Šalyje vykstant institucinės vaikų globos įstaigų pertvarkai, nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybėms priklausančiuose vaikų globos namuose nebebus galima apgyvendinti tėvų globos netekusių vaikų, o nuo 2020-ųjų gruodžio 31 d. Mums svarbu, kad vaikams būtų sudarytos gyvenimo sąlygos, kuo artimesnės darnios šeimos modeliui. „Sėkmingas perėjimas nuo institucijos globos prie bendruomeninių namų, mano požiūriu, tai yra naujos paslaugos, mažėjantis paimamų vaikų skaičius, kylanti paslaugų kokybė.
Pranešama, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pertvarkos projekto vadovas Gedas Batulevičius aptarė pertvarkos procesą ir vyraujančius prioritetus. „Prioritetas yra vaikai, likę instituciniuose globos namuose. „Tačiau išlieka tendencija, kad vaikai patenka į institucinę globą. Taigi viena pertvarkos dalis yra tai, kaip galima pakeisti institucijose esančių vaikų gyvenimo kokybę, o antra dalis, ką turime padaryti, kad naujai gyventojai nepatektų“, - sakė G.
Bendruomeninių namų plėtra ir pasirengimas
Kaimyniniame Rokiškio rajone jau veikia net keturi bendruomeniniai vaikų globos namai. Obelių vaikų globos namų direktorius Tadas Stakėnas „Biržiečių žodžiui“ pasakojo, jog dveji vaikų bendruomeniniai namai yra įsikūrę Obeliuose, dar dveji - Rokiškyje. - Gyvenamajame kvartale esančius namus, kuriuose įsikūrė tėvų globos netekę vaikai, nuomojamės iš privataus asmens.
Klaipėda 2020 m. Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė Regina Milašienė pristatė visą pertvarkos eigą uostamiestyje ir teigė, kad 2020 m. Klaipėda žada pasitikti be vaikų globos namų, o su bendruomeniniais namais, t. y. bus 7 butai ir 56 vietos vaikams. Šiandien Klaipėdoje yra 4 bendruomeniniai namai, kuriuose gyvena 31 globotinis. 2018 m. pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, net 92 proc. vaikų yra patenkinti gyvenimu bendruomeniniuose namuose.
Biržiečiai tėvų globos netekusių vaikų apgyvendinimui bendruomeniniuose namuose jau ruošiasi. Šiuo metu vyksta pasirengimas bendruomeninių vaikų globos namų (toliau - BVGN) statybai. Yra formuojamas sklypas V. Kudirkos gatvėje, nupirkti projektavimo darbai. Šiuo metu yra rengiamas namo projektas, kuris turėtų būti baigtas iki 2020 m. gegužės. Kada bendruomeniniai vaikų globos namai bus pastatyti? Kiek užtruks šių namų statyba, atsakyti nėra lengva, nes tai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks nupirkti statybos paslaugas. Realiausia, kad BVGN bus pastatyti 2021 m. I-II ketvirtyje. Būtent tuomet jie ir ims veikti.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas Paparčių Šv. Juozapo Šeimos Namuose
Vietos bendruomenės reakcijos ir vaikų kasdienybė
Kaimynystėje gyvenančios šeimos puikiai sutaria su vaikais, o pastarieji net prižiūri vieno gyventojo šuniuką. Neprieštarausiu, iš pradžių galbūt ir buvo šioks toks priešiškumas iš kaimynų, tačiau vaikams atsikrausčius, jis labai greitai ištirpo, - kalbėjo T. - Vyksta normalus gyvenimas, kaip įprastoje šeimoje, - sakė T. - Anksčiau vaikai, grįždami iš išvykų sakydavo, kad grįžta į „internatą“, o dabar, kai grįžtame iš kelionių, jie sako - „grįžtame namo“.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena po 7 - 8 vaikus. Kambariuose jie įsikūrę po vieną ar dviese. Kiekviena šeimyna turi savo mokėjimo korteles ir kartu su auklėtoja eina į parduotuvę apsipirkti. Kai atšąla oras, vaikai patys kūrena krosnį, patys prisineša briketų. - Iš savo išaugintų daržovių jie su auklėtoja ruošia konservus. - Vieną kačiuką vaikas parsinešė iš gatvės, kitą - taip pat priglaudė. Dabar jie užaugę, prižiūrimi vaikų, - kalbėjo T.
Socialinių darbuotojų vaidmuo ir patirtys
LTStraipsnyje analizuojamos socialinių darbuotojų patirtys dirbant su vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Siekiama išsiaiškinti, kaip sekėsi pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų teikimo bendruomenėje, kaip pasikeitė socialinių darbuotojų veiklos turinys, įvykus globos institucijų pertvarkai ir kokias patirtis įgijo socialiniai darbuotojai; ar jiems pavyko praktiškai pritaikyti patirtis, kad vaikai pajustų didesnį rūpestį ir geras emocijas, o jie patys sukauptų naujų žinių ir įgūdžių. Research problem. The activity of social workers is closely related to the experiences thus the social work is referred to as the activity affected by changes when one needs to be able to contact and solve problems with a person, community and society. Research aim. To reveal the experiences of social workers when working with children in communal children’s homes. Research methods. Analysis of scientific information. Key results and conclusions. Positive changes of reconstruction mean that the children have suitable fostering conditions corresponding to their need of growing in a family-close environment, children can get composite help and services. There is still the lack of researches analysing the attitude of social workers towards the activity in communal children’s homes. The collected experience enables many professionals for problem solving, observing these problems, controlling and normalizing group or individual social functionality of different persons.
Bendradarbiavimo sistemos kūrimas socialinio darbo intervencijos procese: "Stengiamės, kad neišeitų į niekur". Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2016, 17, 55-78. Globos namuose gyvenančių vaikų ir paauglių savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas: pasiekimai, sunkumai, sprendimai. Pedagogika 2013, 110, 103-114. Kaitos proceso ir pokyčių valdymo sinergija ugdymo įstaigose: metodologinis tyrimo konstruktas. Tiltai 2018, 2 (80), 55-74. Klinikinis socialinis darbas: metodologija, praktika ir supervizija. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2018, 22, 95-121. Lietuvos socialinės globos įstaigų, dalyvaujančių pertvarkos procese, darbuotojų motyvacijos vertinimas. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2018, 21, 35-56. Nuostatos kaip socialinio darbuotojo profesinės veiklos motyvaciją skatinantis veiksnys. Tiltai 2017, 2 (77), 41-52. Socialinio darbuotojo darbo turinio pokyčiai teikiant paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikams su intelekto ir (ar) psichikos negalia. Socialinės gerovės tyrimai 2021, 19, 2, 114-133. Socialinio darbuotojo realizuojami vaidmenys smurto pasireiškime socialinės rizikos šeimose. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2013, 11, 81-89. Socialinių darbuotojų patirtys rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Pedagogika 2017, 125, 158-174.
Patirties mainai ir ekspertinė pagalba
Iš ko semiatės gerosios patirties? Gal lankėtės kituose bendruomeniniuose vaikų globos namuose namuose? Glaudžiai bendradarbiaujame su Gyčiu Baltrūnu, Pertvarkos procesų ekspertu Utenos regione. Tai žmogus, turintis didelę patirtį ir duodantis gerų patarimų sprendžiant iškilusias problemas.
Taip pat skaitykite: Pensijos Kokybė
Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas
Gyvendami juose, vaikai turi daugiau galimybių įgyti savarankiškumo. Yra mokomi nusipirkti maisto, drabužių, avalynės ir kitų prekių, išsirenkant jas pagal savo asmeninius poreikius ir norus. Dabar jie turi galimybę įsilieti į visuomenę, yra mokomi atsakomybės bei savarankiškumo. Globotiniai gyvena saugiai, šiltai, yra pavalgę, mokosi taupyti, rūpintis buitimi, gyventi mažoje bendruomenėje. Jiems sukurta stabili, šeimai artima aplinka, keičianti vaikų emocijas, psichologinę būseną.
Tačiau direktorė įvardijo ir kylančias problemas - tai vaikų tarpusavio nesuderinamumas, kaimynų reakcijos, viešųjų pirkimų įstatymo taikymas. „Kaip vaikui paaiškinti, kad maistą, vaistus ir drabužius reikia pirkti tik tam tikroje parduotuvėje, nepaisant to, kad ji toliau nuo namų ir joje prekės brangesnės“, - retorinį klausimą kėlė R. „Siekiant, kad vaikas atsiskleistų, jam reikalinga darbuotojų pagalba ir bendradarbiavimas tarp institucijų. Tačiau kaip vaikui padėti, jeigu Lietuvoje labai trūksta specialistų, pavyzdžiui, vaikų psichiatrų.
Palydėjimas į savarankišką gyvenimą
Šiandien auklėtiniams teikiama dar visai nauja, vaikų palydėjimo į savarankišką gyvenimą, paslauga. Palydėjimo paslaugą jaunuoliams Klaipėdoje teikia vaikų globos namai „Rytas“. Paslauga jaunuoliams teikiama nemokamai. Pagrindinis poreikis, pasak Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ socialinės darbuotojos Simonos Brencienės, yra jaunuolių palydėjimas į įvairias įstaigas ir dokumentų tvarkymas, pavyzdžiui, dėl socialinių išmokų gavimo, gyvenamosios vietos deklaravimo, prisiregistravimo darbo užimtumo tarnyboje ir t. „2018 m. šia paslauga naudojosi 26 jaunuoliai, bet po šių metų išeina dar 21 gyventojas. Žinoma, svarbiausia yra tai, kad vėliau bendravimas vis tiek nenutrūksta, vaikai yra palaikomi, turi, kam paskambinti, pasikalbėti, pas ką grįžti sutikti šventes“, - užbaigė S.
Visi bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys ir 16 metų sulaukę vaikai pateikia prašymus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriui dėl paramos būstui išsinuomoti. Sulaukę pilnametystės ir besimokantys jaunuoliai gauna globos (rūpybos) išmoką, kuri siekia 318,50 Eur, ir išmoką vaikui, kuri sudaro 85,75 Eur. Ši problema privertė ieškoti kitų būdų ir galimybių, kaip padėti jaunuoliams, kurie neturi gyvenamosios vietos. Didžiausia problema tampa jų pasiūla su registruojama nuomos sutartimi. Ne menka kliūtimi tampa ir visuomenės požiūris į jaunuolius, palikusius globos įstaigas.
Rajonų situacija ir pajėgumai
Šiuo metu VšĮ „Vaiko užuovėja“ yra globojama 11 vaikų, todėl mūsų rajone reikėtų įsteigti net ne vienus, o bent dvejus bendruomeninius vaikų globos namus. Šiuose namuose gyventų 6-8 vaikai. Žinoma, vaikai iš tos pačios šeimos nebus išskiriami ir gyvens vienuose namuose ar bute. Savivaldybės administracija ieško būdų, kaip vaikų skaičių VšĮ „Vaiko užuovėja“ sumažinti dar labiau, kad vaikai augtų šeimai kuo artimesnėje aplinkoje. Rajone yra 6 budintys globotojai (pas kuriuos šiuo metu gyvena 14 vaikų), nuo kitų metų planuojama įdarbinti dar vieną budintį globotoją. Deja, budintys globotojai užtikrina tik trumpalaikės globos poreikį rajone, todėl savivaldybės administracija ieško kitų galimybių užtikrinti vaikams ilgalaikę globą šeimoje.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų integracija į savarankišką gyvenimą
VšĮ „Vaiko užuovėja“ rengiasi pertvarkai įstaigos viduje: ieškomas namas/butas nuomai teikti BVGN paslaugoms, kadangi vienų BVGN rajone, panašu, neužteks. Kada bendruomeniniai vaikų globos namai bus pastatyti? Kiek užtruks šių namų statyba, atsakyti nėra lengva, nes tai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks nupirkti statybos paslaugas.
Klaipėdos praktika: paslaugos ir integracija
„Jiems sukurta stabili, šeimai artima aplinka, keičianti vaikų emocijas, psichologinę būseną. Globotiniai gyvena saugiai, šiltai, yra pavalgę, mokosi taupyti, rūpintis buitimi, gyventi mažoje bendruomenėje. Dabar jie turi galimybę įsilieti į visuomenę, yra mokomi atsakomybės bei savarankiškumo. Vaikams teikiamos būtinos paslaugos ir didinamas jų užimtumas“ , - sakė R. Nors gyvendami bendruomeniniuose vaikų globos namuose, vaikai jau gyveno ir sulaukė pilnametystės bendruomenėje, lankė tas pačias mokyklas, neformalaus ugdymo būrelius, dalyvavo įvairiuose kultūriniuose, šventiniuose renginiuose.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 30 d. Vadovaujantis šia tvarka iki 2023 m. balandžio 1 d. Jaunuoliams, kurie apgyvendinami savarankiško gyvenimo namuose, nuolatos pagalbą teikia socialinis darbuotojas, teikiantis palydėjimo paslaugą jaunuoliams. Ši problema privertė ieškoti kitų būdų ir galimybių, kaip padėti jaunuoliams, kurie neturi gyvenamosios vietos.
Duomenys ir planai
| Vieta/organizacija | BVGN skaičius / vietos | Gyventojų skaičius | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Rokiškio r. (Obeliai + Rokiškis) | 4 namai | - | Nuomojami namai gyvenamuosiuose kvartaluose |
| Klaipėda | 7 butai (planas), 56 vietos | 31 (esami 4 namai) | 92% vaikų patenkinti BVGN |
| Biržai (planai) | ≥2 BVGN | 11 (globojami VšĮ „Vaiko užuovėja“) | Statyba planuota iki 2021 m. I-II ketv. |
| Rajono budintys globotojai | - | 14 vaikų | Trumpalaikė globa; planuojamas dar vienas globotojas |
„Sėkmingas perėjimas nuo institucijos globos prie bendruomeninių namų, mano požiūriu, tai yra naujos paslaugos, mažėjantis paimamų vaikų skaičius, kylanti paslaugų kokybė. Mums svarbu, kad vaikams būtų sudarytos gyvenimo sąlygos, kuo artimesnės darnios šeimos modeliui.
Iššūkiai įgyvendinant pertvarką
Tačiau direktorė įvardijo ir kylančias problemas - tai vaikų tarpusavio nesuderinamumas, kaimynų reakcijos, viešųjų pirkimų įstatymo taikymas. „Kaip vaikui paaiškinti, kad maistą, vaistus ir drabužius reikia pirkti tik tam tikroje parduotuvėje, nepaisant to, kad ji toliau nuo namų ir joje prekės brangesnės“, - retorinį klausimą kėlė R. Tačiau kaip vaikui padėti, jeigu Lietuvoje labai trūksta specialistų, pavyzdžiui, vaikų psichiatrų. Ne paslaptis ir tai, kad didžiausi iššūkiai neretai susiję su paslaugų teikimo specifika jaunuoliams, turintiems sveikatos problemų, negalią, elgesio ar emocijų sutrikimus. Didžiausia problema tampa jų pasiūla su registruojama nuomos sutartimi. Ne menka kliūtimi tampa ir visuomenės požiūris į jaunuolius, palikusius globos įstaigas.
„Siekiant, kad vaikas atsiskleistų, jam reikalinga darbuotojų pagalba ir bendradarbiavimas tarp institucijų. Dabar jie turi galimybę įsilieti į visuomenę, yra mokomi atsakomybės bei savarankiškumo. Vaikams teikiamos būtinos paslaugos ir didinamas jų užimtumas“ , - sakė R.
Bendruomeniškumo poveikis vaikų gerovei
Jiems sukurta stabili, šeimai artima aplinka, keičianti vaikų emocijas, psichologinę būseną. Globotiniai gyvena saugiai, šiltai, yra pavalgę, mokosi taupyti, rūpintis buitimi, gyventi mažoje bendruomenėje. - Vyksta normalus gyvenimas, kaip įprastoje šeimoje, - sakė T. - Anksčiau vaikai, grįždami iš išvykų sakydavo, kad grįžta į „internatą“, o dabar, kai grįžtame iš kelionių, jie sako - „grįžtame namo“.
Teisiniai ir organizaciniai aspektai
„Tačiau išlieka tendencija, kad vaikai patenka į institucinę globą. Taigi viena pertvarkos dalis yra tai, kaip galima pakeisti institucijose esančių vaikų gyvenimo kokybę, o antra dalis, ką turime padaryti, kad naujai gyventojai nepatektų“, - sakė G. Kada bendruomeniniai vaikų globos namai bus pastatyti? Kiek užtruks šių namų statyba, atsakyti nėra lengva, nes tai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks nupirkti statybos paslaugas. VšĮ „Vaiko užuovėja“ rengiasi pertvarkai įstaigos viduje: ieškomas namas/butas nuomai teikti BVGN paslaugoms, kadangi vienų BVGN rajone, panašu, neužteks.
Visi bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys ir 16 metų sulaukę vaikai pateikia prašymus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriui dėl paramos būstui išsinuomoti. Sulaukę pilnametystės ir besimokantys jaunuoliai gauna globos (rūpybos) išmoką, kuri siekia 318,50 Eur, ir išmoką vaikui, kuri sudaro 85,75 Eur.
Empiriniai rodikliai ir pasitenkinimas
2018 m. pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, net 92 proc. vaikų yra patenkinti gyvenimu bendruomeniniuose namuose. „Jiems sukurta stabili, šeimai artima aplinka, keičianti vaikų emocijas, psichologinę būseną. Gyvendami juose, vaikai turi daugiau galimybių įgyti savarankiškumo.
Ryšys su kaimynyste ir bendruomene
Kaimynystėje gyvenančios šeimos puikiai sutaria su vaikais, o pastarieji net prižiūri vieno gyventojo šuniuką. - Vieną kačiuką vaikas parsinešė iš gatvės, kitą - taip pat priglaudė. Dabar jie užaugę, prižiūrimi vaikų, - kalbėjo T. - Gyvenamajame kvartale esančius namus, kuriuose įsikūrė tėvų globos netekę vaikai, nuomojamės iš privataus asmens. Neprieštarausiu, iš pradžių galbūt ir buvo šioks toks priešiškumas iš kaimynų, tačiau vaikams atsikrausčius, jis labai greitai ištirpo, - kalbėjo T.
„Siekiant, kad vaikas atsiskleistų, jam reikalinga darbuotojų pagalba ir bendradarbiavimas tarp institucijų. Tačiau kaip vaikui padėti, jeigu Lietuvoje labai trūksta specialistų, pavyzdžiui, vaikų psichiatrų. Ne menka kliūtimi tampa ir visuomenės požiūris į jaunuolius, palikusius globos įstaigas.
Struktūriniai ištekliai ir ilgalaikė globa
Deja, budintys globotojai užtikrina tik trumpalaikės globos poreikį rajone, todėl savivaldybės administracija ieško kitų galimybių užtikrinti vaikams ilgalaikę globą šeimoje. Savivaldybės administracija ieško būdų, kaip vaikų skaičių VšĮ „Vaiko užuovėja“ sumažinti dar labiau, kad vaikai augtų šeimai kuo artimesnėje aplinkoje. Rajone yra 6 budintys globotojai (pas kuriuos šiuo metu gyvena 14 vaikų), nuo kitų metų planuojama įdarbinti dar vieną budintį globotoją.
Gyvendami juose, vaikai turi daugiau galimybių įgyti savarankiškumo. Yra mokomi nusipirkti maisto, drabužių, avalynės ir kitų prekių, išsirenkant jas pagal savo asmeninius poreikius ir norus. Dabar jie turi galimybę įsilieti į visuomenę, yra mokomi atsakomybės bei savarankiškumo.
Kasdienės finansinės ir buitinės patirtys
Kiekviena šeimyna turi savo mokėjimo korteles ir kartu su auklėtoja eina į parduotuvę apsipirkti. Kai atšąla oras, vaikai patys kūrena krosnį, patys prisineša briketų. - Iš savo išaugintų daržovių jie su auklėtoja ruošia konservus. Kambariuose jie įsikūrę po vieną ar dviese. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena po 7 - 8 vaikus.
„Kaip vaikui paaiškinti, kad maistą, vaistus ir drabužius reikia pirkti tik tam tikroje parduotuvėje, nepaisant to, kad ji toliau nuo namų ir joje prekės brangesnės“, - retorinį klausimą kėlė R. Vaikams teikiamos būtinos paslaugos ir didinamas jų užimtumas“ , - sakė R.
Politiniai sprendimai ir tvarkos
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 30 d. Vadovaujantis šia tvarka iki 2023 m. balandžio 1 d. Jaunuoliams, kurie apgyvendinami savarankiško gyvenimo namuose, nuolatos pagalbą teikia socialinis darbuotojas, teikiantis palydėjimo paslaugą jaunuoliams. Ši problema privertė ieškoti kitų būdų ir galimybių, kaip padėti jaunuoliams, kurie neturi gyvenamosios vietos.
„Sėkmingas perėjimas nuo institucijos globos prie bendruomeninių namų, mano požiūriu, tai yra naujos paslaugos, mažėjantis paimamų vaikų skaičius, kylanti paslaugų kokybė. „Prioritetas yra vaikai, likę instituciniuose globos namuose.
Ateities perspektyvos
Biržiečiai tėvų globos netekusių vaikų apgyvendinimui bendruomeniniuose namuose jau ruošiasi. Šiuo metu vyksta pasirengimas bendruomeninių vaikų globos namų (toliau - BVGN) statybai. Būtent tuomet jie ir ims veikti. Realiausia, kad BVGN bus pastatyti 2021 m. I-II ketvirtyje.
„Tačiau išlieka tendencija, kad vaikai patenka į institucinę globą. Taigi viena pertvarkos dalis yra tai, kaip galima pakeisti institucijose esančių vaikų gyvenimo kokybę, o antra dalis, ką turime padaryti, kad naujai gyventojai nepatektų“, - sakė G. Mums svarbu, kad vaikams būtų sudarytos gyvenimo sąlygos, kuo artimesnės darnios šeimos modeliui.
„Žinoma, svarbiausia yra tai, kad vėliau bendravimas vis tiek nenutrūksta, vaikai yra palaikomi, turi, kam paskambinti, pasikalbėti, pas ką grįžti sutikti šventes“, - užbaigė S. Nors gyvendami bendruomeniniuose vaikų globos namuose, vaikai jau gyveno ir sulaukė pilnametystės bendruomenėje, lankė tas pačias mokyklas, neformalaus ugdymo būrelius, dalyvavo įvairiuose kultūriniuose, šventiniuose renginiuose.