Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys. Pastaroji statistika rodo, kad socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų.
Socialinės paslaugos, kaip socialinės apsaugos sistemos sudėtinė dalis, nagrinėjamos įvairių autorių. Teisinę bazę, kurios tikslas užtikrinti socialinės globos organizavimą, rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Darbe analizuojama senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo specifika, kuri susijusi su šios įstaigos teikiamos paslaugos paskirtimi ir tikslais. Išnagrinėti ir įvertinti senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimo aspektus ir pateikti tobulinimo galimybes. Siekiant įvykdyti iškeltus uždavinius atlikta mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė.
Socialinė priežiūra - asmeniui (šeimai) teikiama specialistų pagalba, apimanti socialinės įtraukties didinimą, asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savimi (šeima) ugdymą. Socialinis darbuotojas - asmuo, dirbantis socialinį darbą. Socialinių paslaugų įstaiga - socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
Supervizija - darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą. Supervizija gali būti vykdoma individualiai arba grupėse.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinės Globos Samprata ir Reikalavimai
Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.
Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvos socialinio - ekonominio vystymosi raidoje išryškėjo demografinė visuomenės senėjimo problema. Šiai didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis. Iš visų amžiaus grupių santykinai išaugs labai sens (80m. ir vyresni) asmenys. Ši tendencija turi įtakos daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų ir todėl kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse.
Nors pripažįstama, kad šiuo metu senėjant visuomenei institucinė socialinė globa nebetenkina visuomenės poreikių ir būtina vystyti kitas, nemažiau patrauklias socialinės globos formas, kaip senyvo amžiaus asmens socialinė priežiūra, bet socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmens socialinės globos įstaigose šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente.
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos.
Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros. Socialinė globa yra kita specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose.
Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose. Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis, skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga.
Savarankiškesniems senyvo amžiaus asmenims dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose: laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos namuose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose.
Taigi, socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis ir teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų paslaugų nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato. Dienos ir trumpalaikė socialinė globa gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose.
Socialinė Politika ir ES Nuostatos
Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo yra sakoma: Vyriausybės politika turėtų užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą. Turėtų būti parengti veiksmingi planai, kaip šios reikmės turėtų būti laiku tenkinamos.
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijos ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarios globos įstaigos decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje.
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę 2002 m. Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys.
Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 m. nurodoma, ilgalaikės globos paslaugos būtų kokybiškos, prieinamos ir laiku suteikiamos.
Pavyzdys: Šiaulių Miesto Vaikų Dienos Centrai
Šiaulių miesto savivaldybė teikia socialinę paramą socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių gyventojų šeimų vaikams, lankantiems Centrą ir kuriems į jį reikia vykti visuomeniniu transportu, taikoma važiavimo Šiaulių miesto autobusais 100 procentų nuolaida.
Centro teikiamų paslaugų ir vykdomų veiklų tikslinė paslaugų gavėjų grupė yra vaikai iš socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių Šiaulių miesto gyventojų šeimų, vaikai su negalia, vaikai, turintys specialiųjų ugdymo(si) poreikių, likę be tėvų globos vaikai ir jų globėjai (rūpintojai), vaikai, kuriems Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos rekomenduoja lankyti vaikų dienos centrą. Centrą lankančių vaikų amžius yra nuo 6 iki 18 metų.
Šiaulių miesto vaikų dienos centrų adresai ir kontaktai:
- Stoties g. +370 670 08 415
- Darbininkų g. +370 686 94 857
- Aušros al. +370 656 70 775
- Radviliškio g. +370 670 17 263
- Žvejų skr. +370 615 94 230
- Žemaitės g. +370 672 42 322
- Dainų g.
- K. Korsako g. +370 696 34 185
- Aido g. +370 674 44 633
- Lyros g. +370 684 31 631
- Žemaitės g. +370 612 58 944
2024 metais Šiaulių miesto Centrus lankė 283 vaikai, 2023 m. - 323 vaikai, 2022 m. - 318 vaikai, 2021 m.
tags: #socialines #paslaugas #teikianti #imone