Natūralu, kad su naujojo gyvenimo etapo iššūkiais ir kilusiais sunkumais dažniausiai susidoroti padeda tėvai arba artimieji. Tačiau ką daryti tiems jaunuoliams, kurių gyvenimai susiklostė kitaip, kurie užaugo globos namuose?
Pasirengimas savarankiškam gyvenimui
Klaipėdos vaikų globos namų "Rytas" socialinis darbuotojas Arvydas Viržintas pasakojo, jog vaikų namų globotiniai jau iš anksto yra ruošiami naujajam etapui - gyventi savarankiškai. Nuo 2016 m. globotiniams, sulaukusiems pilnametystės ir palikusiems Klaipėdos miesto vaikų globos namus, yra teikiama "Vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą" paslauga, kurią sudaro informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos.
"Vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą" paslaugos tikslas - įgalinti, gebantys savarankiškai tvarkytis su iškilusiais sunkumais jaunuoliai, kad savarankišką gyvenimą pradedantys asmenys jaustųsi saugūs, gebėtų rasti jiems reikalingą informaciją ir žinotų, kad šalia yra žmogus, į kurį jie nuolat gali kreiptis.
Finansinė ir reali pagalba
Kaip tikino socialinis darbuotojas, jaunuoliai, išėję iš vaikų globos namų, nėra paliekami likimo valiai. Išmoka
Sulaukęs 18-os vaikas išeina į savarankišką gyvenimą. Nesvarbu - iš gimtųjų namų ir iš po rūpestingų tėvų sparno, ar iš globos įstaigos, globėjų šeimynos - tas išėjimas vienodai keliantis nerimą.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis sako, jog kasmet šie namai į gyvenimą išleidžia arti 10-ies jaunuolių. Sampratą, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas, direktorius vadina neteisinga. Nes kiekvienas suaugusysis žino, jog savarankiškumas neatsiranda vien kalendoriui parodžius pilnametystę, ir vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukę 18-os.
„Jie gauna įsikūrimo pašalpą - 2850 eurų, bet vien piniginės pagalbos neužtenka. Savarankiškai gyventi išėjusiam jaunuoliui reikia įsigyti baldus, pasirūpinti malkomis, tvarkyti savo finansus, mokėti mokesčius ir t. t.
Mergina prisipažįsta, jog dar gyvendama globos namuose galvojo, kaip būtų gera išėjus iš jų turėti savo stogą virš galvos. Bet, žinodama nekilnojamojo turto kainas, sako tikrai negalvojusi, kad ta svajonė išsipildys. Vedžiodama po savo namus mergina pasakoja, jog be gyvenimišką patirtį turinčio geranoriško žmogaus pagalbos ir patarimų pradėti savarankišką gyvenimą būtų buvę, oi, kaip nelengva.
Štai ir kaminą reikėjo iš naujo sumūryti, ir kanalizacijos įvedimas į seną namą būtų buvęs ne pagal išgales. Vietos seniūnui tarpininkaujant, „Šilutės vandenų“ vadovai sutiko nemokamai įvesti kanalizaciją. Tapetų ir baldų parūpino nuolatinis šių globos namų rėmėjas - Viktorijos Grajauskienės paramos fondas.
Atvejo vadybininko vaidmuo
Didžiausią kasdienę pagalbą merginai teikia UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ ir jos atvejo vadybininkė Kristina Jurjonė. Štai ir mūsų apsilankymo dieną moteris atskuba pas Rimą, nešdama maisto paketus.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Kristina pasakoja, jog tenka patarti jaunai merginai ir planuojant pinigus, ir tvarkant dokumentus įvairioms pašalpoms gauti. Nuolat 7 - 8 tokius jaunuolius globojanti Kristina pastebi, kad jie, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.
Globos namų indėlis į tolesnę pagalbą
Saugų vaikų globos namų darbuotojai, direktoriaus E. Judeikio žodžiais tariant, irgi dar ilgai seka „savo vaikų“ gyvenimus: važiuoja pas jau įsikūrusius į talkas, padeda organizuoti remontus, pasirūpinti buitimi, jei reikia, teikia ir psichologinę pagalbą, patarimus planuojant finansus ir svarbius gyvenimo reikalus, tvarkant dokumentus. „Tokios pagalbos reikėtų kiekvienam mūsų vaikui, bet šiuo metu oficialiai ją gauna tik viena mergina ir du vaikinai“, - sako direktorius. Todėl, anot jo, globos namų darbuotojai tarsi neoficialiai (ir, beje, neatlygintinai) tą paslaugą teikia „savo vaikams“.
Direktoriaus žodžiams antrina ir pertvarkos procesų ekspertė Tauragės apskrityje Marijona Janavičienė. Pasak jos, globos namus jaunuoliai palieka išties turėdami mažai savarankiškumo įgūdžių, o buvę auklėtojai ne visada pajėgūs toliau dirbti su kiekvienu iš jų.
Palydimoji globa ir teisės aktai
Palydimoji globa - tai paslauga, teikiama tuo metu, kai jaunuoliai rengiasi palikti globos instituciją, rūpintojo ar socialinę riziką patiriančios šeimos namus, arba jau yra pradėję savarankiškai gyventi, tačiau, siekiant jaunuolio visavertiškos integracijos į visuomenę ir savarankiškumo užtikrinimo, jam toliau teikiamos paslaugos ir parama.
Paslaugos teikimo principas - kai su kiekvienu jaunuoliu individualiai dirba palydimosios globos atvejo vadybininkas, t.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Daugelis teisės aktų, reglamentuojančių socialines paslaugas, normuoja reikalavimus globos įstaigoms, jų infrastruktūrai, personalui ir paslaugų teikimui. Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus.
Gyventojų socialiniai poreikiai ir bendruomeninė integracija
Globos įstaigoje gyvenančių žmonių socialiniai poreikiai nesiskiria nuo bet kurio kito žmogaus poreikių. Jie trokšta bendrauti, bendradarbiauti, darnios kaimynystės, nes iki atvykdami į globos įstaigą turėjo tokių ryšių. Šiuos žmogiškus lūkesčius svarbu atliepti. Svarbiausia suvokti, jog žmonės įstaigoje nėra uždaryti, nėra nubausti. Tiesiog jie gyvena savo gyvenimą besinaudodami globos namuose teikiamomis paslaugomis. Nepamiršdami juose galiojančios tvarkos ir taisyklių gyventojai turi teisę išeiti iš teritorijos, naudotis bendruomenėse teikiamomis paslaugomis, apsipirkti parduotuvėse.
Vienas svarbiausių poreikių - bendrystė tiek su pavieniais asmenimis, tiek su organizacijomis. Nuo to, kiek šie lūkesčiai bus atliepti, priklauso institucinės globos pertvarkos sėkmė. Sėkminga bendrystė su aplinkinių kaimų gyventojais yra naujas žingsnis asmenims su proto ar psichikos negalia integruojantis į visuomenę.
Pavyzdžiui, Didvyžių socialinės globos namų gyventojas Darius Venckus dar nepamiršęs viešnagės pas Sūdavos kaime gyvenantį dailininką Raimondą Dailidavičių, kuris parodė savo darbų parodą. Paties D. Venckaus rankdarbiai, primenantys lietuviškų šiaudinių sodų fragmentus, šiuo metu rodomi Sūdavos kaimo bendruomenės namuose. Paroda „Svajonių sodai“ juose surengta vietinio filialo bibliotekininkės Renatos Kolčinienės iniciatyva. Globos namų gyventojai yra lygiateisiai Klausučių seniūnijos žmonės.
Užimtumas, saviraiška ir pagalba bendruomenei
Ne mažiau svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Globos namuose gyvenantys žmonės neatsisako padėti aplinkinių kaimų gyventojams. Juozas Bašinskas pasakojo iš Augalų kaimo gyventojų sulaukiantis prašymų sunešti malkas, sukasti daržą. Virginijus Bačiuliūnas neseniai padėjo iškasti senas avietes. D. Venckus ne tik neatsisako padirbėti, kai kas paprašo, bet ir pats turi pasistatęs nedidelį šiltnamį. Vyras jame augina daržovių ir tuo nuoširdžiai džiaugiasi. „Kai dirbi, ir laikas greičiau eina“, - jam pritarė J. Bašinskas.
Asmeninė erdvė, privatumas ir standartai
Nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške?
Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka.
Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai.
Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. „Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, - kalbėjo J. Brigmanas.
Iššūkiai: elgesio problemos, priklausomybės, bendruomenės požiūris
Kaip bet kur kitur, globos namuose gyvena įvairių žmonių. Kaip ir visur, yra tokių, kurie nesilaiko įstaigos taisyklių, serga priklausomybių ligomis. Būna, kad tenka konstatuoti nepriimtino elgesio faktus. Globos namų darbuotojams kartais tenka aplinkiniuose kaimuose ieškoti į įstaigą laiku negrįžusio gyventojo.
„Gyventojas tikrai gali išvykti iš globos namų, tačiau tik laikydamasis nustatytos tvarkos. Personalas turi žinoti, kur ir pas ką jis išvyksta, kada grįš. Labai svarbu, kad žmogus į globos namus grįžtų saugiai ir blaivus“, - pabrėžė O. Budrienė.
Atlygio už talką niuansus vertėtų aptarti su socialiniu darbuotoju, kuris rūpinasi globos namų gyventoju. Ir tikrai nėra geras sprendimas atsilyginti alkoholiu. „Buvo atvejis, kai savininko paprašytas įstaigos gyventojas sėdo vairuoti traktorių, nors nei traktorininko pažymėjimo, nei įgūdžių neturėjo. Tąsyk jis padarė tik materialinių nuostolių, nes išvertė tvorą, žmonės nenukentėjo, - prisiminė O. Budrienė. - Nors buvo prašyta, globos namai padarytos žalos neatlygino, nes to daryti neprivalo.
Aplinkinių bendruomenių žmonės prieš leisdamiesi asmeniškai bendrauti su globos namų gyventojais turėtų įvertinti tą aplinkybę, kad pastarieji šia žinia tikrai pasidalys, o sodybos šeimininkas vėliau sulauks jau ne vieno svečio, o kelių. Svarbu suvokti, kad ne visas nemalonias situacijas pavyks išspręsti su pačiu globos namų gyventoju. Apie kilusias problemas vertėtų kalbėti su įstaigos administracija, su socialiniais darbuotojais. „Mums ir kaimų gyventojams reikia kalbėtis, bendrauti“, - kvietė ir drąsino Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui O.
Finansiniai iššūkiai ir vietų stoka
Apie artimojo priežiūrą globos namuose senatvėje svarsto net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau kas penktas bent kol kas nemano, kad jiems tinkami globos namai Lietuvoje apskritai egzistuoja. Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. gyventojų.
Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Naujanienė.
Kauno rajono patirtis: bendruomeninių paslaugų plėtra
"Socialinių paslaugų teikimas turi atspindėti gyvenamojoje vietovėje gyvenančių asmenų poreikius. Todėl socialinės paslaugos Kauno r. planuojamos ir organizuojamos taip, kad kiekvienas žmogus, kuriam reikia pagalbos, jos sulauktų laiku, tinkamai ir su pagarba", - sako Kauno r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.
Socialinių paslaugų teikimas organizuojamas tokiu būdu, kad asmuo kiek įmanoma ilgiau išliktų savarankiškas, galėtų gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis esantis visuomenės dalis. Socialinės paslaugos teikiamos asmens namuose, SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centre ir jo skyriuose, Čekiškės socialinių paslaugų namuose, Vaiko gerovės centre „Gynia“, viešose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose (NVO) ir kt. įstaigose.
Teikiamos socialinės paslaugos vaikams vaikų dienos centruose, vykdomas atvirasis darbas su jaunimu - įtraukiami ir tie, kurie laiką leidžia gatvėje. Taip organizuojamas jaunimo užimtumas, motyvavimas dirbti, mokytis, užsiimti visuomenine, sportine, kultūrine ar kt. veikla bei socialinių įgūdžių ugdymas.
Labiausiai džiugina tai, kad pavyksta laiku teikti paslaugas rajono gyventojams pagal įvertintą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, žmonėms netenka laukti eilėse. Džiugina tai, kad plačiai plėtojamas paslaugų tinklas asmenims, turintiems intelekto ir psichikos negalią. Siekdama užtikrinti kokybiškų, inovatyvių bendruomeninių paslaugų suaugusiems asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, prieinamumą, savivaldybės administracija dalyvavo projekte „Socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo sukūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, Kauno r. savivaldybėje“, kurio metu buvo pastatyti trys grupinio gyvenimo namai.
VšĮ „Tapk laisvas“ ir VšĮ Socialinės terapijos namai tapo partneriais su Kauno r. Grupinio gyvenimo namuose 2024 m. gruodžio 31 d. gyveno 12 proto ar psichikos negalią turinčių suaugusių rajono gyventojų, kuriems padeda ten dirbantys darbuotojai. Šiuose namuose neįgalūs asmenys ugdo kasdienius gyvenimo įgūdžius - su darbuotojo pagalba gaminasi valgyti, tvarkosi namus, prižiūri kiemą ir mokosi socialinių, bendruomeninių ir kitų gyvenimo įgūdžių. Darbo dienomis vieni išvyksta mokytis į profesinę mokyklą, kiti - į socialines dirbtuves ar užimtumo centrą. Tikimasi, kad ateityje dalis žmonių dirbs atviroje darbo rinkoje. Gyvenimo tokiuose namuose paslaugos teikimo galutinis tikslas - maksimalus žmogaus, turinčio negalią, savarankiškumas.
Ilgalaikei ar trumpalaikei globos paslaugai teikti 2024 m. panaudota 112,9 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų. Įgyvendinant projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, savivaldybės administracija bendradarbiauja su VšĮ Socialinės terapijos namai ir VšĮ „Tapk laisvas“, kurie Kauno r. įkūrė ir vykdo socialinių dirbtuvių jaunimui, turintiems intelekto negalią, veiklą. 2024 m. gruodžio 31 d. paslaugą gavo 17 Kauno r.
Gyvenimo kokybė ir lūkesčiai
Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R.
Socialinio darbuotojo interviu klausimai su atsakymų pavyzdžiais
Svarbiausi aspektai gerinant globos namų gyvenimo kokybę
- Profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai ir geros emocijos;
- Namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera;
- Patalpų jaukumas ir pritaikymas žmonėms, turintiems negalią;
- Kokybiškas maitinimas ir užtikrintos medicinos paslaugos;
- Daugiau sveikatinimo ir užimtumo paslaugų bei reabilitacijos;
- Bendravimo su bendruomene skatinimas ir socialinių įgūdžių ugdymas.
Santrumpa apie veiksmus
Siekiant stiprinti globos namų gyventojų socialinę integraciją ir įsitraukimą į bendruomeninę veiklą, svarbu derinti individualią palydimąją globą, atvejo vadybininko darbą, finansinę bei praktinę paramą įsikūrimui, bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei skatinti bendruomenių atvirumą ir bendradarbiavimą.
tags: #globos #namu #gyventojai #isitraukia #i #socialini