Skurstantys neįgalieji - opi problema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Neįgalieji - viena iš labiausiai linkusių patirti skurdą socialinių grupių. Tai rodo ir atlikti ankstesni tyrimai bei tarptautiniai teisės aktai, ginantys neįgaliuosius ir kovojantys už jų teises.
Siekiant išsiaiškinti, koks yra pagalbos poreikis bei socialinio darbo vaidmuo teikiant pagalbą asmenims, turintiems negalią ir gyvenantiems skurde, buvo iškeltas tyrimo tikslas - atskleisti, koks yra neįgaliųjų, gyvenančių skurde, pagalbos poreikis ir socialinio darbo vaidmuo teikiant pagalbą. Tyrimo uždaviniai:
- Atskleisti neįgaliųjų, gyvenančių skurde, padėties suvokimą Lietuvoje iš jų pačių perspektyvos.
- Atskleisti pagalbos poreikį neįgaliesiems, gyvenantiems skurde.
- Atskleisti socialinio darbo vaidmenį pagalbos teikimo procese.
Tyrimo metu buvo naudojamas kokybinis tyrimas, taikomas pusiau struktūruoto interviu instrumentas. Siekiant ištirti skurdo tarp neįgaliųjų reiškinį iš pačių žmonių perspektyvos buvo naudojama socialinio konstruktyvizmo teorija. Tyrime dalyvavo 7 neįgalūs asmenys, patenkantys žemiau skurdo ribos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymų. Tyrimo metu buvo remiamasi skurdo rato, skurdo spąstų, ekologinės sistemų ir įgalinimo teorijomis.
Neįgaliųjų Padėties Suvokimas ir Pagalbos Poreikis
Tyrimas atskleidė, kad skurde gyvenančių neįgaliųjų padėties suvokimas iš jų pačių perspektyvos priklauso nuo keleto faktorių: artimos aplinkos įtakos, asmeninių savybių ir patirties, sistemų sąveikos. Taip pat tyrimas atskleidė, kad neįgalieji, kalbėdami apie pagalbą jiems, valstybinių institucijų reikšmę suvokia kaip finansinės pagalbos šaltinį, o NVO sektorių - kaip sritį, kurioje pagalbos procesai remiasi emociniu palaikymu, stipresnio kontakto su specialistu užmezgimu, galimybėmis keisti neigiamas nuostatas ir stereotipus apie skurstančius neįgaliuosius.
Socialinio Darbo Vaidmuo Teikiant Pagalbą
Socialinis darbuotojas, dirbdamas su skurde gyvenančiais neįgaliais asmenimis, turėtų pasižymėti ne vien pagrindinėmis savo profesijos vertybėmis ir etinėmis normomis, tačiau tyrimo dalyviams didžiausią įtaką padarė profesionalų empatija, lygiareikšmis požiūris, pagarba ir priėmimas. Socialinio darbuotojo veiklos sritis, gebanti padėti išeiti iš skurdo, orientuojasi į įgalinimo procesus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Humanistinės pasaulėžiūros socialinis darbuotojas profesionalas turėtų laikytis kai kurių nuostatų:Iš pateiktų humanistinių nuostatų į žmogų natūraliai išplaukia ir pagrindinės socialinio darbo išeities pozicijos, garantuojančios teikiamos pagalbos efektyvumą:Žmogus reaguoja į aplinką taip, kaip ją suvokia ir patiria, t.y. subjektyviai. Siekdamas jam padėti, socialinis darbuotojas turi „įeiti“ į žmogaus suvokimo lauką ir patirti jo realybę (empatija), gebėti tiksliai ir jautriai suvokti kito žmogaus socialinę situaciją;Žmogaus elgsena neturi prasmės, jei ji nesiejama su konkrečiomis aplinkybėmis;Galima teigti, kad ši filosofijos atšaka būtų tikrai efektinga socialinių darbuotojų klientams.
Socialinio darbo vadybos studijų programos studentai rengiami teikti socialines paslaugas, vadovauti socialinių paslaugų įstaigoms ir dirbti socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, teisėtvarkos ir kt. įstaigose. Praktikų tikslas - praktinėje veikloje taikyti teorines socialinio darbo žinias bei ugdyti praktinius gebėjimus, remiantis etiniais socialinio darbo principais. Studentai mokosi taikyti įvairius socialinio darbo metodus, kurti bei įgyvendinti atvejo planus, numatyti socialinių paslaugų organizacijos plėtros galimybes.
Mokymo metu bus suteiktos žinios apie bendravimo įtaką kliento problemų sprendimo procesui, verbalinio ir neverbalinio bendravimo svarbą socialiniame darbe. Bus supažindinta su saugaus kilojimo standartu, saugaus kėlimo būdais, saugos reikalavimais keliant pacientus rankomis bei naudojant pagalbines priemones. Mokymo metu bus suteiktos žinios apie pagrindinius psichologinės krizės bruožus, neadaptyvius reagavimo į krizinius išgyvenimus būdus, dažniausiai pasitaikančius psichologinės gynybos mechanizmus. Bus supažindinta su pirmosios pagalbos principais. Mokymo metu bus suteiktos žinios apie savižudybės riziką, presuicidinį sindromą ir jo atpažinimą.
Mokymo metu bus supažindinama su kokiomis problemomis, nebūdingomis kitoms amžiaus ir asmenų grupėms, susiduria neįgalus asmuo ir senyvas asmuo. Mokymo metu bus suteiktos žinios apie Lietuvos demografinę situaciją, jos tendencijas bei įtaką socialinių paslaugų plėtrai. Bus nagrinėjama žmogaus poreikių piramidė pagal A. Maslow ir paciento poreikiai. Mokymo metu bus supažindinta su paciento būklę lengvinančiomis slaugos procedūromis, asmeninių apsaugos ir higienos priemonių naudojimu atliekant slaugos procedūras. Mokoma atlikti slaugos veiksmus pacientui skrepliuojant, vemiant, viduriuojant, nelaikant šlapimo. Mokoma pagelbėti pacientui naudojantis tualeto kėde ir kitomis pagalbinėmis priemonėmis, paduoti ir paimti basoną ir indą šlapinimuisi.
Maisto produktų vertė ir energijos poreikis. Bus ugdomi gebėjimai paskaičiuoti KMI bei energijos kiekį, reikalingą pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms. Žinos maisto raciono paskirstymą pagal amžių bei mitybos ypatumus sergant kvėpavimo, širdies kraujagyslių, virškinimo sistemos, šlapimą išskiriančių organų ligomis. Mokymo metu bus suteiktos žinios apie psichologinį atsparumą, adaptyvius ir neadaptyvius įsitikinimus, asmeninio atsparumo stiprinimo modelį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Mokymo metu bus supažindinta su individualios priežiūros darbuotojo funkcija padėti surinkti asmeniui ar šeimai pagalbai gauti būtinus dokumentus, juos pildyti. Mokymo metu bus supažindinta su galiojančiais teisės aktais, ugdomi gebėjimai dirbti su teisės aktais ir suprasti jų reikšmę praktiniam individualios prie-žiūros darbui. Mokymo metu bus paaiškinti paslaugos apibrėžimai, supažindinta su paslaugų kokybės vertinimu ir socialinių paslaugų kokybei įtaką darančiais veiksniais. Mokymo metu bus pateikta vertybinės orientacijos ir dorovinės asmenybės samprata, suteiktos žinios apie profesinę etiką, socialinio darbo vertybinius principus, subsidiarumo principą. Bus aptartos vertybinės nuostatos, kurių turi laikytis individualios priežiūros darbuotojas.
Mokymo metu bus supažindinta su kliento aplinkos įtraukimo į problemų sprendimo procesą svarba, galimais įtraukimo būdais. Mokymo metu bus suteiktos žinios apie prevencinių socialinių paslaugų reikšmę, pateikti praktiniai prevencinių socialinių paslaugų pavyzdžiai. Mokymo metu bus supažindinta su paciento kūno padėtimis lovoje, kėlimo įranga ir priemonėmis paciento padėties keitimui. Socialinio darbo ištakos. Bus suteiktos žinios apie psichikos sutrikimų turinčių asmenų teises, sutrikusios psichikos ženklus, psichikos ligos ir negalios poveikį žmogaus asmenybei, intelekto sutrikimus, stigmatizacijos, diskriminacijos, socialinės atskirties poveikį kliento situacijai. Mokymo metu bus supažindinta su rijimo sutrikimu - disfagija, jos atsiradimo priežastimis, simptomais.
Negalia: kaip su ja susidoroti ir padėti kitiems
Humanistinė Teorija Socialiniame Darbe
Anot Vitkauskaitės (2001), humanizmo ištakų reikėtų ieškoti XV-XVII a. Atgimimo, Švietimo epochose davusiose pradžią filosofinėms, metodologinėms šios srovės ištakoms. Pažangiai mąstantys to laikmečio intelektualai, remdamiesi antikos filosofų (Aristotelio, Demokrito, Sokrato ir kt. ) darbais, suformuluoja pažiūrų į žmogų sistemos branduolį, kuris tapo vienu iš įvairių socialinių mokslų, tarp jų ir socialinio darbo (socialinės pedagogikos), objektų analizės išeičių, modelių.
Humanistinė pažiūrų sistema atspindi socialinę realybę ne esamybės požiūriu, bet siekiamybės: žmogus bet kokioje visuomenėje neturi būtin dehumanizuotas ar tapti socializacijos proceso auka. Asmenybei esant šio proceso ir subjektu, ir objektu prisieina sintetinti du prieštaringus, tarpusavyje konfliktuojančius procesus: gebėjimą adaptuotis visuomenėje ir gebėjimą atsiskirti nuo jos. Vieno ar kito proceso dominavimas paverčia žmogų auka, pirmuoju atveju padarydamas jį prisitaikėliu, konformistu, antruoju - deviantu (A. V. Mudrikas, 1997). Dehumanizuotų asmenybių, aukų yra kiekvienoje visuomenėje nepriklausomai nuo jos ekonominės formacijos ar politinės sanklodos. Didžiausia tikimybė tapti aukomis yra silpniesiems visuomenės nariams: neįgaliesiems, vaikams, moterims, seniems, migrantams ir kt. Būtent šiems asmenims pirmiausia turėtų padėti socialinis darbuotojas ar pedagogas.
Maslow poreikių piramidė
Maslow piramidės apačioje yra fiziologiniai poreikiai, pavyzdžiui, maisto, vandens, pastogės.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė