Grupinio gyvenimo namai - tai svarbi priemonė, siekiant neįgaliesiems užtikrinti lygias galimybes gyventi bendruomenėje, o svarbiausia - būti savarankiškiems. Proto negalią turintiems tai itin reikalinga erdvė, kurioje jie gyvens visavertį gyvenimą, mokysis drauge, taip lengviau integruodamiesi į bendruomenę, įgydami socialinių įgūdžių. Ne veltui grupinio gyvenimo namai yra pasitvirtinę pasaulyje ir sėkmingai veikia Lietuvoje.
Grupinio gyvenimo namų atidarymas Pagėgiuose - dar vienas realus žingsnis vykdant deinstitucionalizijos procesą, kuris pagerins šių namų gyventojų gyvenimo sąlygas ir kokybę. Saulėtą gegužės 23 d. rytą Ateities gatvėje - įkurtuvės. Į Grupinio gyvenimo namus iš Adakavo socialinės globos namų, lydimi socialinių darbuotojų, atvyko gyventi 7 asmenys (1 asmuo atvyks vėliau), turintys proto ir (ar) psichikos negalią. Atvykusius gyventojus pasitiko būrys Pagėgių savivaldybės administracijos darbuotojų: vicemerė Aušra Zongailienė, administracijos direktorė Dalija Irena Einikienė, socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Vaitiekienė ir vyriausioji specialistė Birutė Danielienė, įstaigos direktorė Lina Karnauskienė, socialinio darbo padalinio vedėja Asta Lankauskienė.
Kas yra grupinio gyvenimo namai ir kaip jie veikia
Kaip reglamentuota Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos Socialinės globos normos, grupinio gyvenimo namuose (atskiruose butuose ar gyvenamuosiuose pastatuose) atskiroje teritorijoje gali gyventi ne daugiau kaip 10 asmenų. Namuose, kaip šeimyna, apsigyventų iki 10 proto negalią turinčių jaunuolių. Grupinio gyvenimo namuose gyvenantys visą parą prižiūrimi kvalifikuoto socialinio darbo personalo.
Svarbu pabrėžti, kad šiuose namuose gyventojai turi visokeriopą profesionalią pagalbą ir priežiūrą - darbuotojai orientuoti į konkretų žmogų, jam padedama tik tose srityje, kuriose jam pačiam tikrai to reikia. Kiekvienas namo gyventojas skatindamas kuo labiau siekti savarankiškumo, su darbuotojų pagalba, asmenims padėdama užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi.
Padedami darbuotojų grupinio gyvenimo namų gyventojai mokysis patys pasirūpinti savo buitimi ir pagrindiniais poreikiais: tvarkytis namuose, apsipirkti parduotuvėje, pasigaminti valgyti, dalyvauti įvairiose užimtumo veiklose, lankysis socialinėse dirbtuvėse. Gyvenant mažoje grupelėje sukuriamas šeimai artimesnis modelis, atsiranda tarpusavio ryšys, drauge gyvenantys žmonės tampa atviresni, lavinasi bendravimo įgūdžiai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Grupinio gyvenimo namuose gyventojai čia tarsi viena didelė šeima, kurioje nors pasitaiko ir rūpesčių, visuomet nugali draugiškumas ir supratingumas. Gyventojai atlieka visus buities darbus, kokius tik jų jėgoms atlikti. Dirba visi: vieni skuta bulves, kiti sudeda skalbinius į skalbyklę, treti atlieka dar kitą užduotį. Tie, kurie turi itin sunkią negalią, eina į lavinamąsias grupes, kur jiems siūloma įvairi užimtumo veikla - piešimas, lipdymas, darbeliai iš popieriaus.
Kasdienės paslaugos ir personalo vaidmuo
Su žmonėmis dirbsiantys specialistai padės gyventojams rūpintis asmens higiena, paragins išgerti vaistus, padės įgyti maisto gaminimo ir namų ruošos įgūdžių. Socialinis darbuotojas su padėjėju kiekvieną dieną gyventojams organizuos dienos užimtumo veiklą. Su grupinio gyvenimo namų gyventojais nuolat būna keletas darbuotojų. Labai svarbu, kad darbuotojai būtų motyvuoti, gebėtų suprasti negalią turintį žmogų, norėtų jam padėti. Nuo darbuotojų kvalifikacijos, geranoriškumo nemenkai priklauso šių namų atmosfera.
Visą parą grupinio gyvenimo namų gyventojai gaus kvalifikuoto personalo pagalbą. Grupinio namo gyventojai bus 24 val. per parą prižiūrimi darbuotojų ir vieni, be lydinčiojo darbuotojo, negalės vaikščioti po rajoną. Tam tikru metu į grupinio gyvenimo namus ateina gydytojas, kuris kiekvieną apžiūri, išklauso. Be to, visi „Gyvenimo pagalbos“ gyventojai yra įdarbinami šios organizacijos dirbtuvėse.
Užimtumas, darbas ir pajamos
Kasryt atsikėlę ir papusryčiavę visi sėda į autobusus, kurie nuveža juos į darbą. Trečią dienos jau būna namuose. Darbai, kuriuos gali dirbti proto negalią turintys žmonės, taip pat skirtingi. Vieni gamina automobilių detales, kiti skalbia ir panašiai. Už darbą visiems mokamas atlyginimas. Tiesa, simbolinis - nuo 100 iki 300 eurų, tačiau galimybė užsidirbti - svarbus motyvas nesėdėti rankų sudėjus.
Neįgalieji gauna ir valstybės paramą, taip pat pašalpas, skirtas drabužiams, avalynei pirkti. Prie „Gyvenimo namų“ išlaikymo prisideda ir labiau pasiturintys tėvai. Už uždirbtus ir sutaupytus pinigus visi kasmet keliauja - ne tik po Vokietiją, bet ir į užsienį. E. Stravinskas kartu su grupinio gyvenimo namų gyventojais aplankė Austriją, Čekiją, Lenkiją, Daniją ir kitas šalis.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
Tarptautiniai pavyzdžiai: Vokietija ir Šiaurės šalys
Pasak specialisto, Vokietijos Braunšveigo mieste yra apie dešimt panašių namų, kurie priklauso organizacijai „Gyvenimo pagalba“ („Lebenshilfe“). Grupinio gyvenimo namai atidaromi tėvų, auginančių proto negalią turinčius vaikus, iniciatyva. Įsikuria čia sulaukę pilnametystės, norintys gyventi savarankiškai, atskirai nuo savo šeimų.
Kiekvienuose grupinio gyvenimo namuose gyvena po dešimt įvairaus amžiaus žmonių. Būstas skiriamas visam laikui, nebent, pasikeitus sveikatai, neįgaliajam prireikia kitokios priežiūros. Dauguma kambarių - vienviečiai, tad beveik visi gyvena po vieną, kiekvienas turi televizorių, spintą, lovą. Kai kurių tėvai atgabena ir savų daiktų, pasirūpina, kad aplinka kuo labiau primintų tikruosius namus.
Vokietijoje į tėvus, kurie apgyvendina savo atžalas panašiose įstaigose, požiūris nėra neigiamas. Panašūs namai - garantas tėvams, kad vaikai ir po jų mirties gyvens laimingai, bus saugūs ir viskuo aprūpinti. Visi tėvai noriai bendradarbiauja su grupinio gyvenimo namų darbuotojais, domisi atžalų gyvenimu. Jie dažnai užsuka į svečius, eina pasivaikščioti su savo vaikais į miestą, savaitgaliais parsiveža namo. Tėvai patenkinti tuo, kad jų vaikai gyvena atskirai nuo šeimos, savarankiškai.
Lietuvos kontekstas: pertvarka, projektai ir plėtra
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje vyksta etapais. Grupinio gyvenimo namų statyba - antrojo etapo dalis. Institucinė globos namų pertvarka Lietuvoje pradėta 2014 metais. Pirmasis pertvarkos etapas eina į pabaigą. Pirmojo pertvarkos etapo galutinis rezultatas, kad visi vaikai gyvena arba šeimose, arba bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Šiuo metu šalyje vyksta reforma: stabdomi siuntimai į didžiausias globos įstaigas, globos namų, kur gyvena 300 žmonių, mažės, dalį pagyvenusių žmonių bei su psichine negalia, kurie gali savimi pasirūpinti patys, bus bandoma integruoti į bendruomenę, kuriami grupinio gyvenimo namai, kur gyventų ne daugiau kaip po 20 žmonių. Juose bus sudarytos namų aplinkos sąlygos savarankiškai tvarkytis savo asmeninį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
Vykdant institucinės globos pertvarką, Lietuvoje kuriami bendruomeniniai grupinio gyvenimo namai, kuriuose apsigyvena žmonės su psichikos ar proto negalia. Šio pertvarkos etapo tikslas - teikti apgyvendinimo paslaugas, o užimtumas turėtų vykti išorėje, mieste. Taip siekiama užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją į visuomenę.
Europos Sąjungos investiciniai fondai finansuos tokių namų statybą Elektrėnų savivaldybėje ir 35 kitose šalies savivaldybėse. Grupinio gyvenimo namų statyba Vievyje - pagrindinis antrojo Institucinės globos pertvarkos etapo darbas. Šiuose namuose planuojama apgyvendinti iki 10 asmenų. Planuojama įrengti 8 vienviečius ir du dviviečius kambarius. Taip pat Vievyje bus įsteigtos socialinės dirbtuvės, kuriose bus organizuojamas užimtumas.
Vilniaus miesto savivaldybė plėtoja bendruomenines socialines paslaugas: nauji grupinio gyvenimo namai - dalis Vilniaus miesto strategijos plėsti bendruomenines socialines paslaugas. Mieste šiemet atidaryti tokio tipo namai Naujininkuose, 2024 m. pavasarį tokie grupinio gyvenimo namai buvo atidaryti Panerių seniūnijoje. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės informacija, šiuose namuose apsigyvens jaunuoliai, dabar gyvenantys Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionate, kur dabar gyvena 30 jaunų žmonių, galinčių ir turinčių gyventi bendruomenėje.
Vietos bendruomenės, adaptacija ir praktiniai pavyzdžiai Lietuvoje
Vieta šiems namams parinkta ne tik dėl geros infrastruktūros, patogaus susisiekimo viešuoju transportu, bet ir dėl neįgaliesiems puikiai pritaikytų gyvenimo ir laisvalaikio sąlygų. Tikimasi, kad aplinkui gyvenanti bendruomenė yra sąmoninga ir supranta, kokios svarbios šiandienos pasaulyje lygios galimybės gyventi savarankiškai, džiaugtis laisve, nebūti izoliuotam globos namuose.
Pradžioje buvo didelis kaimynų pasipriešinimas, jie bijojo, bet dabar patys užsuka į svečius su pyragais, mūsų gyventojai svečiuojasi pas juos. Reikėjo laiko, kad namų gyventojai adaptuotųsi. O dabar jie visai kitokie žmonės. Pakilo jų savivertė, nebebijo savarankiškai išeiti į miestą, nebebijo svetimų žmonių, moterys eidamos į viešumą puošiasi.
Utenos apskrityje veikia jau ne vieni grupinio gyvenimo namai, kurie gali būti pavyzdys. Sakykim, Visagine pusantrų metų veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose įsikūrę aštuoni žmonės. Įžengus į erdvų daugiabučio namo butą, gyventojai pasitinka su šypsena, svetingai siūlo kavos ir pyrago. Čia gyvenantys Saulius ir Regina džiaugėsi: dabar gyvena kaip tikruose namuose. „Man labai įstrigo vieno gyventojo žodžiai. Žiūrėdamas pro langą, jis pasakė: „Dabar gyvensim kaip žmonės - tarp žmonių.“
Iššūkiai, kritika ir teisės aspektai
Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje susiduriama su iššūkiais įgyvendinant grupinio gyvenimo namų projektus. Žinią, kad Žiežmariuose bus statomi namai neįgaliesiems, miestelio gyventojai priėmė protestu. Šis įvykis plačiai nuskambėjo po visą Lietuvą ir nė vieno nepaliko neabejingo.
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė sako, kad grupinio gyvenimo namai - tai dar vienas „gardelis“, kur negalią turintys žmonės sprendimų negalės priimti savarankiškai. Pasak jos, pagal deinstitucionalizacijos, kuri teoriškai prasidėjo 2014 m., programą ir toliau finansuojamos institucijos, bet ne savarankiškas žmonių gyvenimas visuomenėje, todėl praktiškai šis procesas net neprasidėjo.
Antroje vietoje kritikos - JT Neįgaliųjų teisių komiteto 5-oji bendroji pastaba, kur aiškinama, kad nei didelės įstaigos, kuriose gyvena daugiau kaip 100 žmonių, nei penkių ar šešių asmenų grupei skirti mažesni namai ir netgi individualūs namai negali būti laikomi savarankišką gyvenimą užtikrinančia aplinka, jeigu jiems būdingi kiti institucinės priežiūros įstaigas ar institucionalizaciją apibrėžiantys elementai. Būtent asmens autonomija ir apsisprendimas yra savarankiško gyvenimo pagrindas.
Pašnekovės teigimu, būstas negalią turintiems žmonėms turi būti įperkamas. Tam Konvencijos šalys turi panaikinti arba pertvarkyti politiką, įstatymus ir praktiką, kuri neleidžia šiems žmonėms pasirinkti gyvenamosios vietos, apsirūpinti įperkamu ir prieinamu būstu, išsinuomoti būsto arba naudotis pagrindiniais infrastruktūros objektais ir paslaugomis, kurios jiems būtinos gyvenant savarankiškai.
Be to, spauda yra plačiai nušvietusi atvejus, kaip visuomenė priešinasi neįgaliųjų atsikėlimui į kaimynystę. Paklausus, ką daryti, kad visuomenė taptų tolerantiškesnė, specialistas teigia, kad visuomenė pasikeis tik tada, kai neįgalūs asmenys apsigyvens kaimynystėje.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos įgyvendinimui
- Orientuoti namų funkciją į apgyvendinimo ir savarankiškumo įgūdžių ugdymą, o užimtumą organizuoti miestų ar bendruomenių erdvėse.
- Suteikti gyventojams galimybes dalyvauti bendruomenės gyvenime: kultūros renginiuose, darbo vietose ir socialinėse veiklose.
- Investuoti į kvalifikuotą, motyvuotą personalą, gebantį skatinti savarankiškumą ir palaikyti individualius gyventojų poreikius.
- Užtikrinti medicininę priežiūrą, šeimos gydytojo pasiekiamumą ir periodinius sveikatos patikrinimus namuose.
- Dirbti su vietos bendruomene, informuoti ir mažinti baimes per atvirus renginius ir susitikimus.
Grupinio gyvenimo namų pavyzdys rodo, kad, nepaisant pradinių iššūkių, ilgainiui gyventojų savivertė kyla, jie įsilieja į bendruomenę ir gauna galimybę gyventi oriai bei savarankiškai.
| Aspektas | Specifika |
|---|---|
| Maks. gyventojų skaičius (pagal normas) | Iki 10 asmenų bute/namuose |
| Pagrindinės paslaugos | Apgyvendinimas, asmens higiena, dienos užimtumas, socialinė integracija |
| Užimtumo vieta | Užimtumas vyksta išorėje (dirbtuvės, darbo vietos mieste) |
| Įvairovė | Vienviečiai kambariai, asmeniniai daiktai, socialinės dirbtuvės prie namų |
Grupinio gyvenimo namai Lietuvoje - tai svarbus žingsnis mažinant institucinę globą, didinant neįgaliųjų savarankiškumą ir stiprinant jų ryšius su bendruomene. Nors projektai susiduria su praktiniais iššūkiais ir visuomenės reakcija įvairuoja, pavyzdžiai iš šalies ir užsienio parodo, kad gerai paruošti, bendruomeniškai integruoti namai suteikia gyventojams orumo, saugumo ir galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime.
tags: #grupinio #gyvenimo #namai #darbo #privalumai