Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau girdimas terminas „atvejo vadyba“, ypač kalbant apie pagalbą šeimoms. Tačiau ne visiems aišku, ką šis terminas reiškia ir kaip jis taikomas praktikoje. Šiame straipsnyje aptarsime atvejo vadybos sampratą socialiniame darbe, jos tikslus, principus ir taikymo ypatumus Lietuvoje.
Kas yra atvejo vadyba?
Atvejo vadyba - tai kompleksinės pagalbos vaikui ir jo šeimai organizavimas ir teikimas, siekiant padėti įveikti iškilusius sunkumus ir užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Atvejo vadyba tai pagalbos teikimo vaikui ir šeimai „metodas“ įteisintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Atvejo vadyba - tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą (tėvams, įtėviams, globėjams) ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema bei padėti įveikti iškilusius sunkumus, kurių sistemingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų.
Kam teikiama atvejo vadyba?
- Socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos.
- Socialinę riziką patiriantys suaugę asmenys ir jų šeimos.
- Socialinę riziką patiriančios šeimos ir jų vaikai.
- Besilaukiančios moterys.
- Kitos šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus.
Atvejo vadybininkas ir jo vaidmuo
Atvejo vadybininkas - tai specialistas, dažniausiai socialinis darbuotojas, kuris koordinuoja atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininkai yra specialistai, kurie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba. Atvejo vadybininkas atlieka koordinatoriaus, įgalintojo, komandinio darbo kūrėjo vaidmenis.
Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą. Dėl atvejo vadybos proceso taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis vaiko teisių apsaugos skyrius, patys tėvai, išplėstinė šeima, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigos, bendruomenės ar kitos organizacijos, turinčios informacijos ar matančios, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai reikalinga pagalba.
Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo vaidmenys
Naujoje sistemoje daug dėmesio skiriama atvejo vadybininko vaidmeniui, užduotims, požiūriui, kompetencijai, tačiau neturėtume pamiršti ir socialinio darbuotojo vaidmens. Tiek socialinio darbuotojo, tiek atvejo vadybininko pagrindinė vizija yra panaši, bet jų užduotys yra skirtingos. Socialinis darbuotojas, teikdamas pagalbą šeimai, atvejo vadybos procese atlieka tarpininko, konsultanto, advokato, žmogaus teisių gynėjo, moralizuotojo ir identifikuotojo vaidmenis. Bendradarbiaudamas su atvejo vadybininku, socialinis darbuotojas atlieka profesionalaus darbuotojo, derybininko, tarpininko, informatoriaus ir identifikuotojo vaidmenis.
Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai
Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, dalindamiesi savo įspūdžiais apie situaciją, ieškodami stiprybių ir klausydami šeimos, jie padaro gilesnes įžvalgas apie situacijos silpnybes, stiprybes ir galimybes. Dialoge galima atrasti gilesnes įžvalgas. Trumpai sakant, socialinis darbas orientuojasi į tai, kas vyksta praktikoje.
Atvejo vadybos tikslai ir uždaviniai
Pagrindinis atvejo vadybos tikslas yra rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui patiems siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, poreikius ir interesus.
- Įvertinti šeimos ir vaiko poreikius.
- Sudaryti pagalbos planą, atsižvelgiant į šeimos stiprybes ir sunkumus.
- Koordinuoti pagalbos teikimą, įtraukiant įvairius specialistus ir organizacijas.
- Stebėti pagalbos plano įgyvendinimą ir prireikus jį koreguoti.
- Skatinti šeimos savarankiškumą ir gebėjimą spręsti problemas.
Atvejo vadybos procesas Lietuvoje: etapai ir schema
Atvejo vadybos procesas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m. Įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1-141.
- Inicijavimas. Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą.
- Pirmasis kontaktas ir informacijos rinkimas. Atvejo vadybininkas, gavęs įsakymą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, informuojant apie gautą prašymą dėl atvejo vadybininko paskyrimo jų šeimai ir derinant susitikimo datą ir laiką.
- Poreikių vertinimas. Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą bei vaiko ir šeimos stiprybių vertinimą. Vertinimo metu nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau šeimai ir vaikui užtikrinamas reikalingų paslaugų, numatytų vertinimo metu teikimas.
- Atvejo vadybos posėdis. Nustačius, kad šeimai reikalinga pagalba, organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvauja tėvai, vaiko teisių specialistai, socialinis darbuotojas, pagal poreikį sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos specialistas, policijos pareigūnas ir kiti specialistai. Atvejo vadybos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą, pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas.
- Pagalbos plano sudarymas. Pirmame atvejo vadybos posėdyje aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės, sudaromas pagalbos planas. Atsižvelgiant į iškilusią problemą siūlomos socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijos, tėvai nukreipiami į tėvystės mokymus, savipagalbos grupes, priklausomybių ligų konsultanto ar medikų konsultacijas. Vaikai yra motyvuojami užsiimti jiems skirtomis užimtumo veiklomis.
- Pagalbos plano įgyvendinimas ir stebėsena. Vyksta plano įgyvendinimas, kurį koordinuoja socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkė. Atvejo vadybininkas glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, kitais specialistais, vykdo šeimos stebėseną.
- Rezultatų įvertinimas ir atvejo užbaigimas arba tolimesni veiksmai. Tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, ir šiai pagalbai nepavykus, kai pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo išspręsti problemas, tėvai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo. Nustačius laikinąją globą (rūpybą) darbas su šeima tęsiamas, siekiant padėti tėvams išspręsti įsisenėjusius sunkumus, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą.
Kokią pagalbą teikia atvejo vadyba?
- Šeimos poreikių pagalbai vertinimas (socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygiai, vaiko ir jo šeimos apsaugos faktorių vertinimas).
- Pagalbos organizavimas.
- Pagalbos plano sudarymas.
- Pagalbos plano įgyvendinimo koordinavimas.
- Šeimos stebėsena.
Teisinis reglamentavimas
Atvejo vadybos procesą reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo”; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat svarbūs koordinuotai teikiamų paslaugų reglamentai, pavyzdžiui, bendri švietimo, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimo dokumentai.
Vaiko teisė dalyvauti atvejo vadybos procese
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad išklausyti ir išgirsti vaiką - kiekvieno žmogaus, esančio šalia vaiko, pareiga. Kad pagalbos priemonės būtų veiksmingos, būtina, jog vaikas būtų įtrauktas į procesą, turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę ir matytų, kad ji turi įtakos sprendimams. Vaiko teisė dalyvauti atvejo vadybos procese remiasi tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais teisės aktais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai įgyvendinant atvejo vadybą Lietuvoje
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (1989) 12 straipsnis nustato, kad kiekvienas vaikas, galintis suformuluoti savo pažiūras, turi teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.
Vykdant atvejo vadybą, Atvejo vadybos tvarkos aprašas (2018) įpareigoja, kad vaikas, jei tai neprieštarauja jo interesams ir jei jis pagal amžių ir brandą geba išreikšti nuomonę dėl savo ir (ar) šeimos situacijos, yra kviečiamas dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Vaiko dalyvavimas atvejo vadybos procese turi didelę praktinę reikšmę tiek sprendimų kokybei, tiek vaiko emocinei gerovei.
Praktinės iššūkiai ir patirtys iš praktikos
Atvejo vadybos metodas, kaip įrankis sprendžiant vaikų gerovės ir saugumo užtikrinimo klausimą, Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m. liepos mėnesio. Džiugu, kad dauguma mano kolegų taip pat tebedirba šį darbą, kuris reikalauja iš mūsų nuolatinio žinių kaupimo, kompetencijų stiprinimo, kitų gebėjimų panaudojimo. Šiame sudėtingame procese labai svarbu išsaugoti motyvaciją. Motyvacija yra vienas iš veiksnių, kuris sąlygoja mūsų veiklos rezultatus.
Motyvavimo procese vis dar tikimasi, kad vienas iš specialistų pamos burtų lazdele ir bus įgyvendinti šeimai labai svarbūs pokyčiai. Motyvuojant šeimas labai svarbu išlaikyti vientisumą ir pagarbą vienas kitam tarp specialistų, kitaip gali kilti vaidmenų konfliktai. Tyrimų duomenų analizė atskleidė, kad socialinio darbo vaidmenų konfliktai atvejo vadybos procese atsiranda dėl galios, atsakomybės sumažėjimo, nebendradarbiavimo, skirtingų vertybių, vaidmens pasisavinimo / perėmimo ir vaidmens neaiškumo.
Efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra svarbus elementas pasiekti atvejo vadybos tikslui - suteikti pagalbą vaikui ir jo šeimai sprendžiant iškilusias problemas, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir saugumas. Negalime sakyti, kad bendradarbiavimas nevyksta, jis tikrai vyksta, tačiau ne tiek pakankamai efektyviai, kad jaustume stiprų poveikį atvejo vadybos procesui. Kartais stebimas specialistų nenoras įsitraukti sudarant pagalbos plano veiksmus, tikimasi, kad šeimos ar vaiko situacija bus išspręsta be specialisto įsitraukimo.
Taip pat skaitykite: Magistro studijos: atvejo vadyba
Kalbant apie keitimąsi informacija tarp specialistų, vis dar turime šioje vietoje problemą, kad stokojame informacijos vykdydami atvejo vadybos procesą. Į išsiųstas užklausas ne visada gauname atsakymą laiku, trūksta informatyvumo gaunamuose raštuose / atsakymuose. Teisės aktai numato, kad surinkti informacijai turime 10 darbo dienų, tačiau ne visas įstaigas ar institucijas įpareigoja Atvejo vadybos tvarkos aprašas, vadovaujamasi ir aukštesnės hierarchijos teisės aktais, kaip pavyzdžiui Viešojo administravimo įstatymu, kai atsakymas paruošiamas per 20 darbo dienų.
Akcentuotina sudėtinga situacija įgyvendinant Atvejo vadybos metodą vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, kai tėvai skiriasi ir konfliktuoja tarpusavyje spręsdami su vaiku susijusius klausimus. Praktika rodo, kad tokiais atvejais reikalingi dalyvaujantys abu tėvai, nes, kaip teisiniai atstovai, jie abu atsakingi už vaiko saugumą ir gerovę. Praktikuojame du posėdžius vienai šeimai su atskirais pagalbos planais mamai ir tėčiui, atsižvelgdami į tėvų išreikštas priešiškas nuostatas vienas kito atžvilgiu.
Laikotarpis ir efektyvumas
Laikas, reikalingas atvejo vadybos procesui, kurio metu būtų galima išspręsti iškilusias problemas šeimoje ir suteikti reikalingą pagalbą vaikui ir jo šeimai, yra labai individualus. Bandomas išskirti optimaliausias laikas - iki vienerių metų, tačiau turime nemažai atvejų, kuriems atvejo vadyba taikoma daugiau nei vienerius metus, o išsitęsusio proceso priežastis galima įvardinti kaip netinkamai parinktos pagalbos priemonės ir nemotyvuoti paslaugų gavėjai.
Išvados ir praktinė reikšmė
Atvejo vadybos metodas yra naudingas ir reikalingas užtikrinant vaikų saugumą ir gerovę, tačiau dar pilnai nesusiformavęs, besivystantis. Atvejo vadybininkai yra specialistai, kurie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba. Akcentuotina tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė atvejo vadyboje, kaip pagrindinio veiksnio įtakojančio proceso sėkmę.
Aš esu atvejo vadybininkė Aida. Dešimtus metus dirbu Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriuje. Mano darbovietė yra vienintelė organizacija, kuri vykdo atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoja atvejo vadybos procesus šeimoms Kauno mieste. Noriu pasidalinti įžvalgomis dėl atvejo vadybos metodo naudingumo ir reikalingumo bei su kokiais trikdžiais susiduriame minėto metodo vykdyme. Įžvalgas pagrindžiau ne tik savo praktine patirtimi, tačiau ir 2021-ais metais savo atliktu moksliniu darbu.
| Proceso etapas | Pagrindinės veiklos |
|---|---|
| Inicijavimas | Prašymo gavimas, atvejo vadybininko paskyrimas |
| Poreikių vertinimas | Informacijos rinkimas, socialinės rizikos ir stiprybių vertinimas |
| Posėdis ir pagalbos planas | Komandinis posėdis, pagalbos plano sudarymas |
| Įgyvendinimas | Pagalbos koordinavimas, stebėsena, bendradarbiavimas |
| Vertinimas / tolimesni veiksmai | Rezultatų įvertinimas, laikinoji globa (jei būtina) |
Efektyvus bendradarbiavimas tarp specialistų ir institucijų yra svarbus elementas pasiekti atvejo vadybos tikslui - suteikti pagalbą vaikui ir jo šeimai sprendžiant iškilusias problemas, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir saugumas. Svarbu sukurti sąlygas, kad vaiko nuomonė būtų išgirsta ir tinkamai įvertinta, nes vaiko dalyvavimas atvejo vadybos procese yra esminis kokybiškos pagalbos kriterijus.