Analizuojant esamą įmonių socialinės atsakomybės situaciją Lietuvoje, svarbu tampa tai, kad vis garsiau kalbama apie verslo etiką, vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos.
Nuo klausimų: "ar reikia?", "kokia iš to nauda?" pereinama, perimant Vakaru valstybių sėkmės patirtį, į kitą etapą, kur ieškoma atsakymo į klausimą "kaip?". Aktualu, kad vystosi naujas požiūris į tai, kokia turėtų būti XXI amžiaus sėkmingo verslo formulė. Vis dažniau įmonės, šalia finansinių tikslų, daugiau dėmesio skiria aplinkai bei visuomenei. Toks verslo gestas nėra netikėtas, juk aplinka ir verslas glaudžiai susiję, verslo ilgalaikę sėkmę lemia gebėjimas harmoningai įsilieti į aplinką, pajausti visuomenės socialines nuotaikas.
Ilgalaikė darni ekonomikos ir visuomenės plėtra - tai būtinybė, kurią turi užtikrinti pilietinės visuomenės atstovai, Vyriausybė, verslininkai. Šio, skiriama socialiai atsakingam verslui, verslo etikai (dar vartojami terminai "korporacinė socialinė atsakomybė", "socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė". Terminas, rekomenduojamas naudoti Lietuvos lingvistikos specialistų - "įmonės socialinė atsakomybė"). Darbą aktualizuoja tai, kad socialinė atsakomybė yra svarbi ne tam tikrai siaurai rinkos nišai, bet ir visoms įmonėms, visai visuomenei, kad nepriklausomai nuo įmonės kapitalo, dydžio, priklausomybės tam tikrai ūkio šakai ar veiklos pobūdžio, užsienio šalių praktikoje gausu pavyzdžių, kada įmonės veikia socialiai atsakingai.
Lietuvoje, taip kaip ir visoje Europoje, populiarėja socialiai atsakingos veiklos idėjos. Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos procesų, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius, atsakingai žiūri į žmogaus teises, aplinkos tausojimą, socialinį solidarumą ir sanglaudą. Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis įmonių socialinės atsakomybės srityje yra labai skirtinga. Užsienyje pagrindine socialinės atsakomybės varomąja jėga yra visuomenės, vartotojų spaudimas, o socialinės veiklos vykdymas Lietuvoje dažniausiai ateina ir yra skatinamas tarptautinių partnerių ar pirminių kompanijų.
Lietuvos organizacijos dažniausiai vadovaujasi vidiniais- moraliniais poreikiais, ir tai tik įrodo, kad mūsų šalyje dar pilnai neveikia įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, kur pagrindiniu socialiai atsakingos veiklos impulsu yra atsakas į atsakingų vartotojų reikalavimus. Nekreipiant dėmesio į visus skirtumus, apribojimus socialiai atsakingo verslo idėjos Lietuvoje vis populiarėja, įgyja vis daugiau šalininkų.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinė atsakomybė skamba kaip veikla, aktuali tik didelėms įmonėms ir korporacijoms, tačiau ji didelę naudą gali atnešti ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ). Todėl pagrindinis iššūkis - paskatinti daugiau MVĮ sąmoningai ir aktyviau įsitraukti socialinę atsakomybę į savo veiklos strategiją.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė prideda, kad įmonėms socialinė atsakomybė yra svarbi ir logiškai bei ekonomiškai pagrįsta. Kadangi verslas investuoja, vysto procesus ir dirba ne dienos ar mėnesio, o metų ir dešimtmečių laiko rėmuose, vertinant iš ilgalaikės ekonominės perspektyvos, proaktyvus požiūris į socialinę atsakomybę yra daug logiškesnis. Svarbu ir tai, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas neturi prieštarauti pelno siekiui ilgalaikėje perspektyvoje.
Šių metų „World Economic Forum“ tyrimo duomenimis, 66 proc. žmonių sako, kad tvarumas jiems yra svarbu renkantis pirkinį.
Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė renginyje akcentavo, kad įmonių atsakomybės didinimas yra nuolatinis procesas. Tačiau vien skirti dėmesį aplinkos apsaugai dažnai nepakanka. Pasitaiko, kad įmonės didelį dėmesį skiria aplinkai, imasi spręsti socialines problemas, bet nėra dėl to netampa nė kiek skaidresnės ar labiau atsakingos.
Įmonės atsakomybė prasideda nuo labai paprastų dalykų: mokesčių mokėjimo, įstatymų laikymosi, sąžiningos ir skaidrios veiklos. Būtent skaidri įmonės veikla turi būti tvaraus, ilgalaikę vertę akcininkams ir visuomenei kuriančio verslo pagrindas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Gyventojų apklausos rodo, kad mūsų visuomenė didžiausią reikšmę skiria įmonių kuriamam santykiui su savo darbuotojais bei mokesčių mokėjimui.
Todėl I. Lapeikienė skatina įmones apie savo veiklos principus aiškiai komunikuoti savo darbuotojams ir vartotojams: „Atitinkamas įmonių prekių ir paslaugų ženklinimas - puiki priemonė tam siekti.
Šiandien vartotojai kelia kompanijoms aukštesnius standartus. Vartotojai ieško daugiau nei tik produktų ar aptarnavimo, kai nori pasirinkti su kokia įmone dirbti ar iš kurios įmonės pirkti. Daugelis vartotojų pradėjo tikėtis iš įmonės ne tik, kad ji bus orientuota vien į pelną, tačiau atsakingai valdys socialines ir aplinkosaugines problemas.
Taigi, vartotojai iš organizacijų tikisi vis daugiau bei jų pasitenkinimas gali padidėti dėl įmonės socialinės veiklos.
Organizacijos, siekdamos sėkmingai vykdyti veiklą, nebegali būti abejingos visuomenėms interesams bei privalo prisitaikyti ir atliepti vartotojų poreikius. Norint užtikrinti visuomenės pasitenkinimą, reikia nuolat tobulėti ir siekti to, kas geriausia organizacijai bei visuomenei.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialinės atsakomybės svarba didėja ne tik tarp pačių organizacijų, bet ir vartotojai nori būti bei tampa socialiai atsakingi. Kompanijos socialinė atsakomybė ir moralė rado specialią vietą vartotojų akyse. Aplinkosauginiai klausimai, filantropinė veikla, moralė bei ekonominės problemos skatina kompanijas tapti socialiai atsakingomis. Įmonė socialinę atsakomybę naudoja kuriant teigiamą vartotojų požiūrį į produktus. Tokiu būdu įmonės didina konkurencinį pranašumą ir siekia pasiimti didesnę rinkos dalį.
Taigi, kompanijos pradėjo naudotis savo socialine atsakomybe tam, kad sukurtų teigiamą vartotojų požiūrį į jas.
Empiriniai tyrimai įrodė, kad korporatyvinė socialinė atsakomybė yra reikšmingas elementas, galintis pagerinti vartotojų organizacijos vertinimą ir norą susitapatinti su organizacija, o tai lemia vartotojo elgseną, skatina lojalumą, teigiamos informacijos skleidimą iš lūpų į lūpas.
Korporatyvinė socialinė atsakomybė gali būti apibūdinama kaip įmonės įsipareigojimas sumažinti ar visiškai eliminuoti bet kokią žalą arba padidinti teigiamą ilgalaikę naudą visuomenei, o socialinė veikla gali būti laikoma: įvairios iniciatyvos, rūšiavimo programos, „žalių“ medžiagų naudojimas, bendruomenės renginių rėmimas, labdaringa parama, mokymai darbuotojams. Vadinasi, socialinė atsakomybė suvokiama ir vertinama subjektyviai kiekvieno vartotojo.
Pasauliniu mastu geriausiai žinomu įmonės socialinės atsakomybės (ĮSA) ataskaitoms rengti skirtu standartu laikoma Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos ataskaita (angl. GRI Standartas)
Kokybiškų Socialinės Atsakomybės Ataskaitų Nauda Organizacijai:
- padeda mažinti įmonės CO2 pėdsaką, išteklių vartojimą;
- formuoja tikslinių grupių (klientai, tiekėjai, partneriai, pirkėjai) pasitikėjimą organizacija;
- išauga darbuotojų lojalumas;
- identifikuojamos rizikos ir galimybių sritys;
- supaprastinami darbo procesai, mažėja išlaidos, auga darbo efektyvumas;
- veikia kaip prevencinė priemonė aplinkosaugos, žmogaus teisių ar kt. ESG reporting frameworks.
Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbiausia suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas (ir garsiai apie tai praneša), ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje.
Mitai Apie Socialinę Atsakomybę
O kad tai padaryti būtų lengviau sugriausime kelis mitus.
Mitas Nr. 1: Socialinė Atsakomybė - Rinkodaros Triukas
Ar įmonė, kuri prisidėjo įrengiant, pavyzdžiui, vaikų globos namų patalpas, gali pelnytai didžiuotis socialiai atsakingos įmonės titulu?
Ir taip, ir ne.
Taip, jei įmonės darbuotojai dalyvavo įrengdami patalpas, dažė sienas, bendravo su vaikais.
Ne, jei paramai skirtos lėšos buvo pervestos į nurodytą sąskaitą, o įmonės darbuotojai nieko apie tokį projektą nėra girdėję.
Tokiu atveju tai - filantropija, o ne socialinės atsakomybės veikla.
Svarbu atminti, kad socialinė atsakomybė - tai ne tik nuolatinis įsipareigojimas prisidėti prie darnios aplinkos kūrimo, bet ir darbuotojų įsitraukimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis.
Socialiai atsakingos organizacijos, žinodamos kur daro didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip šį poveikį mažinti, bet ir socialinę atsakomybę integruoti į įmonės veiklos strategiją.
Mitas Nr. 2: Socialinė Atsakomybė - Tik Didelėms (Tarptautinėms) Įmonėms
Socialiai atsakingo verslo plėtra Lietuvoje stebima jau ne pirmus metus.
Mūsų šalyje socialinės atsakomybės programų diegimą pradėjo vykdyti užsienio kapitalo įmonės, perėmusios atsakingo verslo vystymo kultūrą iš valdančiųjų kompanijų Vakarų ir Skandinavijos šalyse.
Tokios įmonės turi pavyzdį, kaip įkvėpti darbuotojus prisidėti prie aplinkosauginių ir socialinių projektų, aiškiai suvokia šios veiklos naudą ir privalumus.
Tačiau net ir mažesnės įmonės, pavyzdžiui, kirpykla ar nedidelė baldų įmonė, gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas ir taip džiaugtis išaugusiu darbuotojų lojalumu bei klientų pasitikėjimu.
Popieriaus rūšiavimas, vandens taupymas - tai tik pirmieji žingsniai, kuriuos gali daryti ir mažosios įmonės.
Tokių įmonių darbuotojai galėtų susiburti neatlygintinai gražindami senjorus senelių namuose ar iš atliekų gamindami lentynas knygoms ligoniams namuose.
Įmonė darbuotojus galėtų skatinti sudarydama palankias sąlygas panašioms veikloms įgyvendinti (pavyzdžiui, suteikdama laisvą dieną geriems darbams).
Tiek didelėms, tiek ir mažosioms įmonėms sąsajų su socialine atsakomybe reikėtų ieškoti tiesioginėje savo veikloje.
Patirtis rodo, kad mažesnėms įmonėms vykdyti socialinės atsakomybės veiklas yra netgi paprasčiau nei didelėms.
Dažniausiai tokiose įmonėse vyrauja sveikesnė darbo atmosfera, darbuotojai geriau pažįsta vieni kitus, galima greičiau priimti sprendimus, kurie įkvėps prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Mitas Nr. 3: Socialinės Atsakomybės Veiklos Yra Brangios
Nemažas būrys vadovų vis dar nesidomi socialinės atsakomybės veiklomis iš anksto turėdami nuostatą, kad tai yra pinigų švaistymas ir jų įmonė „negali sau to leisti“.
Tai gali būti tiesa, jei įmonė turi vieną tikslą - kuo didesnis pelnas šiandien.
Tačiau įmonės, kurios kuria ilgalaikį verslo tikslą, suvokia, kad socialinės atsakomybės veikla - ne tik nėra „brangus malonumas“, bet ir padeda sutaupyti, sudaro palankias sąlygas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ateityje.
Tinkamas pavyzdys galėtų būti logistinės įmonės sandėlio apšvietimo keitimas į taupų ir draugišką aplinkai.
Įmonė, kuri įvertina, kad vienas iš didžiausių jos daromų neigiamų poveikių aplinkai yra didelis CO2 išmetimas į aplinką, pakeitus sandėlio apšvietimą į taupų ir draugišką aplinkai, jau po metų gali džiaugtis ne tik sumažėjusia sąskaita už elektros energiją, bet ir sumažėjusiu CO2 išmetimo kiekiu, o įmonės darbuotojų pasodintas medelių kiekis įprasmintų šios veiklos tęstinumą.
Mitas Nr. 4: Darbuotojui Svarbu Atlyginimas, O Ne Įmonės Socialinė Atsakomybė
Ilgalaikius tikslus turinčios įmonės stengiasi ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti geriausius specialistus.
Jei įmonės vadovai negalvoja, kaip jaučiasi jų darbuotojai, ar jie visiškai realizuoja save, reiškia, kad jie nemąsto, kokią pridėtinę vertę galėtų sukurti vien tik atliekantys pavestas užduotis asmenys.
Tyrimai rodo, kad darbo aplinka, galimybė padėti kitiems, realizuoti savo idėjas, pozityvus darbdavio požiūris į darbuotoją motyvuoja labiau nei augantis atlyginimas.
Praktika rodo, kad socialiai atsakingoje įmonėje dirbančio darbuotojo lengvai nesuvilios konkuruojančios įmonės atlyginimas.
Mitas Nr. 5: Trūksta Gerųjų Pavyzdžių Ir Informacijos, Kaip Tapti Atsakinga Įmone
Skaitant populiariosios žiniasklaidos internetinius portalus gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje vykdomos socialinės veiklos yra vien deklaratyvios, įvairius konkursus laimi tarptautinės, didelės įmonės.
O įmonei, kuri norėtų žengti pirmuosius socialinės atsakomybės žingsnius, sunku atsirinkti informaciją, suprasti nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį.
tags: #socialines #atsakomybe #svarba