Socialinė atsakomybė - tai asmenybės ir visuomenės, jos įvairių institucijų sąmoningai formuojamų santykių forma, pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigas ir taikyti socialines sankcijas esant tam tikroms teisumo ar kaltumo sąlygoms. Socialiai atsakingi žmonės ir įvairios organizacijos elgiasi etiškai, kelia socialinės, kultūrinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir kitus klausimus. Socialinė atsakomybė padeda pavieniams asmenims, organizacijoms, valdžios institucijoms siekti veiksmingos verslo plėtros, visuomenės raidos.
Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Priimdama sprendimus ir vykdydama veiklą socialiai atsakinga organizacija atsižvelgia į suinteresuotų šalių lūkesčius, laikosi teisės aktų ir tarptautinių normų, prisideda prie darnios plėtros ir visuomenės gerovės kėlimo. Kintanti socialinės atsakomybės samprata atspindi konkretaus laikotarpio visuomenės rūpesčius, aktualijas ir lūkesčius organizacijų atžvilgiu.
Iš pradžių socialinė atsakomybė buvo suprantama kaip labdara, vėliau sąvoka išsiplėtė į etišką darbdavystę ir sąžiningą verslą, dar vėliau - į žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, darnios plėtros ir kitas sritis.
Organizacijų socialinės atsakomybės samprata formavosi 19 a. pradžioje, pvz., J. Benthamo teorijoje, išdėstytoje veikale Deontologija, arba mokslas apie moralę (Deontology, or the Science of Morality, išleista 1834). Socialinės atsakomybės terminą 1940 vartojo filosofas R. M. Hutchinsas (Jungtinės Amerikos Valstijos) kalbėdamas apie žodžio laisvę. Anot jo, žiniasklaidos atstovai turi būti visiškai laisvi, kad visuomenė būtų visapusiškai informuota. Šalyse, kuriose žiniasklaida nėra laisva ir valdžia cenzūruoja pranešimus, leidžiama viešai skelbti tik tai, kas laikoma valdžiai priimtina informacija. Norėdamas kovoti su poveikiu spaudos laisvei 1947 R. M. Hutchinsas įsteigė Spaudos laisvės komisiją ir sukūrė socialinės atsakomybės teoriją, kuri teigia, kad žiniasklaida turi tarnauti visuomenei, o valdžia - nesikišti į jos veiklą. Socialinės atsakomybės terminas Vakarų šalyse plačiau pradėtas vartoti 20 a.
Niutono dėsnis byloja, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų veiksmas turi galimybę paveikti ne tik mus pačius, bet ir aplinką, galbūt net ir pasaulį. Jei vienas žmogus gali turėti tokią galią, ką gali pasiekti didžiulės korporacijos, kuriose dirba šimtai ar tūkstančiai žmonių?
Taip pat skaitykite: ĮSA: nauda verslui ir visuomenei
Tradicisiškai įmonės ir korporacijos pabrėždavo savo sukuriamą pridėtinę vertę ekonomikai, generuojamą pelną ir sukuriamas darbo vietas, o visuomenei sukuriamą naudą suvokdavo kaip darbuotojams užtikrinamas tinkamas darbo sąlygas bei laiku mokamą atlyginimą. Kas šiandien įvardijama kaip gera įmonė? Tai tokia įmonė, kuri, turėdama galią kurti pelną ir ekonominę vertę, nepamiršta panaudoti savo galios geriems tikslams - paramai, socialinėms iniciatyvoms ir visuomenės gerovei.
Visuomenė ir darbuotojai tikisi, kad įmonės ne tik užtikrins tinkamas darbo sąlygas, bet ir prisidės prie socialinių iniciatyvų. Keičiantis visuomenei, kultūrinėms, socialinėms normoms, natūraliai keičiasi ir darbuotojų lūkesčiai bei visuomenės požiūris į įmones apskritai.
Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Nacionalinio Airijos universiteto (Galvėjus, Airija) 2024 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad socialinė įmonės atsakomybė turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį darbuotojų motyvacijai. Net 76 % darbuotojų jautė didesnę motyvaciją ir įsitraukimą į darbą, dirbdami įmonėse, kurios aktyviai įgyvendina CSR strategijas.
Tuo tarpu 2024 m. PwC 2023 m. Socialinės atsakomybės praktikos ne tik stiprina darbuotojų motyvaciją, prisideda prie teigiamo įmonės įvaizdžio formavimo, bet ir stiprina investuotojų pasitikėjimą. Ši išvada aiškiai rodo, jog investuotojai yra labiau linkę investuoti į tas įmones, kurios aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės strategijas.
Iki šių dienų nėra vieno visuotinai priimto įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) apibrėžimo. Kiekviena įmonė skirtingai supranta ir pateikia, ką jiems reiškia socialinė atsakomybė. Nors yra daugybė socialinės atsakomybės apibrėžimų, dažniausiai socialinė atsakomybė siejama su verslo ir visuomenės sąveiką, kuri skatina derinti įmonių veiksmus, tam, kad būtų išlaikyta pusiausvyra, siekiant ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės veiklos rezultatų.
Taip pat skaitykite: ISA: ar tai tik viešųjų ryšių triukas?
Socialinės atsakomybės mitai
Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbiausia suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas (ir garsiai apie tai praneša), ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje. O kad tai padaryti būtų lengviau sugriausime kelis mitus.
Mitas Nr. 1: socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas
Ar įmonė, kuri prisidėjo įrengiant, pavyzdžiui, vaikų globos namų patalpas, gali pelnytai didžiuotis socialiai atsakingos įmonės titulu? Ir taip, ir ne. Taip, jei įmonės darbuotojai dalyvavo įrengdami patalpas, dažė sienas, bendravo su vaikais. Ne, jei paramai skirtos lėšos buvo pervestos į nurodytą sąskaitą, o įmonės darbuotojai nieko apie tokį projektą nėra girdėję. Tokiu atveju tai - filantropija, o ne socialinės atsakomybės veikla.
Svarbu atminti, kad socialinė atsakomybė - tai ne tik nuolatinis įsipareigojimas prisidėti prie darnios aplinkos kūrimo, bet ir darbuotojų įsitraukimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis. Socialiai atsakingos organizacijos, žinodamos kur daro didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip šį poveikį mažinti, bet ir socialinę atsakomybę integruoti į įmonės veiklos strategiją.
Mitas Nr. 2: socialinė atsakomybė - tik didelėms (tarptautinėms) įmonėms
Socialiai atsakingo verslo plėtra Lietuvoje stebima jau ne pirmus metus. Mūsų šalyje socialinės atsakomybės programų diegimą pradėjo vykdyti užsienio kapitalo įmonės, perėmusios atsakingo verslo vystymo kultūrą iš valdančiųjų kompanijų Vakarų ir Skandinavijos šalyse. Tokios įmonės turi pavyzdį, kaip įkvėpti darbuotojus prisidėti prie aplinkosauginių ir socialinių projektų, aiškiai suvokia šios veiklos naudą ir privalumus.
Tačiau net ir mažesnės įmonės, pavyzdžiui, kirpykla ar nedidelė baldų įmonė, gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas ir taip džiaugtis išaugusiu darbuotojų lojalumu bei klientų pasitikėjimu. Popieriaus rūšiavimas, vandens taupymas - tai tik pirmieji žingsniai, kuriuos gali daryti ir mažosios įmonės. Tokių įmonių darbuotojai galėtų susiburti neatlygintinai gražindami senjorus senelių namuose ar iš atliekų gamindami lentynas knygoms ligoniams namuose. Įmonė darbuotojus galėtų skatinti sudarydama palankias sąlygas panašioms veikloms įgyvendinti (pavyzdžiui, suteikdama laisvą dieną geriems darbams). Tiek didelėms, tiek ir mažosioms įmonėms sąsajų su socialine atsakomybe reikėtų ieškoti tiesioginėje savo veikloje.
Taip pat skaitykite: Kaip socialinė atsakomybė veikia Lietuvos įmones?
Patirtis rodo, kad mažesnėms įmonėms vykdyti socialinės atsakomybės veiklas yra netgi paprasčiau nei didelėms. Dažniausiai tokiose įmonėse vyrauja sveikesnė darbo atmosfera, darbuotojai geriau pažįsta vieni kitus, galima greičiau priimti sprendimus, kurie įkvėps prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Mitas Nr. 3: socialinės atsakomybės veiklos yra brangios
Nemažas būrys vadovų vis dar nesidomi socialinės atsakomybės veiklomis iš anksto turėdami nuostatą, kad tai yra pinigų švaistymas ir jų įmonė „negali sau to leisti“. Tai gali būti tiesa, jei įmonė turi vieną tikslą - kuo didesnis pelnas šiandien. Tačiau įmonės, kurios kuria ilgalaikį verslo tikslą, suvokia, kad socialinės atsakomybės veikla - ne tik nėra „brangus malonumas“, bet ir padeda sutaupyti, sudaro palankias sąlygas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ateityje.
Tinkamas pavyzdys galėtų būti logistinės įmonės sandėlio apšvietimo keitimas į taupų ir draugišką aplinkai. Įmonė, kuri įvertina, kad vienas iš didžiausių jos daromų neigiamų poveikių aplinkai yra didelis CO2 išmetimas į aplinką, pakeitus sandėlio apšvietimą į taupų ir draugišką aplinkai, jau po metų gali džiaugtis ne tik sumažėjusia sąskaita už elektros energiją, bet ir sumažėjusiu CO2 išmetimo kiekiu, o įmonės darbuotojų pasodintas medelių kiekis įprasmintų šios veiklos tęstinumą.
Mitas Nr. 4: darbuotojui svarbu atlyginimas, o ne įmonės socialinės atsakomybė
Ilgalaikius tikslus turinčios įmonės stengiasi ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti geriausius specialistus. Jei įmonės vadovai negalvoja, kaip jaučiasi jų darbuotojai, ar jie visiškai realizuoja save, reiškia, kad jie nemąsto, kokią pridėtinę vertę galėtų sukurti vien tik atliekantys pavestas užduotis asmenys. Tyrimai rodo, kad darbo aplinka, galimybė padėti kitiems, realizuoti savo idėjas, pozityvus darbdavio požiūris į darbuotoją motyvuoja labiau nei augantis atlyginimas.
Praktika rodo, kad socialiai atsakingoje įmonėje dirbančio darbuotojo lengvai nesuvilios konkuruojančios įmonės atlyginimas.
Mitas Nr. 5: trūksta gerųjų pavyzdžių ir informacijos, kaip tapti atsakinga įmone
Skaitant populiariosios žiniasklaidos internetinius portalus gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje vykdomos socialinės veiklos yra vien deklaratyvios, įvairius konkursus laimi tarptautinės, didelės įmonės. O įmonei, kuri norėtų žengti pirmuosius socialinės atsakomybės žingsnius, sunku atsirinkti informaciją, suprasti nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį. Šią spragą užpildyti galėtų www.verslasatsakingai.lt puslapis, kuriame aprašomi realūs Lietuvos įmonių pavyzdžiai, dalijamasi ne tik gerąja patirtimi, bet ir praktiniais patarimais.
Mitas Nr. 6: įmonės socialinės atsakomybės ataskaitų niekas neskaito
Dauguma Lietuvos įmonių vadovų vis dar nesiryžta teikti socialinės atsakomybės ataskaitų galvodami, kad jų rengimas yra daug resursų reikalaujantis darbas, o rezultato „niekas neskaito“. Įmonėms, kurios vis dar abejoja dėl ataskaitų naudos, svarbu atminti, kad organizacijos, kurios jau dabar teikia kokybiškas ataskaitas, įgyja konkurencinį pranašumą prieš delsiančius.
Specialistai pabrėžia, kad kasmet teikiama kokybiška įmonės ataskaita - tai ženklas klientams, potencialiems darbuotojams ir partneriams, kad įmonė turi ilgalaikius tikslus, ja galima pasitikėti ir rasti bendrų sąsajų. Kokybiška ataskaita nebūtinai turi būti labai plati ar didelė. Organizacijos ataskaita gali tilpti ir į keletą lapų, tačiau joje turi būti aiškiai pateikiami skaičiai, pvz., yra nurodoma, kiek žmonių įsitraukė į organizuojamas veiklas, kaip sumažėjo atliekų kiekis, kuro, vandens, elektros energijos suvartojimas ir t.t.
Svarbiausia - siekti suvaldyti didžiausią įmonės daromą neigiamą poveikį aplinkai ir daryti gerus darbus, tose srityse, kurios svarbios įmonės darbuotojams, bendruomenei. Kasmetinė ataskaita turi padėti atskleisti ir aiškiai įvardyti tai, kas jau buvo padaryta ir tai, ką įsipareigojama vykdyti ateityje.
Paysera aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės principus, nuolat remdama įvairias organizacijas ir socialines iniciatyvas. Ne tik sudarome palankias sąlygas aukoti, bet ir bendradarbiaujame su paramos organizacijomis, suteikdami joms nemokamą prieigą prie mūsų platformos įmokų surinkimui bei užtikrindami nedidelius komisinius mokesčius. Mūsų remiamų partnerių gretose yra tokios organizacijos kaip „Blue and Yellow“, „Vaikų svajonės“, „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Aukok.lt“ ir daugelis kitų, teikiančių pagalbą įvairioms visuomenės grupėms.
Socialinė atsakomybė įmonėse tapo svarbiu ir būtinu veiksniu, prisidedančiu prie įmonių ilgaamžiškumo ir augimo. Tai ne tik padeda gerinti įmonės reputaciją, bet ir stiprina darbuotojų lojalumą, mažina darbuotojų kaitą ir skatina investuotojų pasitikėjimą.
Tačiau pokytis gimsta ne tik iš organizacijų pastangų - jis prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Kaip jau minėjome pradžioje - kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Tad jei vieno žmogaus poelgis gali pakeisti pasaulį, įsivaizduokime, kokią galią turi net ir mažas pasirinkimas - pavyzdžiui, paskirti paramą pasirinktai organizacijai per Paysera superprogramėlę.
Socialinė atsakomybė: Lietuvos pavyzdžiai
Daugeliui Lietuvos įmonių, ĮSA principų ir praktikos įgyvendinimas yra išties svarbus. Socialinės atsakomybės svarbą įrodo įmonių įgyvendinamos socialiai atsakingos iniciatyvos.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pristato leidinį „Verslas ir socialinė atsakomybė: nuo koncepcijos praktikos link“, kuriame ne tik nagrinėjami socialinės atsakomybės teoriniai, koncepciniai aspektai ar probleminės sritys verslo sektoriuose, tačiau pristatomas ir LVK 2021 m. Leidinyje pristatoma net 14 Lietuvos organizacijų socialinės atsakomybės gerųjų pavyzdžių. Tarp jų:
- UAB ,,Kvapų namai“
- AB ,,Lietuvos paštas“
- UAB,, Yukon Advanced Optics Worldwide“
- UAB ,,Emplastrum“
- UAB ,,Mezgimo akademija“
- UAB ,,Joniškio grūdai“
- AB ,,Smiltynės perkėla“
- UAB ,,ARIMEX“
- VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“
- AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
- UAB ,,Visma Lietuva“
- UAB ,,Tele2“
- UAB ,,Scandagra“
- UAB ,,KPMG Baltics“
Įmonių geruosiuose pavyzdžiuose galite skaityti apie ĮSA pradžią organizacijose, darbuotojų įsitraukimą į socialines iniciatyvas, aplinkosauginius aspektus, bendruomeniškumą, socialines investicijas bei sąžiningą ir skaidrią įmonių veiklą. Visą informaciją atskleidė organizacijų atstovai, užimantys vadovaujančias pareigas arba pareigas, susijusiąs su įmonių socialinės atsakomybės realizavimu, savo srities ekspertai. Leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, Nr.
Socialiai atsakingai siekdama veiklos tikslų, įmonė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairėmis, Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo principais ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais. Prie kiekvieno Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo įmonė prisideda šiais veiksmais:
| Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas | Įmonės veikla, kuria prisidedama prie tikslo siekimo |
|---|---|
| Gera sveikata ir gerovė | Prisideda prie sveikos darbo aplinkos palaikymo. Skatina sveiką gyvenseną. Rūpinasi darbuotojų saugumu ir sveikata. |
| Lyčių lygybė | Yra už lygias teises ir vienodas galimybes įsidarbinti. Laikosi nustatyto diskriminacijos pagal amžių, lytį, kilmę ir įsitikinimus draudimo. |
| Deramas darbas ir ekonominis augimas | Kuria organizacinę kultūrą, paremta pagarba žmogaus teisėms. Investuoja į darbuotojų profesinį ir asmeninį tobulėjimą. Užtikrina aiškius ir skaidrius darbuotojų atlygio už darbą principus. |
| Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra | Kuria tvarią vertę ir atsparią veiklą. Renkasi draugiškus aplinkai sprendimus bei skatina darbuotojus rinktis draugiškus aplinkai sprendimus savo profesinės įtakos srityje. |
| Atsakingas vartojimas ir gamyba | Suinteresuotoms šalims siekia taikyti ne tik kokybinius, bet ir sąžiningus veiklos bei darnumo kriterijus. Užtikrina atsakingą įmonės veikloje susidarančių atliekų rūšiavimą bei tvarkymą. Viešuose pirkimuose vadovaujasi žaliaisiais kriterijais. |
| Taika ir teisingumas. Stiprios institucijos | Diegia priemones, padedančias kurti didesnę visuomenės (indėlininkų ir investuotojų) prieigą prie teikiamų paslaugų. Palaiko skaidrią ir etišką veiklą. Šviečia visuomenę, taip prisideda prie visuomenės pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu. |
Įmonės socialinės atsakomybės pagrindą sudaro socialinės partnerystės ir aplinkosaugos sritys, kurias sieja naudos visuomenei ir valstybei teikimo idėja. Įmonė savo santykius su darbuotojais grindžia socialiai atsakingos veiklos vertybėmis, kurios diegiamos vadovaujantis etiškos ir skaidrios veiklos principais. Šiais principais grindžiami Įmonės santykiai su kitomis suinteresuotomis šalimis.
Bendrovė, kurios veiklos istorija siekia daugiau nei 60 metų, atsakingai vysto verslą. Suprasdama užsakovų, visuomenės, akcininkų, darbuotojų lūkesčius ir savo atsakomybę, Bendrovė siekia savo veikloje atrasti darnius sprendimus, apjungiančius aplinkosauginius, socialinius bei ekonominius aspektus. Bendrovė palaiko ryšius su vietos bendruomenėmis, kuriose veikia įmonės padaliniai. AB „Detonas" darbuotojai kiekvienais metais prisijungia prie visuomeninės akcijos „Darom", turinčios sveiko ir švaraus nuo atliekų pasaulio viziją.
Žmogaus teisių srityje Kolegija įsipareigoja gerbti prigimtines žmogaus teises ne tik institucijoje, bet ir visoje savo įtakos sferoje - nepriklausomai nuo rasės, tautybės, įsitikinimų, socialinės kilmės ar statuso. Kauno kolegija gerbia žmogaus teises, nustatydama darbuotojų įdarbinimo bei studentų priėmimo ir studijų sąlygas. Darbuotojų teisės Kolegijoje suprantamos kaip akademinės bendruomenės - darbuotojų ir studentų - teisės. Bendruomenė skatinama kurti asociacijas ir kitokias organizacijas, vykdoma skaidri ir efektyvi akademinių ginčų sprendimo politika.
Kova su korupcija Kolegijoje vykdoma vadovaujantis skaidrumo ir atskaitomybės principais. Akademinė etika. Kolegijos bendruomenė - administracijos, pedagoginio personalo darbuotojai, taikomosios mokslo ir meno veiklos ir kiti darbuotojai, Kolegijos valdymo organų nariai bei studijuojantieji - vadovaujasi bendražmogiškaisiais moraliniais nuostatais, institucijos vertybėmis ir akademinės etikos kodeksu bei šalies įstatymais siekdami palaikyti ir skatinti skaidrumą, akademinį sąžiningumą, lygybę, nediskriminavimą, teisingumą, intelektinės nuosavybės apsaugą, profesinę atsakomybę.
tags: #socialines #atsakomybe #kas #tai