Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Kas yra autizmas ir kaip jis pasireiškia
Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų.
Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs. Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą.
Rizikos veiksniai
- Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus.
- Padidėjusi rizika siejama su mažu naujagimio svoriu gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos.
- Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.
- Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.
Ankstyvieji požymiai ir jų raidos dinamiška prigimtis
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.
Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
Diagnostika ir gydymo (intervencijų) galimybės
Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Ekranų įtaka vaiko raidai
Neretai jau kūdikystėje (0 - 2 metų amžiuje) ir ankstyvoje vaikystėje (2 - 6 metų amžiuje) mobilusis telefonas, kompiuteris ar televizorius tampa neatsiejama vaiko gyvenimo dalimi. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų: Jungtinėse Amerikos Valstijose 0 - 8 metų vaikai prie ekranų praleidžia daugiau nei 2 valandas per dieną, vakarų Indijoje 2 - 6 metų amžiaus, Lietuvoje ir Suomijoje 0 - 12 metų amžiaus vaikai prie ekranų praleidžia apie 3 valandas per dieną. Mokslinės literatūros duomenimis, per didelis ekranų laikas kūdikystėje gali būti vienas iš aplinkos veiksnių, susijusių su autizmo spektro sutrikimu (toliau ASS).
2022 m. tyrimai rodo, kad 1 m. amžiaus vaikams, prie ekranų praleidžiantiems iki 1 val. per dieną, autizmo spektro sutrikimo rizika sulaukus 3 m. ... 1 - 2 val. ... 2 - 4 val. (skirtingi tyrimai pateikia skirtingas rizikos dainas ir ryšio stiprumą). Pastebėję aukščiau išvardintus simptomus paklauskite savęs, ar aš leidžiu savo vaikui naudotis ekranais? Jei atsakymas yra TAIP, tai visų pirma eliminuokite ekranus iš vaiko gyvenimo - neduokite vaikui telefono, planšetinio kompiuterio ar kitų ekranų, namuose nejunkite televizoriaus kaip „fono“.
Nepamirškite, kad vaikai mokosi žaisdami ir bendraudami su tėvais bei bendraamžiais, tad siekdami užtikrinti sėkmingą vaiko raidą skirkite jam kiek įmanoma daugiau savo dėmesio, skatinkite bendrauti ir žaisti su kitais vaikas, skaityti knygas, užsiimti įvairiomis veiklomis. Eliminavus ekranus ir pradėjus daugiau laiko leisti su vaiku neretai pastebimas raidos progresas, tačiau kartais jis būna nepakankamas ir gali kelti nerimą. Jei jaučiatės neužtikrintai, pašalinus ekranus matote išliekančius anksčiau minėtus simptomus, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus.
Rekomendacijos pagal amžiaus grupes
| Amžiaus grupė | Ekranų laikas | Miego rekomendacija | Fizinis aktyvumas |
|---|---|---|---|
| Kūdikiai (iki 1 m.) | 0 min. prie ekranų | 14-17 val. (iki 3 mėn.); 12-16 val. (4-11 mėn.) | Fizinis aktyvumas kelis kartus per dieną - mažiausiai 30 min. |
| 1-2 metai | 1 m. - 0 min.; 2 m. - iki 60 min. (kiek įmanoma mažiau) | 11-14 val. | Mažiausiai 180 min. |
| 3-4 metai | Iki 60 min. (kiek įmanoma mažiau) | 10-13 val. | Mažiausiai 180 min. |
Praktiniai patarimai tėvams ir globėjams
- Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
- Stebėkite ankstyvuosius raidos požymius: vėluojanti kalba, trūksta socialinio įsitraukimo, pasikartojantis elgesys, netipiškas žaidimas.
- Jeigu pastebite nerimą keliančius požymius, nedelskite ir kreipkitės į specialistus - ankstyva diagnostika ir individualios intervencijos labai svarbios.
- Apribokite ar eliminuokite ekranų naudojimą mažamečiams vaikams; vietoje to skirkite laiką žaidimui, skaitymui ir bendravimui.
- Prireikus ieškokite profesionalios pagalbos: vaikų neurologų, klinikinių psichologų, specialiųjų pedagogų ir kt.
Ankstyvieji autizmo požymiai (vaizdo pamoka) | Kennedy Krieger institutas
Moksliniai šaltiniai ir tyrimai
Varadarajan S, Venguidesvarane AG, Ramaswamy KN, Rajamohan M, Krupa M, Christadoss SBW. Prevalence of excessive screen time and its association with developmental delay in children aged <5 years: A population-based cross-sectional study in India. PLoS One. 2021 Jul 1;16(7):e0254102.
Verloigne M, Loyen A, Van Hecke L, Lakerveld J, Hendriksen I, De Bourdheaudhuij I, et al. Variation in population levels of sedentary time in European children and adolescents according to cross-European studies: a systematic literature review within DEDIPAC. Int J Behav Nutr Phys Act. 2016 Jun 28;13(1):69.
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena
Takahashi I, Obara T, Ishikuro M, Murakami K, Ueno F, Noda A, et al. Screen Time at Age 1 Year and Communication and Problem-Solving Developmental Delay at 2 and 4 Years. JAMA Pediatr. 2023 Oct 2;177(10):1039.
Kushima M, Kojima R, Shinohara R, Horiuchi S, Otawa S, Ooka T, et al. Association Between Screen Time Exposure in Children at 1 Year of Age and Autism Spectrum Disorder at 3 Years of Age: The Japan Environment and Children’s Study. JAMA Pediatr. 2022 Apr;176(4):384.
World Health Organization. (2019). Guidelines on physical activity, sedentary behaviour and sleep for children under 5 years of age. World Health Organization.