Hospitalinės infekcijos (HI) - viena aktualiausių gydymo įstaigų problemų. Visai išvengti HI neįmanoma. Tačiau tinkamai kovojant su hospitalinėmis infekcijomis galima sumažinti jų dažnumą.
HI paplitimas, reikšmė ir pasekmės
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad vidutiniškai 8,7 proc. Hospitalinės infekcijos paplitusios visose šalyse, taip pat ir išsivysčiusiose. PSO duomenimis, hospitalinių infekcijų paplitimas pasaulio gydymo įstaigose svyruoja nuo 3,5 iki 12,1 proc. HI dažnesnės Viduržemio jūros pakrantės šalyse (apie 11,8 proc.), Pietryčių Azijos regione (10 proc.). HI smarkiai padidina gydymo išlaidas, didina ligonių mirštamumą. Suskaičiuota, kad HI JAV kasmet kainuoja apie 4,5 mlrd. dolerių, Jungtinėje Karalystėje - iki 1 bilijono svarų sterlingų.
Metams bėgant HI apibrėžimas keitėsi. Jų dažnis priklauso nuo daugelio veiksnių, netgi nuo šalies sveikatos sistemos modelio, ligoninės dydžio, profilio ir teikiamų paslaugų lygio bei apimties.
Padėtis Lietuvoje
Situacija Lietuvoje tikrai nėra bloga. Oficiali HI registracija yra būtina pagal tam tikrus įsakymus. Tačiau oficiali statistika visiškai neatspindi realios padėties - pagal ją pas mus HI siekia 0,05 proc. Priežastis ta, kad gydymo įstaigos slepia tikruosius duomenis. Nuo senų laikų išlikęs požiūris, kad tai bus traktuojama kaip blogas ligoninės veiklos faktas, ir bijoma represijos priemonių.
Tikroji bendra situacija šalyje nustatyta atliekant tyrimus konfidencialumo principu. 1996 metais Higienos institutas, vykdęs Hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimą, nustatė, kad HI paplitimas Lietuvoje labai panašus kaip visame pasaulyje - 5,8 proc. (atskirose ligoninėse svyruoja nuo 1,85 iki 11,8 proc.). 2003 m. Lietuvoje situacija šiek tiek kitokia. Minėtų Higienos instituto tyrimų 2003 m. Intensyviosios terapijos skyriai šioje srityje “pirmauja” dėl pakankamai objektyvių priežasčių.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas po meningokokinės infekcijos
Veiksniai, didinantys HI riziką
- Pacientų, kurių imuninė sistema nevisaverte, skaičiaus didėjimas. Kai kurios pacientų grupės mažiau atsparios infekcijoms nei kitos. Tai seni žmonės, naujagimiai, ligoniai, sergantys lėtinėmis ligomis (piktybiniais navikais, leukemija, cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, AIDS).
- Dažniau atliekamos invazinės procedūros ir didelės apimties chirurginės intervencijos. Medicinos technikos progresas toks, kad galima atlikti labai sudėtingas didelės apimties operacijas, bet kuo daugiau atveriamas žmogaus kūnas, tuo didesnė tikimybė, kad į operacinę žaizdą pateks mikroorganizmų.
- Antibiotikų vartojimas ir atsparių mikroorganizmų plitimas. Antibiotikai nuo pat atsiradimo pradžios šalia teigiamo poveikio turi ir neigiamą. Jie paveikia žmogaus organizmo mikroflorą ir pertvarko ją taip, kad atsiranda atsparių antibiotikams mikroorganizmų.
- Higieninio antiepideminio režimo pažeidimai, blogas ligoninių pastatų išplanavimas, perpildytos patalpos.
- Personalas ir maisto gamybos grandis kaip galimi mikroorganizmų šaltiniai. Yra tam tikra mikroorganizmų rūšis, kurios nešiotojai gali būti ligoninės personalas. Dar viena sritis, iš kur gali kilti HI, - tai maisto gaminimo grandis.
Mechanizmai ir ypatumai
Į juos patenka patys sunkiausi ligoniai, vadinasi, neatspariausi, dažnai sergantys ir gretutine liga, po traumų, operacijų. Jų būklei stebėti, diagnostikai, procedūroms naudojama daug invazinių priemonių, prietaisų, kurie pažeidžia tiesioginius apsauginius barjerus. Taip pacientui atsiranda “didesnis šansas“ užsikrėsti. Be to, ligoniai dažnai patenka iš kitų skyrių, kur jie jau būna gydyti antibiotikais. Gydymo antibiotikais metu pažeidžiama ligonio mikroflora, pradeda daugintis antibiotikams atsparūs mikroorganizmai.
Vartojant antibiotikų, pusiausvyra organizme išsiderina, tai sukelia endogeninę HI. Žmonės patys vartoja labai daug antibiotikų, net gydydami virusinę infekciją, kurios antibiotikas visiškai neveikia. Taip žmogaus organizme atsiranda atsparių antibiotikams bakterijų. Tokiu atveju, kai žmogus patenka į ligoninę, jį tenka gydyti platesnio veikimo spektro antibiotikais.
Prevencinės priemonės ir slaugos principai
Pastebėta, kad vien registruojant HI atvejus ir informuojant apie juos personalą HI atvejų jau mažėja. JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jų dažnis taip sumažinamas net 15,1-35,1 proc. Taigi, veiksminga HI kontrolė prasideda nuo stebėsenos, ataskaitų ir švietimo personalui.
Ligoninėse naudojama daug vienkartinių priemonių - vienkartiniai švirkštai, kraujo ėmimo sistemos, infuzinių tirpalų lašinimo, šlapimo surinkimo sistemos, pirštinės. Ligoninės stengiasi kuo daugiau naudoti vienkartinių priemonių (apklotų, paklotų, operacinės aprangos ir kt.) operacijų metu. Vienkartinės priemonės geros tuo, kad jos nenaudojamos pakartotinai, jų nereikia atitinkamai apdoroti prieš naudojant pakartotinai. Tai akivaizdžiai gerina situaciją, mažina galimybę pernešti infekciją.
Norint sumažinti HI, aplinka ligoninėse kruopščiai valoma, paviršiai dezinfekuojami, patalpų oras vėdinamas. Statant naujus pastatus ir planuojant patalpas, galvojama ne tik apie tai, kad būtų patogu pacientui, personalui, bet ir atsižvelgiama į kelio užkirtimo HI problemas, numatomi judėjimo srautai, infekuotų ligonių izoliavimo galimybės. Įrengiamos šiuolaikinės ventiliacijos sistemos su baktericidiniais filtrais, atitinkančios šiuolaikinius ES reikalavimus. Tai yra labai svarbu, juk atliekamos didžiulės, invazinės operacijos.
Taip pat skaitykite: RITS infekcijų prevencija
Lietuvoje šiuo metu ligoninių sterilizacinių įranga po truputį atnaujinama. Maisto gamybos įrangos atnaujinimas - taip pat viena iš HI prevencijos priemonių, KMUK ligonių maisto gaminimo virtuvės patalpos ir įranga atnaujintos. Tai labai svarbus objektas. Į maistą patekusios bakterijos per trumpą laiką gali sukelti didžiulį HI protrūkį ligoninėje. Todėl ligoninėse maisto gamyba nuolat kontroliuojama.
Išrasta laparoskopinė aparatūra labai naudinga HI prevencijos požiūriu. Kuo mažesnis invazijos plotas, tuo mažesnis infekcijos pavojus. Dabar daugelis žmonių pyksta, kad greitai išrašomi iš ligoninės. Tačiau tai daroma paties ligonio labui.
Slaugos vaidmuo ir praktiniai principai
- Nuolatinis personalo švietimas apie HI registravimą, ataskaitų rengimą ir reagavimo veiksmus.
- Griežta higiena: rankų higiena, paviršių ir inventoriaus dezinfekcija bei tinkamas vienkartinių priemonių naudojimas.
- Imuniteto laidumo vertinimas ir speciali priežiūra rizikos grupėms (seniems žmonėms, naujagimiams, imunodeficitiniams ligoniams).
- Minimalus invazinių procedūrų skaičius ir prioritetas mažiau invazinėms technologijoms (laparoskopija).
- Izoliavimo procedūros ir judėjimo srautų valdymas infekuotų pacientų atžvilgiu.
- Antibiotikų stebėsena ir atsakingas antibiotikų vartojimas.
Organizaciniai sprendimai
Statant naujus pastatus ir planuojant patalpas, galvojama ne tik apie tai, kad būtų patogu pacientui, personalui, bet ir atsižvelgiama į kelio užkirtimo HI problemas, numatomi judėjimo srautai, infekuotų ligonių izoliavimo galimybės. Įrengiamos šiuolaikinės ventiliacijos sistemos su baktericidiniais filtrais, atitinkančios šiuolaikinius ES reikalavimus.
Technologijos ir įranga
Vienkartinės priemonės geros tuo, kad jos nenaudojamos pakartotinai, jų nereikia atitinkamai apdoroti prieš naudojant pakartotinai. Tai akivaizdžiai gerina situaciją, mažina galimybę pernešti infekciją. Ligoninės stengiasi kuo daugiau naudoti vienkartinių priemonių (apklotų, paklotų, operacinės aprangos ir kt.) operacijų metu.
Lietuvoje šiuo metu ligoninių sterilizacinių įranga po truputį atnaujinama. Į maistą patekusios bakterijos per trumpą laiką gali sukelti didžiulį HI protrūkį ligoninėje. Todėl ligoninėse maisto gamyba nuolat kontroliuojama.
Taip pat skaitykite: Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos: prevencijos gidas
Inspect and Disinfect the Inner Gloves (Step 7/23)
Rizikos vertinimas ir stebėsena
Pastebėta, kad vien registruojant HI atvejus ir informuojant apie juos personalą HI atvejų jau mažėja. JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jų dažnis taip sumažinamas net 15,1-35,1 proc. Taigi, veiksminga HI kontrolė prasideda nuo stebėsenos, ataskaitų ir švietimo personalui.
Veiksniai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį slaugant pacientus
- Pacientų imuninės būklės įvertinimas ir specialios apsaugos priemonės rizikos grupėms.
- Atidumas invazinėms procedūroms: būtinybė, alternatyvos ir kruopšti technika.
- Atsakingas antibiotikų skyrimas, profilio peržiūra ir mikrobiologinis tyrimas, siekiant mažinti atsparių mikroorganizmų išsivystymą.
- Maisto gamybos ir tiekimo priežiūra ligoninėse.
- Patikima sterilizacija, dezinfekcija ir ventiliacijos sistemų palaikymas.
Ateities iššūkiai
Hospitalinės infekcijos, nepaisant medicinos progreso ir pasiekimų HI prevencijos srityje, išliks viena sudėtingiausių problemų gydymo įstaigose. Pagrindiniai veiksniai: pažeisto imuniteto pacientų (dėl amžiaus, ligų, gydymo) didėjimas, dažniau atliekamos invazinės procedūros, antibiotikams atsparių mikroorganizmų plitimas ligoninėse. Tad hospitalinių infekcijų valdymo svarba kiekvienai gydymo įstaigai didės.
| Problema | Prevencinė priemonė |
|---|---|
| Invazinės procedūros | Minimalizavimas, laparoskopija, vienkartinės priemonės |
| Antibiotikų atsparumas | Atsakingas vartojimas, mikrobiologinė diagnostika |
| Blogas pastatų išplanavimas | Planavimas su judėjimo srautais ir izoliacija, ventiliacija |
| Maisto gamybos rizika | Kontrolė, įrangos atnaujinimas |
| Personalas kaip nešiotojas | Švietimas, sveikatos patikrinimai, higiena |
tags: #hospitaline #infekcija #sergancio #paciento #gydymo #slaugos