo užtikrinimo projektuose.
Slaugytojai nuolat tobulėja: kompetencijų atnaujinimas, kvalifikaciniai mokymai, kursai, klinikinė praktika ar situacijų aptarimas darbo vietoje. 2013 metais pradėtas naudoti standartizuotų švirkštų žymėjimas pagal ISO standartą, vėliau pradėta taikyti ir standartizuoti procedūrų aprašai, medikamentų skiedimas bei slaugytojų darbo vietos standartizavimas. Standartizuota darbo vieta padeda slaugytojui lengviau rasti priemones ir medikamentus naujoje darbo aplinkoje. Diegiant ankstyvojo perspėjimo skalę, slaugytojai turėjo aprašyti patirtį ir pastebėjimus naudojantis ja.
Visi pokyčiai reikalauja laiko, o nuomonių apie įrankius gali būti įvairių. Dėl didelio darbo tempo ir virškančių užduočių, nauji pokyčiai įgyvendinami skirtingose organizacijose pristato iššūkių bei kartais kelia stresą tiek pacientams, tiek personalui. Dėl senstančios visuomenės ir kitų priežasčių ateityje slaugytojų poreikis dar labiau didės, todėl būtina aktyviai diskutuoti ir stiprinti slaugos specialistų komandas.
Kitas svarbus aspektas - skaitmeninių technologijų pažanga. Ji didelė, bet jos neatskirs nuo slaugytojo rūpestingumo ir dėmesingumo. Slaugytojų saugą ir pacientų saugą reikia ugdyti kartu su technologiniais sprendimais, o ne tik jų diegimu. Tyrimų duomenimis, slaugytojai dažnai pastebi rizikos veiksnius dažniau nei gydytojai, o psichologinė įtampa ir cheminė tarša darbo aplinkoje rodo būtinybę stiprinti darbo saugą ir psichinę sveikatą.
Nacionaliniu lygmeniu slaugytojų sauga ir sveikata Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais. Darbo kodeksas, sveikatos ir saugos normos, higienos reikalavimai, taip pat Europos direktyvos - viskas orientuota į tai, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir būtų apsaugoti nuo profesinių rizikų. Anksčiau atliktos apklausos parodė, kad slaugytojai patiria didelį stresą (69%), cheminių medžiagų taršą (46%) ir tik 26% jaučiasi saugūs darbe. Tokie duomenys skatina stiprinti profesinę saugą ir darbo aplinkos standartizavimą.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant depresija
Tarptautinės iniciatyvos ir rekomendacijos pabrėžia, kad saugi darbo aplinka tiesiogiai prisideda prie pacients saugumo. ICN ragina didinti investicijas į personalo įdarbinimą, ugdymą, mokymą ir išlaikymą, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Ji taip pat akcentuoja skaidrią darbo kultūrą, skatinančią pranešti apie klaidas be bausmės baimės, ir siūlo įtraukti pacientų saugą į nacionalinių studijų programas.
Medicinos įstaigose svarbu diegti sisteminius sprendimus, tokius kaip pranešimų apie incidentus sistema, ir užtikrinti mokymų laikymąsi bei imunizaciją darbo vietoje. Taip pat būtina įtraukti pacientų saugos kursus į bakalauro ir magistrantūros programas, pripažinti tarpprofesinį komandų požiūrį ir didinti slaugytojų vaidmenį klinikiniuose sprendimuose. Taip pat svarbus mokymų turinys, kuris apima pacientų teisės, informacijos perdavimo kultūrą, saugos priemonių naudojimą bei rizikos vertinimą.
Kritinės rizikos sričių struktūrizavimas: vaistų klaidos, kritimai, infekcijų prevencija, pragulos, informacijos perdavimas ir bendravimas su paciento šeima. Dažniausiai pasitaikančios klaidos apima identifikavimo klaidas, nepakankamą mikro pauzės svarbą prieš veiksmą, netikslų dokumentavimą ir perdavimą. Praktiniai sprendimai apima dviejų identifikatorių naudojimą, mikro pauzes prieš veiksmą, aiškią dokumentaciją „padaręs - pažymėjau iškart“, struktūruotą perdavimą 60-90 sekundžių ir nuoseklią odos patikriną bei padėties keitimo planą.
Kiekvienas slaugytojas turi prisidėti prie pacientų saugos kuriant „saugos minimumą“ kasdien: dviejų identifikatorių, 3 sekundžių pauzės, rankų higiena tarp veiksmų, perdavimo trumpuose ir aiški komunikacija paciento atžvilgiu. Taip pat būtina aktyviai įtraukti pacientą ir jo artimuosius į procesą per tris trumpus klausimus: kas bus daroma, kodėl, ką pacientas turi daryti. Tokie paprasti įpročiai padeda sumažinti incidentų riziką palp1.
Beveik visos pažangos siejamos su minkštųjų kompetencijų stiprinimu: komunikacija, streso valdymas, komandinio darbo kultūra, empatija ir įgūdžiai bendravimui. Tyrimai rodo, kad apie 70% nepageidaujamų įvykių įstaigose kyla dėl komunikacijos klaidų, todėl minkštosios kompetencijos yra kritiškai svarbios tiek pacientų saugumui, tiek darbo kokybei. Slaugytojo praktikai reikia ne tik techninių žinių, bet ir gebėjimo valdyti stresą bei išlaikyti motyvaciją.
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmą turintiems vaikams
Taip pat skaitykite: Išsėtinės sklerozės priežastys
tags: #liga #kuria #sukelia #slaugytojos #nekompetencija