Nepraleiskite: Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio išsamus komentaras ir analizė!

Lietuvoje socialinės globos namų veiklą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms. Šiame straipsnyje aptariamas socialinės globos namų veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, remiantis nacionaliniais ir vietiniais teisės aktais, bei nagrinėjami praktinio įgyvendinimo aspektai.

Teisinis pagrindas

Socialinės globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms.

Svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys socialinės globos namų veiklą, yra šie:

Socialinių paslaugų įstatymas (2006-01-19 Nr. 2): Tai pagrindinis įstatymas, nustatantis socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje, įskaitant socialinės globos organizavimą ir teikimą.
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1991-11-28 Nr.) ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo (2010-05-27 Nr.): Šie aktai užtikrina neįgaliųjų teises, įskaitant teisę į socialinę globą.
Tikslinių kompensacijų įstatymas (2016-06-29 Nr.): Šis įstatymas reglamentuoja tikslinių kompensacijų skyrimą asmenims, kuriems reikalinga socialinė globa.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (2011-05-26 Nr.): Šis įstatymas užtikrina apsaugą nuo smurto, įskaitant socialinės globos įstaigose gyvenančius asmenis.
Biudžetinių įstaigų įstatymas Nr. I-1113: Šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių socialinės globos įstaigų veiklą.
Viešųjų pirkimų įstatymas Nr. I-1491: Šis įstatymas reglamentuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimus socialinės globos įstaigose.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas, Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir 2016 m. balandžio 27 d.

Šie įstatymai ir kodeksai apibrėžia pagrindinius principus ir reikalavimus, kuriais vadovaujasi socialinės globos įstaigos savo veikloje.

Kiti svarbūs dokumentai

Be įstatymų, socialinės globos namų veiklą reglamentuoja ir kiti svarbūs dokumentai, detalizuojantys įvairius aspektus:

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Socialinių paslaugų katalogas (2006-04-05 Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymas Nr.): Apibrėžia socialinių paslaugų rūšis ir jų teikimo standartus.
Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas (2006-04-05 Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymas Nr.): Nustato tvarką, pagal kurią nustatomas asmens poreikis socialinėms paslaugoms ir jos skiriamos.
Higienos norma HN 125:2019 “Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (2011-02-10 Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymas Nr.): Nustato higienos ir sveikatos saugos reikalavimus suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigoms.
Socialinės globos normos (2007-02-20 Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymas Nr.): Nustato socialinės globos kokybės reikalavimus.
Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (2024-06-11 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr.): Reglamentuoja mokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika (2024-06-25 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr.): Nustato socialinių paslaugų finansavimo principus ir lėšų apskaičiavimo metodus.
Suaugusiųjų asmenų maitinimo organizavimo socialinės gobos įstaigose tvarkos aprašas (2023 m. sausio 4 d.)

Socialinės globos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymu, yra vienas svarbiausių dokumentų, reglamentuojančių socialinės globos kokybę. Šios normos nustato reikalavimus personalui, patalpoms, inventoriui, paslaugų teikimo procesui ir kitiems svarbiems aspektams.

Šis įsakymas buvo keistas daugybę kartų, siekiant atnaujinti ir patobulinti socialinės globos standartus, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius ir geriausią praktiką.

Pakeitimai buvo priimti 2012 m. gruodžio 11 d., 2014 m. liepos 14 d. (du kartus), 2015 m. liepos 14 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2018 m. kovo 13 d., 2019 m. liepos 8 d., 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2020 m. balandžio 20 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. gruodžio 22 d., 2021 m. birželio 2 d., 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2023 m. spalio 20 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. spalio 20 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. (du kartus). Tai rodo nuolatinį dėmesį socialinės globos kokybei ir siekį užtikrinti aukščiausius standartus.

Socialinio darbo apibrėžimas ir lygmenys (20 straipsnis)

Remiantis Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsniu:

Socialinį darbą dirba socialiniai darbuotojai.
Socialinis darbas skirstomas į lygmenis:
1. Mikrolygmuo - socialinis darbas orientuotas į asmenis ir (ar) šeimas.
2. Mezolygmuo - socialinis darbas orientuotas į mažas asmenų (šeimų) grupes, institucijas ir (ar) organizacijas, veiklą vykdančias socialinio darbo įgyvendinimo srityse.
3. Makrolygmuo - socialinis darbas orientuotas į bendruomenės socialinius pokyčius, veikla vykdoma bendruomenėje įvairiose socialinio darbo įgyvendinimo srityse, socialiniams darbuotojams dalyvaujant socialinės politikos įgyvendinimo procesuose.
Socialinis darbuotojas, veikdamas švietimo srityje, dirba socialinį darbą, siekdamas įgalinti sunkumų formaliojo švietimo sistemoje patiriančius asmenis ir (ar) mokykloje nesimokančius vaikus.
Socialinis darbuotojas analizuoja savo profesinėje veikloje priimamus sprendimus, atliekamus veiksmus, pasiektus rezultatus ir nuolat tobulina profesinę kompetenciją.
Socialinis darbuotojas nuolat, ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus, tobulina profesinę kompetenciją, jo veikla vertinama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Asmuo, iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Socialinių paslaugų įstaigos socialinių paslaugų teikimo tikslais turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, susijusius su asmens sveikatos būkle (asmeniui diagnozuotos ligos, skirtas gydymas, vartojami medikamentai, nustatytas neįgalumo ir (ar) darbingumo lygis), taip pat duomenis apie neišnykusį ar nepanaikintą teistumą (nusikalstamų veikų pobūdis, apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius), vadovaudamosi Reglamentu (ES) 2016/679 ir kitais asmens duomenų apsaugą bei tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

Viliaus Gaigalaičio globos namų veiklos reglamentavimas

Viliaus Gaigalaičio globos namų veiklą reglamentuoja įvairūs vidaus dokumentai:

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Viliaus Gaigalaičio globos namų darbo reglamentas (2021-05-04 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr.).
Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus tvarkos taisyklės (2021-05-04 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr.).
Viliaus Gaigalaičio globos namų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašas (2024-12-23 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr.).
Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus kontrolės politika (2021-10-28 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr.).
Viliaus Gaigalaičio globos namų etikos kodeksas (2021-09-03 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr.).
Viliaus Gaigalaičio globos namų antikorupcinio elgesio kodeksas (2023-01-24 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr.).
Viliaus Gaigalaičio globos namų kokybės politika (2021-09-08 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymu Nr.).
Įstaigos darbuotojų veiklos vertinimo ir socialinio darbuotojo profesinių kompetencijų įsivertinimo tvarkos aprašas (2023-01-04 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymu Nr.).
Viliaus Gaigalaičio globos namų paslaugų gavėjų teisių chartija (2022-07-22 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr.).
Viliaus Gaigalaičio globos namų konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (2021-02-23 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymas Nr.).
Viliaus Gaigalaičio globos namų pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašas (patvirtintas 2021-02-23 Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus įsakymu Nr. 2 straipsnis).

Šie dokumentai užtikrina skaidrų ir efektyvų įstaigos valdymą, paslaugų kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Asmeninis asistentas: nauja paslauga neįgaliesiems

Šį rudenį spaudoje ir socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kaip fizinę ir kompleksinę negalią turintiems žmonėms, tarp jų ir neregiams, gauti asmeninio asistento (toliau - asm. asistento) paslaugą. Pati paslauga buvo teikiama ir iki šio rudens, tačiau ją gauti galėjo tik psichikos ir proto negalią turintys žmonės, o nuo šių metų rugsėjo pradžios, kalbant formaliai, prasidėjo asm. asistento paslaugų teikimo antrojo etapo bandomasis projektas, įtraukiantis ir kitas negalias.

Prieš dvejus metus Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus asm. asistento ir socialinio darbuotojo skirtumą apibūdino taip: „Socialinis darbuotojas dirba su klientais, jo funkcijas reguliuoja Socialinių paslaugų įstatymas, jis turi ne vieną, o kelis ar daug klientų, taip pat daug funkcijų, jis yra pavaldus Socialinių paslaugų skyriui arba kitai atitinkamai tarnybai. Asm. asistentas yra pavaldus negalią turinčiam žmogui, jo funkcijas reguliuoja negalią turinčio asmens poreikiai dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinis darbuotojas sprendžia, ką ir kaip padėti neįgaliajam. Asm. asistento darbdavys yra negalią turintis žmogus. Neįgalusis pats renkasi, kokius poreikius asistentas jam padės tenkinti. Asm. asistentas yra neįgalaus asmens savarankiškumo prielaida. Faktas, kad socialinis darbuotojas kartais padeda negalią turinčiam žmogui, nelaikytinas asm. asistento darbu.“

Asm. asistento paslauga bus teikiama visose Lietuvos savivaldybėse, kurios pareikš pageidavimą tai daryti. Spalio pradžioje norą teikti asm. asistento paslaugą buvo pareiškusios 54 savivaldybės. Su daugeliu jų jau pasirašyti susitarimai. Nėra nustatyto termino, nuo kada paslauga pradedama teikti, - kiekviena savivaldybė tvarkosi šiek tiek skirtingai.

Vilniuje ir dar keliose kitose savivaldybėse asm. asistento paslaugų teikimo projektas finansuojamas iš Kompleksinių paslaugų šeimai programos. Lėšos numatytos iki 2021 m. pabaigos. Vertinsime, kokie atsiliepimai, pageidavimai. Žmonės jau dabar teiraujasi, kas bus projektui pasibaigus. Kol kas tiksliai atsakyti į šį klausimą nelengva, neabejojame, kad gausime pastabų, paslaugą reikės tobulinti, tačiau beveik neabejotina ir tai, kad ji bus įteisinta kaip dar viena neįgaliųjų socialinės integracijos forma.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Remiantis JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 19 str. išaiškinimu, kiekvienas negalią turintis asmuo turi teisę gyventi savarankiškai. Asm. Pagal savivaldybių pateiktas paraiškas, asm. asistento paslaugą 2020-2021 m. turėtų gauti apie 1200 asmenų.

Projekte nenumatyta kvotų, kiek kuriai negaliai šios rūšies paslaugų galėtų tekti. Judėjimo negalią turinčių žmonių yra daugiau nei aklųjų, todėl labai tikėtina, kad ir šių paslaugų jie gaus daugiau, bet viską lems konkreti situacija, o ji kiekvienoje savivaldybėje bus šiek tiek skirtinga.

Numatyta, kad asm. asistento paslauga asmeniui gali būti skiriama iki 4 valandų 7 dienas per savaitę. Kad žmogus gautų asm. asistento paslaugą, pirmiausia turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir parašyti laisvos formos prašymą, pateikti reikalingus dokumentus: tapatybės dokumentą, neįgalumo arba darbingumo nustatymo tarnybos pažymą ir pažymą ar kitą informaciją, pagrindžiančią prioriteto suteikimą.

Numatoma, kad asm. asistento paslauga bus labiau orientuota į žmones, lankančius švietimo įstaigas, dirbančius arba ieškančius darbo, negyvenančius socialinės globos įstaigose. Savivaldybės atstovas susitinka su prašymą pateikusiu žmogumi ir įvertina asm. asistento paslaugos poreikį keturiose srityse: asmens higienos, mitybos, judumo (mobilumo), socialinių santykių ir aplinkos.

Žmogus, teikiantis asm. asistento paslaugas, turi būti išklausęs specialų priežiūros personalo mokymo kursą arba turėti socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikaciją. Asm. asistentu negali dirbti Šeimos narys - sutuoktinis, tėvas, vaikas, artimas giminaitis, kaip šią sąvoką apibrėžia LR Civilinis kodeksas. Ši nuostata atsirado vadovaujantis kitų šalių patirtimi, siekiant, kad likę šeimos nariai turėtų daugiau galimybių dirbti, užsiimti kita veikla. Asm. asistento paslaugos tikslas - įgalinti ne tik patį neįgalųjį, bet ir jo šeimos narius.

Paslaugos teikimo plane apibrėžiamos tiek asm. asistento, tiek paslaugos gavėjo teisės bei pareigos. Asm. asistentų atranką vykdo savivaldybės arba jų pasirinkti partneriai.

Socialinės paramos centro socialinių programų koordinatorė Anastasija Pydyk pasakoja: „Norėdami sutrumpinti paslaugos skyrimo laiką, su Vilniaus miesto savivaldybe susitarėme, kad žmonės prašymus rašytų tiesiai mums. Esame numatę, kad sostinėje asm. asistento paslaugą galėtų gauti apie 250 asmenų. Spalio viduryje jų turėjome dar tik 14. Kol nėra prašymų pertekliaus, su būsimais paslaugos gavėjais deriname, su kuria organizacija, Maltos pagalbos ordinu ar Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, žmogus labiau norėtų bendrauti. Tai gali būti svarbu, nes galbūt jis lanko vienos ar kitos organizacijos dienos centrą, turi su ja tam tikros bendravimo patirties."

Redakcijos žiniomis, asm. asistento paslaugą Vilniuje spalio viduryje gavo trys neregiai. Viena jų - Erika Šnaraitė - sutiko pasidalinti savo patirtimi: „Po visų biurokratinių procedūrų susitikau su LŽNS koordinatore Nijole, - pasakoja E. Šnaraitė. - Aptarėme, kokia asm. asistento pagalba man reikalinga, kaip ji bus teikiama. Pasirašiau paslaugos teikimo sutartį. Man asm. asistentas skirtas keturioms valandoms per dieną vieneriems metams. Su asm. asistentu bendrauju jau trečia savaitė. Kol kas jos darbu (asistentė yra moteris) esu visiškai patenkinta. Sudarome darbo planą, kur eisime, ką veiksime savaitei į priekį. Asm. asistentas mane jau lydėjo į polikliniką, į vieną finansinę konsultaciją, namuose padeda pasižiūrėti skaitiklių duomenis, įvairius dokumentus. Pildant klausimyną buvo ir klausimas apie pageidavimus būsimam asistentui. Parašiau, kad noriu, jog būtų punktualus, neturėtų žalingų įpročių. Nežinau, ar visais atvejais, bet į mano pageidavimą buvo atsižvelgta. Esu girdėjusi, kad viena mergina norėjo, jog asm. asistentas būtų rusakalbis - irgi buvo atsižvelgta. Kaip projekto trūkumą įvardyčiau tai, kad asm. asistentas man skirtas tik vieneriems metams.“

LŽNS asm. asistento projekto koordinatorė Nijolė Zenkevičiūtė priduria: „Paslaugą teikiame dar tik antras mėnuo. Vilniuje spalio viduryje turėjome septynis šią paslaugą gaunančius žmones, tarp jų yra ir neregių. Numatyta, kad ją turėtume teikti maždaug 40-čiai žmonių. Skirdami asm. asistentą stengiamės, kiek įmanoma, atsižvelgti į žmonių pageidavimus. Neįgalusis turėtų žinoti, kad asm. asistentas skiriamas tam, kad padėtų gyventi savarankiškai, bet ne atliktų už jį konkrečius darbus. Asm. asistentas netvarko už neįgalų žmogų jo buto, neplauna langų, neatlieka kitų namų ruošos darbų.“

Maltos ordino pagalbos tarnyba spalio pabaigoje asm. asistento paslaugą teikė devyniems žmonėms, tarp jų - dviem neregiams. Anot projekto koordinatorės Lijanos Kazakevičiūtės, kalbėti daugiau apie paslaugą tiek iš jos teikėjų, tiek iš gavėjų pusės dar anksti - praėjo pernelyg mažai laiko.

Klaipėdoje, miesto Socialinių paslaugų informacijos centro duomenimis, spalio pabaigoje asm.

„Paslauga reikalinga, bet kartu brangi, pakeliama ne kiekvienos valstybės biudžetui, - sako LASS respublikinio centro vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė. - Europos valstybės asm. asistento poreikį sprendžia įvairiai. Vokiečiai ir italai turi vadinamuosius aklumo pinigus, Nyderlanduose asm. asistento paslaugą skiria savivaldybės ir ji priklauso nuo kiekvienos savivaldybės turimo biudžeto. Danija turi du įstatymus, reguliuojančius asm. asistento paslaugą. Darbo vietoje neregys gali tikėtis 20 val. per savaitę pagalbos, o buityje, namuose jam skiriama dar 15 val. Suomijoje neįgalieji patys renkasi asm. asistentą, o savivaldybė su juo sudaro sutartį."

Dviejų pirmųjų mėnesių rezultatai byloja, kad naudotis asm. asistento paslaugomis neskubame. Esame labai savarankiški ar iki šiol neturėjome reikalingos informacijos? Deja, bet informacijos šia tema, išskyrus turbūt tik klaipėdiečius, buvo tik pavieniuose straipsniuose spaudoje ir feisbuke.

Žinoma, dar yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiama informacija, jos tinklalapis. Bet kiek iš mūsų po jį naršome? Net Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), stebintis, kad Lietuvoje būtų įgyvendinama JT Neįgaliųjų teisų konvencija, apie asm. asistento paslaugą ar bent apie antrąjį projekto etapą neparašė.

Socialinės globos normos

Šis įsakymas buvo keistas daugybę kartų, siekiant atnaujinti ir patobulinti socialinės globos standartus, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius ir geriausią praktiką.

Pagrindinės sąvokos

Socialinių paslaugų įstaiga - socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
Socialinis darbuotojas - asmuo, dirbantis socialinį darbą.
Supervizija - darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą.

Iššūkiai ir perspektyvos

Nepaisant griežto teisinio reglamentavimo, socialinės globos namai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, personalo stoka, senėjanti infrastruktūra ir augantys gyventojų poreikiai.

tags: #socialiniu #paslaugu #istatymo #20 #straipsnis