Apvalaus stalo diskusijos tapo viena svarbiausių priemonių aptariant globos sistemos pokyčius, dalijantis patirtimi ir koordinuojant veiksmus tarp savivaldybių, ministerijų, nevyriausybinių organizacijų bei paslaugų teikėjų. Tokie renginiai leidžia nagrinėti aktualijas, aptarti paslaugų teikimo procesus ir tobulinti strategijas vaikams, šeimoms bei žmonėms su psichikos negalia skirtų paslaugų srityse.
Diskusijų temos ir renginių pavyzdžiai
2019 m. gegužės 27 d., Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko institucinės globos pertvarkos klasterio dalyvių nacionalinė apskrito stalo diskusija, kurios tema “Socialinės priežiūros paslaugų, teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms moterims ir motinoms, vienoms auginančioms vaikus iki 3 metų amžiaus, aktualijos”.
2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių universitete vyko institucinės globos pertvarkos klasterio dalyvių nacionalinė apskrito stalo diskusija, kurios tema - “Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugų teikimo vaikams, netekusiems tėvų globos, ir jų šeimoms, aktualijos”.
2020 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ organizavo respublikinę apskrito stalo diskusiją „Palydimoji globa: patirtys ir iššūkiai”, kurioje dalyvavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova, Socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Kuzmickienė ir įstaigų teikiančių palydimąją globą specialistai - praktikai iš visos Lietuvos.
Gruodžio 04 dieną įvyko apvalaus stalo diskusijos su Lietuvoje globos centruose dirbančiais specialistais. Diskusijų tikslas - aptarti sudarytą "Darbo vadovas globos centro darbuotojams" temų turinį. Projekto darbuotojas Z. Giedrimas pristatydamas vadovo turinio temas, plačiau aptarė kas slypi po kiekviena tema. Bei priminė šio leidinio paskirtį - jis turėtų būti naudingas visiems globų centrų specialistams, kaip informacijos priminimui, taip ir galimų veiksmų algoritmui.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Palydimosios globos ir vaiko gerovės temos diskusijose
Džiaugiamės, kad „Vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslaugą” teikiame nuo 2016 m. Pristatymų metu dalyviai išgirdo apie palydimosios globos paslaugų pagrindinius principus, paslaugos privalumus ir iššūkius su kuriais susiduriama įgyvendinant pilotinius projektus. Pristatyti palydimosios globos paslaugų teikimo procesai ir rezultatai Tauragės regiono ir Šilutės r.
Bandomosios palydimosios globos paslaugų įgyvendinimo situaciją apžvelgė paslaugų teikėjo UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ direktorė Kristina Jurjonė ir projektų vadovė Eglė Galkutė. Ji diskusijos dalyviams pristatė šios paslaugos naudą bei supažindino su paslaugų gavėjų, kurios pasinaudojo šia paslauga, atsiliepimais.
Šeimos modelio, budinčių globotojų ir nuolatinių globėjų reikšmė
Susitikimo dalyviai vienbalsiai pritarė, kad Institucinės globos pertvarka sėkmingai bus įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu pakaks budinčių globotojų ir nuolatinių globėjų. Pagėgių savivaldybės atstovai minėjo, kad politikai svarsto didinti išmokas globėjams.
„Globa šeimoje iš visų globos formų yra svarbiausia ir palankiausia forma vaiko asmenybės vystymuisi, todėl būtina visokeriopa pagalba globėjams“, - sakė pranešėja.
Statutiniai pokyčiai ir praktiniai sprendimai
„Nuo 2020 m. gruodžio 31 d. likusiems be tėvų globos vaikams ir socialinę riziką patiriantiems vaikams ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.) negali būti teikiama vaikų socialinės globos namuose. O, įgyvendinant LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, jau nuo 2020 m. sausio 1 d. kiekviena savivaldybė turi užtikrinti vaiko laikinąją priežiūrą tuo atveju, kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis“, - informavo M.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Šilalės ir Tauragės r. savivaldybių atstovai pasidalijo patirtimi apie tai, kaip vyksta šeimų paieškos, kad vaikai nepatektų į instituciją, o būtų laikinai apgyvendinami šeimose. Apie budinčių globotojų veiklos organizavimą ir paslaugų tęstinumo užtikrinimą Tauragės r. savivaldybėje patirtimi pasidalino Tauragės šeimos gerovės centro „Šaltinėlis“ koordinatorė Aušra Partsvania.
Psichikos sveikatos aspektai ir socialinių paslaugų svarba
Rugsėjo 20 d. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija Šakių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje surengė seminarą (apskrito stalo diskusiją) rajono specialistams, dirbantiems su negalią turinčiais žmonėmis. Dalyvavo 27 asmenys. Jie supažindinti su pastarojo meto psichikos sveikatos tendencijomis, iššūkiais, problemomis bei perspektyvomis.
Šakių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė pasidžiaugė, kad rajone vyko toks reikšmingas renginys. „Smagu išgirsti, kad neįgaliųjų organizacijos stiprios, veiklios, susipažinti su jos patirtimi. Mūsų savivaldybė stengiasi aktyviai spręsti įvairius su neįgaliaisiais susijusius klausimus. Nuolat vyksta susirinkimai, kuriuose dalyvauja miesto meras, pavaduotojas.
Pasak V., žmonių su psichikos negalia bendruomenės Lietuvoje kūrėsi nelengvai. „Tuo metu šie žmonės buvo izoliuoti, jų „nebuvo. Dabar asociacija vienija 37 bendruomenes, jos yra daugiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių. Deja, ne visose atsiranda žmonių, norinčių dirbti su psichikos negalią turinčiais žmonėmis, imtis atsakomybės už juos.
„Didžioji lėšų dalis atitenka savivaldybėms, nors NVO sukuria didelę pridėtinę vertę. Reikia pripažinti, kad ir NVO sektoriaus atstovai ne visada dirba atsakingai. Jei atsiranda tokių, kurios tik pasiima skirtas lėšas ir nieko nedaro, šešėlis krenta ant visų. Todėl valstybė turėtų žiūrėti, kaip dirba organizacijos, kokios jų vizijos, kad nebūtų pasipelnymo. Svarbu, kad NVO dalyvautų bendruomenių veikloje, būtų įtrauktos į sprendimų priėmimo procesus“, - dėsto V.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Psichologo ir psichikos sveikatos specialistų indėlis
Pasak V. Nikžentaičio, šiuo metu psichikos sveikatos srityje yra penkios pagrindinės prioritetinės sritys: Depresijos ir savižudybių prevencija; Jaunimo psichikos sveikata ir švietimas; Psichikos sveikata darbo vietos aplinkoje; Pagyvenusiųjų psichikos sveikata; Kova prieš išankstinį nusistatymą ir socialinę atskirtį. Apie tai kalbėjo psichologė Daiva Talutytė.
Pasak jos, stresas - labai plati sąvoka, kalbėti apie jį galima valandų valandas. „Stresas - populiarus ir nuolat girdimas žodis, kone kiekvienas žmogus pasakys, kad beveik kasdien patiria stresą. Pasak jos, JAV atlikti tyrimai rodo, jog žmonėms labiau kenkia ne pats stresas, bet požiūris į jį. Viskas priklauso nuo streso suvokimo. Kaip jį suvokiame, tokį rezultatą turime.
Remiantis kognityvine psichologija, tam tikros mintys gimdo tam tikrus jausmus, tuomet kyla įtampa, jai veikiant atliekami vienoki ar kitoki veiksmai, paaiškėja jų rezultatai, kurie vėl sukelia tam tikras mintis. Tokiu būdu susidaro užburtas ratas. Ne visada galime pakeisti situaciją, tačiau visada galime pakeisti požiūrį į ją, savo mintis. Ne aplinkos įvykiai mus žaloja, kenkia įvykių interpretacijos.
Pasak jos, svarbiausias streso įveikos tikslas - išmokti neįsileisti blogų minčių. „Kai įtampos per daug, mes jos kontroliuoti nebesugebame. Kaip reaguoti į stresą? Galima dviem būdais: arba kautis, arba sprukti. Nėra nė vienos teisingos reakcijos. Kartais reikia kautis, kartais - sprukti. Tai priklauso ir nuo asmenybės, kiekvienas žmogus elgiasi savotiškai“, - kalba D. Jos teigimu, žmogui ypač kenkia nuolatinis, ilgai trunkantis stresas. Jo požymiai - nerimas, miego sutrikimai, apetito stoka, galvos skausmas, baimė, emocinis dirglumas.
Psichologas dr. Marius Daugelavičius - BTV kaip kovoti su stresu
Praktiniai iššūkiai gydant ir palaikant žmones su psichikos negalia
Pasak V., žmonės su psichikos negalia vis dar susiduria su daugybe problemų. „Ne visada šie žmonės supranta, kad jiems reikia gydytis. Būna, matome, kad žmogui būtinai reikia gultis į ligoninę, bet jis tai daryti griežtai atsisako. Dar viena problema - vaistų kompensavimas. Puiku, kad atsiranda vis daugiau paslaugų žmonėms su psichikos negalia, daugiau organizacijų, besirūpinančių šiais žmonėmis. Deja, vis dar trūksta psichologo paslaugų. Be to, „buksuoja“ apsaugoto būsto programos, trūksta atokvėpio paslaugų.
Kuomet psichikos problemų turi vienas šeimos narys, kitiems gresia perdegimas, suserga ir visa šeima. Tam, kad negalią turintys žmonės nepatektų į globos įstaigas, šeimos privalo turėti galimybę pailsėti. „Pagalbos ir informacijos šeimai“ tarnyba stengiasi teikti neįgaliesiems įvairias paslaugas. Per metus per Maisto banką išdalija dešimt tonų maisto.
Liūdniausia, kad psichikos negalią turintys žmonės jaučiasi atstumti. Dar viena labai didelė problema - greitieji kreditai. Tiesa, dabar žmogus, panašiai kaip kazino, gali pats parašyti prašymą, kad bendrovės greitųjų kreditų jam neišduotų. Tačiau, kalbant apie žmones, sergančius psichikos ligomis, tai skamba juokingai.
Mokymai, vadovų ir rekomendacijų rengimas
Daugiau nei 35 dalyviai išsakė pastebėjimus dėl leidinio pavadinimo, pasiūlė naujas temas, tikslinosi temas. Sutarta tęsti tokio tipo diskusijas. Siekiant projekto pridėtinės vertės, labai svarbu, kad sukurti produktai būtų prieinami ir naudingi darbuotojams ir jis būtų naudojamas.
Projekto "Globėjų įgalinimas" Nr. 2021-1-LT01-KA220-ADU-000028356 įgyvendina VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva. Z. Giedrimas priminė šio leidinio paskirtį - jis turėtų būti naudingas visiems globų centrų specialistams, kaip informacijos priminimui, taip ir galimų veiksmų algoritmui.
Seimo renginiai ir parlamentinės iniciatyvos
Renginio tipas: Renginys. Renginio data: 2013-04-12, penktadienis. Renginio pradžia: 13:00. Renginio vieta: Konstitucijos salė, Seimo I rūmai. Balandžio 12 d., penktadienį, 13 val. 13.00 Sveikinimo žodis. 13.15 Socialinės, ekonominės problemos vaikų globos namuose. 13.30 Vaikų globos namų ugdytinių psichinė sveikata. 13.45 Socialinių pedagogų profesionalizacijos problemos. 14.00 Vaikų globos namų deinstitucionalizacijos strateginės gairės. 14.15 Vaiko gerovės parlamentinės grupės įžvalgos vaiko globos klausimais.
Apskrito stalo diskusijų reikšmė ateičiai
Apvalaus stalo diskusijos leidžia ne tik aptarti esamas problemas, bet ir formuoti praktinius sprendimus: nuo budinčių globotojų paieškos iki palydimosios globos procesų tobulinimo, nuo psichikos sveikatos paslaugų stiprinimo iki NVO ir savivaldybių bendradarbiavimo skaidrinimo. Diskusijose dalyvauja specialistai, savivaldybių atstovai, NVO ir ministerijų darbuotojai - tai užtikrina, kad sprendimai būtų pritaikyti praktikai ir atsižvelgtų į skirtingų regionų poreikius.
| Renginys / Tema | Data / Vieta | Pagrindiniai dalyviai / temos |
|---|---|---|
| Kompleksinė pagalba besilaukiančioms moterims | 2019-05-27, SADM | Projektų vykdytojai, socialinių paslaugų specialistai |
| Šeimos modelio bendruomeniniai vaikų globos namai | 2019-05-29, Šiaulių universitetas | Klasterio dalyviai, akademinė bendruomenė |
| Palydimoji globa: patirtys ir iššūkiai | 2020-09-23, Klaipėda | Ministerijos atstovai, paslaugų teikėjai iš visos Lietuvos |
| Seminaras apie psichikos sveikatą | Šakiai | 27 dalyviai, psichologai, NVO atstovai |
Per diskusijas dažnai akcentuojama: būtina stiprinti NVO dalyvavimą, užtikrinti paslaugų tęstinumą, didinti budinčių globotojų ir nuolatinių globėjų skaičių, gerinti psichikos sveikatos prieinamumą, užtikrinti žinių perdavimą globos centro darbuotojams per praktinius vadovus ir mokymus. Tokių pokalbių dėka projektai gali tapti labiau orientuoti į naudotoją, o priimami sprendimai - praktiški ir įgyvendinami regionuose.
tags: #globos #srityje #dirbanciu #apvalaus #stalo #diskuija