Socialinės globos namai yra svarbi grandis užtikrinant orų ir visavertį gyvenimą asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai socialinės globos namų gyventojų poreikiai, iššūkiai, su kuriais susiduriama juos tenkinant, ir galimybės gerinti gyvenimo kokybę šiose įstaigose.
Gyventojų socialiniai poreikiai
Globos įstaigoje gyvenančių žmonių socialiniai poreikiai nesiskiria nuo bet kurio kito žmogaus poreikių. Jie trokšta bendrauti, bendradarbiauti, darnios kaimynystės, nes iki atvykdami į globos įstaigą turėjo tokių ryšių. Šiuos žmogiškus lūkesčius svarbu atliepti. Svarbiausia suvokti, jog žmonės įstaigoje nėra uždaryti, nėra nubausti. Tiesiog jie gyvena savo gyvenimą besinaudodami globos namuose teikiamomis paslaugomis. Nepamiršdami juose galiojančios tvarkos ir taisyklių gyventojai turi teisę išeiti iš teritorijos, naudotis bendruomenėse teikiamomis paslaugomis, apsipirkti parduotuvėse.
Bendrystė ir socialinė integracija
Vienas svarbiausių poreikių - bendrystė tiek su pavieniais asmenimis, tiek su organizacijomis. Nuo to, kiek šie lūkesčiai bus atliepti, priklauso institucinės globos pertvarkos sėkmė. Sėkminga bendrystė su aplinkinių kaimų gyventojais yra naujas žingsnis asmenims su proto ar psichikos negalia integruojantis į visuomenę.
Pavyzdžiui, Didvyžių socialinės globos namų gyventojas Darius Venckus dar nepamiršęs viešnagės pas Sūdavos kaime gyvenantį dailininką Raimondą Dailidavičių, kuris parodė savo darbų parodą. Paties D. Venckaus rankdarbiai, primenantys lietuviškų šiaudinių sodų fragmentus, šiuo metu rodomi Sūdavos kaimo bendruomenės namuose. Paroda „Svajonių sodai“ juose surengta vietinio filialo bibliotekininkės Renatos Kolčinienės iniciatyva.
Globos namų gyventojai yra lygiateisiai Klausučių seniūnijos žmonės. Įstaigoje gyvenantys asmenys yra bendruomenė, savo dydžiu artima didiesiems seniūnijos kaimams, statistiškai sudaro nemažą dalį seniūnijos gyventojų.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Užimtumas ir saviraiška
Ne mažiau svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Globos namuose gyvenantys žmonės neatsisako padėti aplinkinių kaimų gyventojams. Juozas Bašinskas pasakojo iš Augalų kaimo gyventojų sulaukiantis prašymų sunešti malkas, sukasti daržą. Virginijus Bačiuliūnas neseniai padėjo iškasti senas avietes. D. Venckus ne tik neatsisako padirbėti, kai kas paprašo, bet ir pats turi pasistatęs nedidelį šiltnamį. Vyras jame augina daržovių ir tuo nuoširdžiai džiaugiasi. „Kai dirbi, ir laikas greičiau eina“, - jam pritarė J. Bašinskas.
Asmeninė erdvė ir privatumas
Nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške?
Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka.
Standartai ir realybė
Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai.
Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
„Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, - kalbėjo J. Brigmanas.
Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais.
Svarbiausi aspektai
„Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija.
Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris. V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui.
Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje. Svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji globos namuose gyvens ne vieną dieną, tad pačios įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Iššūkiai ir problemos
Kaip bet kur kitur, globos namuose gyvena įvairių žmonių. Kaip ir visur, yra tokių, kurie nesilaiko įstaigos taisyklių, serga priklausomybių ligomis. Būna, kad tenka konstatuoti nepriimtino elgesio faktus. Globos namų darbuotojams kartais tenka aplinkiniuose kaimuose ieškoti į įstaigą laiku negrįžusio gyventojo.
Elgesio problemos ir priklausomybės
„Gyventojas tikrai gali išvykti iš globos namų, tačiau tik laikydamasis nustatytos tvarkos. Personalas turi žinoti, kur ir pas ką jis išvyksta, kada grįš. Labai svarbu, kad žmogus į globos namus grįžtų saugiai ir blaivus“, - pabrėžė O. Budrienė.
Atlygio už talką niuansus vertėtų aptarti su socialiniu darbuotoju, kuris rūpinasi globos namų gyventoju. Ir tikrai nėra geras sprendimas atsilyginti alkoholiu.
„Buvo atvejis, kai savininko paprašytas įstaigos gyventojas sėdo vairuoti traktorių, nors nei traktorininko pažymėjimo, nei įgūdžių neturėjo. Tąsyk jis padarė tik materialinių nuostolių, nes išvertė tvorą, žmonės nenukentėjo, - prisiminė O. Budrienė. - Nors buvo prašyta, globos namai padarytos žalos neatlygino, nes to daryti neprivalo.
Bendruomenės požiūris ir integracija
Aplinkinių bendruomenių žmonės prieš leisdamiesi asmeniškai bendrauti su globos namų gyventojais turėtų įvertinti tą aplinkybę, kad pastarieji šia žinia tikrai pasidalys, o sodybos šeimininkas vėliau sulauks jau ne vieno svečio, o kelių. Svarbu suvokti, kad ne visas nemalonias situacijas pavyks išspręsti su pačiu globos namų gyventoju. Apie kilusias problemas vertėtų kalbėti su įstaigos administracija, su socialiniais darbuotojais. „Mums ir kaimų gyventojams reikia kalbėtis, bendrauti“, - kvietė ir drąsino Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui O.
Finansiniai iššūkiai ir vietų stoka
Apie artimojo priežiūrą globos namuose senatvėje svarsto net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau kas penktas bent kol kas nemano, kad jiems tinkami globos namai Lietuvoje apskritai egzistuoja. Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. gyventojų.
Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Naujanienė.
Kauno rajono patirtis
„Socialinių paslaugų teikimas turi atspindėti gyvenamojoje vietovėje gyvenančių asmenų poreikius. Todėl socialinės paslaugos Kauno r. planuojamos ir organizuojamos taip, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikia pagalbos, jos sulauktų laiku, tinkamai ir su pagarba“, - sako Kauno r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.
Socialinių paslaugų teikimas organizuojamas tokiu būdu, kad asmuo kiek įmanoma ilgiau išliktų savarankiškas, galėtų gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis esantis visuomenės dalis. Socialinės paslaugos teikiamos asmens namuose, SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centre ir jo skyriuose, Čekiškės socialinių paslaugų namuose, Vaiko gerovės centre „Gynia“, viešosiose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose (NVO) ir kt. įstaigose.
Organizuojant socialinių paslaugų teikimą, siekiama, kad paslaugą asmuo (šeima) gautų kaip galima greičiau. Savivaldybės administracija stengiasi užtikrinti visų Kauno r. gyventojų socialinių paslaugų poreikius, todėl šiuo metu nėra eilių gauti nei socialinės priežiūros, nei globos paslaugas.
Teikiamos socialinės paslaugos vaikams vaikų dienos centruose, vykdomas atvirasis darbas su jaunimu - įtraukiami ir tie, kurie laiką leidžia gatvėje. Taip organizuojamas jaunimo užimtumas, motyvavimas dirbti, mokytis, užsiimti visuomenine, sportine, kultūrine ar kt. veikla bei socialinių įgūdžių ugdymas.
Labiausiai džiugina tai, kad pavyksta laiku teikti paslaugas rajono gyventojams pagal įvertintą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, žmonėms netenka laukti eilėse. Džiugina tai, kad plačiai plėtojamas paslaugų tinklas asmenims, turintiems intelekto ir psichikos negalią. Siekdama užtikrinti kokybiškų, inovatyvių bendruomeninių paslaugų suaugusiems asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, prieinamumą, savivaldybės administracija dalyvavo projekte „Socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo sukūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, Kauno r. savivaldybėje“, kurio metu buvo pastatyti trys grupinio gyvenimo namai.
VšĮ „Tapk laisvas“ ir VšĮ Socialinės terapijos namai tapo partneriais su Kauno r. Grupinio gyvenimo namuose 2024 m. gruodžio 31 d. gyveno 12 proto ar psichikos negalią turinčių suaugusių rajono gyventojų, kuriems padeda ten dirbantys darbuotojai. Šiuose namuose neįgalūs asmenys ugdo kasdienius gyvenimo įgūdžius - su darbuotojo pagalba gaminasi valgyti, tvarkosi namus, prižiūri kiemą ir mokosi socialinių, bendruomeninių ir kitų gyvenimo įgūdžių. Darbo dienomis vieni išvyksta mokytis į profesinę mokyklą, kiti - į socialines dirbtuves ar užimtumo centrą. Tikimasi, kad ateityje dalis žmonių dirbs atviroje darbo rinkoje. Gyvenimo tokiuose namuose paslaugos teikimo galutinis tikslas - maksimalus žmogaus, turinčio negalią, savarankiškumas. Ilgalaikei ar trumpalaikei globos paslaugai teikti 2024 m. panaudota 112,9 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.
Įgyvendinant projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, savivaldybės administracija bendradarbiauja su VšĮ Socialinės terapijos namai ir VšĮ „Tapk laisvas“, kurie Kauno r. įkūrė ir vykdo socialinių dirbtuvių jaunimui, turintiems intelekto negalią, veiklą. 2024 m. gruodžio 31 d. paslaugą gavo 17 Kauno r.
Savivaldybės administracija kartu su atrinktais partneriais planuoja dalyvauti projekte „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“. Projekto dalyviai - iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiami (paleisti) asmenys. Projekto tikslas - socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų socialinės integracijos ir galimybių dalyvauti darbo rinkoje didinimas.
Sudarius galimybę įstaigoms akredituoti socialinės priežiūros paslaugas, nuo 2023 m. didėja ir paslaugas teikiančių įstaigų skaičius. Galime pasidžiaugti, kad ypač padaugėjo teikiančių pagalbą namuose, todėl šiuo metu norinčiųjų gauti pagalbą namuose eilės yra nedidelės arba jų visai nėra. Pagalbos namuose paslaugą gauna daugiau nei 500 rajono gyventojų, kurių didžiąją dalį sudaro senjorai. Taip pat daugėja asmenų, gaunančių licencijuotas dienos socialinės globos paslaugas namuose.
Daugiausia žmonės naudojasi pagalbos namuose, vaikų dienos socialinės priežiūros, socialinės reabilitacijos asmenims, turintiems negalią, bendruomenėje paslaugomis.
Socialinių paslaugų teikimas turi užtikrinti gyvenamojoje vietovėje gyvenančių asmenų poreikius. Todėl socialinės paslaugos planuojamos, organizuojamos taip, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikia pagalbos, jos sulauktų laiku, tinkamai ir su pagarba. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama tam, kad socialinės paslaugos būtų ne tik prieinamos, bet ir kokybiškos - pritaikytos prie žmogaus gyvenimo situacijos ir realių poreikių. Todėl Kauno r. savivaldybės administracija organizuoja paslaugų teikimą arčiausiai gyvenamosios vietos. Jeigu tokių paslaugų neturime galimybės teikti, jas perkame iš NVO, viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų ar kt.
Socialinių paslaugų plėtrą diktuoja demografinis senėjimas, asmenų, turinčių negalią, poreikiai, vaikų, patiriančių socialinę riziką, situacija Kauno r. Stebimas paslaugų trūkumas jauniems asmenims, turintiems negalią...
Gyvenimo kokybė ir lūkesčiai
Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške?
„Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka.
„Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos.
Didelė dalis žmonių iš globos įstaigos tikrai išeis gyventi į bendruomenę. Sėkminga bendrystė su aplinkinių kaimų gyventojais būtų naujas žingsnis asmenims su proto ar psichikos negalia integruojantis į visuomenę.
Kęstutis Sobeckis, globos namų tarybos pirmininkas, sakė, kad žmonės nueina į muziejų ir biblioteką Sūdavos kaime, aplanko kapines Žyniuose, iškylauja gamtoje. Ne vienas globos namuose gyvenantis vyriškis mėgsta žvejoti.
„Esame dėkingi, kai sulaukiame netoliese įsikūrusių ūkininkų kvietimų atvykti į ūkius, į juose vykstančias edukacines programas. Iš tokių viešnagių žmonės grįžta laimingi, - kalbėjo Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Ona Budrienė. - Norėtųsi artimesnio bendravimo ir su kaimynystėje veikiančiomis organizacijomis.
Vis dėlto kartais pristingama supratimo apie asmenų, gyvenančių socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, teises. „Mūsų gyventojai taip pat turi žmogaus teises, kurių pažeisti niekam neleista“, - akcentavo Didvyžių socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys.
Svarbu nepamiršti ir tos aplinkybės, jog asmens elgesiui įtakos daro proto ar psichikos liga. Vis dėlto aplinkinių kaimų gyventojai ne iki galo suvokia, kad pas save kviesdamiesi negalią turintį žmogų su globos įstaiga dalijasi atsakomybe už jį.
Tam, kuris žmogų kviečiasi padėti, būtina realiai įvertinti talkininko gebėjimus, suvokti bei prisiimti atsakomybę.
112 ir kviesti policijos pareigūnus. Be abejo, galima kreiptis ir į Didvyžių socialinės globos namus.
Socialinis poreikis kokybiakas tenkinimas leid~ia gerinti sens ~monis gyvenimo kokyb, ilginti gyvenimo trukm.
Apgyvendinimas Biržų rajono Legailių globos namuose
| Poreikis | Aprašymas |
|---|---|
| Socialinis bendravimas | Bendrauti, bendradarbiauti, turėti darnią kaimynystę. |
| Užimtumas | Palaikyti įgūdžius, turėti laisvalaikį, stiprinti sveikatą. |
| Asmeninė erdvė | Turėti privatumą, galimybę išeiti į miestą ar gamtą. |
| Teisės | Būti lygiateisiu bendruomenės nariu, turėti žmogaus teises. |